Baigiantis stambiems Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui įrengiamų saugyklų projektams, prie kurių dirba „Nukem Technologies“, jau ruošiamasi naujų konkursų paskelbimui. Ar sugebės Lietuva išsivaduoti iš šios įmonės šešėlio, ar ir toliau liks atominės uždarymo kainą stipriai auginančios Rusijai priklausančios įmonės pančiuose?

Šių metų pabaigoje ketinama skelbti Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno B25 konkursą. Tačiau šį kartą projektas bus įgyvendinamas ir kontroliuojamas ne per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) pagal jų parengtas taisykles, o per Lietuvos finansų ministerijai pavaldžią Civilinės projektų valdymo agentūrą.

Be to, situacija keičiasi iš esmės, nes šių metų pradžioje buvo priimtas vadinamas Strateginių įmonių įstatymas, pagal kurį prie svarbių strateginių objektų negalėtų dirbti įmonės, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui.

Taigi ar Lietuva turi šansą išlipti iš „Rosatom“ šešėlio? DELFI aiškinosi, kada ir kaip bus skelbiami tolimesni IAE eksploatacijos nutraukimo konkursai ir kokios „Nukem“ galimybės juose dalyvauti bei laimėti.

Iki šiol svarbiuose IAE uždarymo etapuose: branduolinio kuro saugyklos projekte B1 ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso projekte B2/3/4 pagrindinis rangovas buvo „Nukem Technologies“.

Nuo 2009 metų šios Vokietijos įmonės 100 proc. akcijų priklauso „Atomstroyexport“, kuri yra Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ įmonė.

„Nukem“ Lietuvai ištampė jau nemažai nervų, užvilkindama darbus bei pavėlindama uždarymą bene dešimčia metų. Be to, bendrai nuo pat pradžios projektų kaina išaugo daugiau nei 100 mln. eurų. Šiais metais paskelbtose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose konstatuota, kad „Nukem“ turėtų būti griežtai įvertinta nacionalinio saugumo požiūriu dėl „Rosatom“ siekio pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį.

"Nukem" brandolinių atliekų saugykla
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
"Nukem" brandolinių atliekų saugykla

IAE projektai, kuriuose dalyvauja „Nukem“ eina į pabaigą, tačiau dėl tolimesnės uždarymo eigos kyla nemažai sąmyšio ir įvairių versijų. Kai kurių ekspertų teigimu, su „Nukem“ Lietuva turės bendradarbiauti, nes jokia kita įmonė to nepadarys dėl „Nukem“ turimo know how ir kitų rangovų galimų inžinerinių klaidų tikimybės gilinantis į procesus nuo pradinės stadijos.

Be to, Lietuva negali uždrausti konkursuose dalyvauti „Nukem“, tačiau jau turime porą saugiklių.

„Nukem“ nuolat didino trukmę ir kainą

Dalyvauti IAE eksploatacijos nutraukimo projektuose „Nukem“ – saldus kąsnis. Sudalyvavusi procesuose nuo pradžios iki pabaigos, ji įgytų unikalią patirtį uždarinėjant kitas atomines elektrines Europoje ir taip galėtų užsitikrinti milijonus eurų.

Tačiau startas Lietuvoje nebuvo toks sklandus. Darbų atlikimas užsitęsė, sumos išaugo dėl įmonės pareikštų pretenzijų ir jos neva patirtų nuostolių.

Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, lyginant planuotą projektų įgyvendinimo eigą su faktine, projekto B1 įgyvendinimas, pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio mėn. vėlavo 2,5 metų, B2 – 3 metais, B3/4 – beveik 2 metais.

Iki 2009 m. projekto B1 kaina išaugo nuo 80,5 mln. eurų skaičiuojamosios iki 171,6 mln. eurų faktinės sutarties kainos, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina išaugo iki 193,5 mln. eurų. Projekto B2/3/4 kaina išaugo nuo 72,4 mln. eurų skaičiuojamosios iki 120,1 mln. eurų faktinės sutarties kainos, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina išaugo iki 122,5 mln. eurų.

IAE
© DELFI
IAE

2009 m. įkūrus Energetikos ministeriją ir A. Sekmokui tapus jos ministru, energetikos viceministro pareigas pradėjo eiti Romas Švedas. Jis taip pat buvo paskirtas IAE valdybos pirmininku. R. Švedas prisimena, kad generalinis rangovas „Nukem“ sugebėjo dominuoti prieš užsakovą – IAE, ir situacija buvo nevaldoma.

„Nukem Technologies“ laimėjo pagal Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) taisykles ir sąlygas skelbtus konkursus, ir viskas pasiekė tokį tašką, kad generalinio rangovo „Nukem“ interesai buvo ginami stipriau negu užsakovo, t. y. IAE. „Nukem“ nuolat prašydavo atidėti terminus ir didinti finansavimą projektams, o ERPB tam neprieštaraudavo ir sutikdavo. Mano vertinimu, tai buvo daroma sistemiškai“, – sakė jis.

R. Švedas atkreipia dėmesį, kad nuolaidžiavo ne tik ERPB, bet ir pati IAE vadovybė, kuriai tuo metu vadovavo Viktoras Ševaldinas, o uždarymo procesus kuravo „Misteriu Ignalina“ pramintas Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius.

„Iš IAE pusės nebuvo reiklaus monitoringo, „Nukem“ stebėjimo ir reikalavimo, kad projektai būtų įgyvendinami tinkamai, užsakovas tiesiog nuolaidžiavo. Ir, mano vertinimu, valstybė, tuometinė Ūkio ministerija (iki 2009 m. Energetikos ministerijos dar nebuvo –DELFI) buvo tik pasyvi stebėtoja.

Dabar būtų galima daryti tik prielaidą, ar tai buvo pasyvus stebėjimas iš nesupratimo, ar vedamas tam tikrų interesų. Bet kadangi jis atvedė iki tokios situacijos, kai taip stipriai šoktelėjo kaina ir nusitempė darbai, jis netgi traktuotinas kaip nusikalstamas.

Romas Švedas
© DELFI / Kiril Čachovskij
Romas Švedas

Įsivaizduokite, jūs statote namą, susirandate statybos kompaniją, kuriai nuolat nuolaidžiaujate, ji vis atideda namo pastatymo ir įrengimo terminą, nuolat didina kainą, o jūs tiesiog stebite ir sutinkate su visomis su pateiktomis sąlygomis“, – pasakoja R. Švedas.

Tuo metu „Nukem“ teisindavosi susidurianti su įvairiausiomis problemomis: ilgu dokumentų derinimu, statybų bendrovių neatsiskaitymais, dėl kurių strigdavo darbai statybų aikštelėse.

Šiuo metu B1 baigtumas yra 95 proc., o projekto B2/3/4 pramoninis eksploatavimas turėtų būti pradėtas ateinančių metų pradžioje. Jo baigtumas yra 99 proc.

Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla B1

Norėtų peržiūrėti sutartis su „Nukem“

Tačiau NSGK pirmininko, Seimo nario Vytauto Bako projektų baigtumai neįtikina, jis kelia prielaidą, kad „Nukem“ likusių darbų metu neva gali specifiniais technologiniais sprendimais nusitiesti tiltą, kad tik ji galėtų dalyvauti tolesniuose konkursuose.

„Tas pasakymas, kad liko 5 procentai darbų, ar 1 proc... O ką reiškia tie 5 procentai laike, kokia tų darbų apimtis? – kelia klausimus. – Matau tendenciją, kad su tuo darbų likučiu irgi galima spekuliuoti ir tiesti savotiškus kelius būsimiems sandoriams. Kitaip tariant, dėti pamatus, kad valstybė negalėtų pasirinkti jokių kitų technologijų ir sprendimų. Mes tą matome.

Stengsiuosi, kad į visa tai būtų atsakyta, kokios yra rizikos, susijusios konkrečiai su protekcionizmu konkrečių bendrovių, ar nebus padėti tiltai „Rosatom“ veiklos tęstinumui. Tie atsakymai turi būti“, – sakė jis.

Jis prakalbo ir apie tai, ar nevertėtų peržiūrėti sudarytų sutarčių su „Nukem“, kad ir likus paskutiniams darbams.

„Nesu tikras, ar mes neturėtume peržvelgti galiojančių sutarčių. Aišku, aš neatsakysiu dabar į tą klausimą, dabar rengiuosi klausymams komitete, jie įvyks dar šioje sesijoje, bet mūsų klausymuose vienas iš klausimų – ką daryti su galiojančiomis sutartimis.“

Paklaustas, ar turi omenyje, kad sutartys su „Nukem“ gali būti nutrauktos vos ne darbų paskutinėje stadijoje, V. Bakas buvo atsargesnis: „Nedrįsčiau taip sakyti, nes tai būtų neatsakinga.

Reikia baigti darbus. Bet jeigu matysime, kad tų 5 proc. įgyvendinimas sukeltų riziką pasilikti šiai įmonei ir toliau užsitikrinus tam tikrą darbų tęstinumą, per kažkokius projektavimo darbus, technologinius sprendimus, proteguoti kažkokias labai konkrečias įmones arba labai konkrečius technologinius sprendimus, ir jeigu mes matysime, kad tai yra manipuliacija, be abejo, teks kelti klausimą ir dėl tų likusių procentų.

Vytautas Bakas
© DELFI / Andrius Ufartas
Vytautas Bakas

Bet jeigu tai darbai, kuriuos tiesiog reikia užbaigti ir tiek – prašau, tegul užbaigia.“

Tačiau nuo šių metų sausio laikinai pareigas ėjęs, o nuo vasaros pradžios IAE vadovu tapęs Audrius Kamienas tokius nuogąstavimus vadino nepagrįstais.

„Yra konkrečios datos su konkrečiomis dienomis, aišku, į tikslią dieną gal sunku pataikyti, ne visada pavyksta, bet konkretūs terminai tikrai yra. Rizikų šiai dienai su šiais dviem projektais aš nematau ir net neįsivaizduoju, kurioje vietoje jos galėtų realizuotis.

Kas liečia B1 projektą, kuris yra esminis, nes ten pačios radioaktyviausios atliekos – panaudotas branduolinis kuras, „Nukem“ darbas jame iš esmės baigtas. Į Vokietijos bendrovės „GNS“ pagamintus konteinerius panaudotą kurą krauna mūsų inžinieriai pagal mūsų inžinierių apskaičiuotas charakteristikas su mūsų eksploatuojamais įrenginiais.

Mes žinome, kiek kuras išdegęs, koks likutinis aktyvumas ir pagal tai mūsų žmonės apskaičiuoja, į kurią konkrečiai vietą konteineryje turi būti įdėta viena ar kita rinklė. Mūsų inžinieriai tas operacijas aptarnauja, jie uždeda dangčius ant konteinerių, jie juos užvirina.

Audrius Kamienas
© DELFI / Domantas Pipas
Audrius Kamienas

Aš neįsivaizduoju, kur šitoje grandinėje gali būti kažkas negerai. Mūsų žmonės saugo objektą, mūsų žmonės operuoja tais kranais, kurie išvežioja tuos konteinerius, konteinerių stebėjimo sistema transliuoja vaizdą tiesiogiai visą parą į Liuksemburgą. Kur yra „Nukem“ įtaka? Aš čia jos nematau“, – tvirtino jis.

Siekė, kad projektų įgyvendinimas ir kontrolė būtų tik Lietuvos rankose

Romas Švedas pasakojo plačiau, kas vyko, kai 2009–2010 m. pradėjo kelti klausimus dėl „Nukem“ darbų užtęsimo ir kainos augimo.

Jis stebėjosi, kad tuo metu buvo susidurta su abejingumu ne tik iš „Nukem“, bet ir ERPB pusės: „Visas sudėtingumas, kad iš tikrųjų konkursai buvo vykdyti pagal jų sukurtas taisykles, aišku, jos buvo suderintos su EK, bet pagal tas taisykles laimėjo „Nukem“ – įmonė, kurios reputacija jau tuo metu nebuvo gera dėl detalių Černobylyje.

Galiu atvirai pasakyti, kai mes pradėjome dirbti ir kvestionuoti, kas vyksta, spausti „Nukem“, patapome pačiais blogiausiais ir buvome puolami, tuo metu ERPB administratoriai argumentus išklausydavo, bet jie sutikdavo su „Nukem“. Ir tai yra faktas. Jie labai lengvai sutikdavo atidėti terminus, didinti finansavimą, sumas. Ši ERPB tolerancija „Nukem“ buvo pasikartojanti, o jei pasikartojanti – tai gal ir sisteminė. Tą paneigti sunku.“

Jis pažymi, kad tiek „Nukem“ vadovybė, tiek ERPB administratoriai turėjo bendrų ryšių, buvo iš tos pačios aplinkos, baigę tą patį institutą, kalbėjo rusiškai.

„Galiu pasakyti kaip faktą, kad tuos žmones siejo bendras ratas, jie buvo pažįstami iš anksčiau“, – teigė jis vis dėlto nedrįsęs kelti prielaidos, kad ERPB galėjo veikti „Rosatom“ lobistai.

Nors visus IAE ekspolatacijos nutraukimo konkursus skelbia IAE, uždarymo projektai nuo pat 2004 m. galėjo būti įgyvendinami ir kontroliuojami per ERPB, pagal jų parengtas ir su EK suderintas taisykles, o nuo 2007 metų – ir per Lietuvos Civilinę projektų valdymo agentūrą (CPVA). Taigi šios dvi įstaigos galėjo administruoti finansines programas.

R. Švedo teigimu, pagrindinis uždavinys tapo įtikinti Europos Komisiją, kad Lietuva jau pati gali susitvarkyti ir įgyvendinti IAE uždarymo projektus bei juos prižiūrėti ir spręsti, ar galima jiems panaudoti ES donorių lėšas, o „Nukem“ nuolaidžiaujanti ERPB yra nereikalinga.

„Mums svarbiausia buvo užkirsti tą kranelį su ERPB, ką mes ir pasiekėme“, – sakė jis pabrėždamas, kad šiuo metu kontrolė ir priežiūra bus vykdoma tik Lietuvos.

IAE
© DELFI
IAE

CPVA Ignalinos programos Vyresnysis programavimo vadovas Skirmantas Pileckas DELFI patikino, kad dabar tik agentūra Europos Komisijos pavedimu vykdo Ignalinos programos projektų aprašų rengimo, viešųjų pirkimų ir sutarčių sudarymo priežiūrą, stebėsenos užtikrinimą, kontrolę ir Bendrijos finansinės paramos administravimą.

Nuo 2010 m. ERPB nebuvo skirti jokie nauji projektai.

„Nukem“ galėtų pakeisti kitos įmonės

Šių metų gale tikimasi paskelbti konkursą dėl trumpaamžių mažai ir vidutiniškai aktyvių radioaktyviųjų atliekų atliekyno B25, kuris, kaip skelbiama NSGK išvadose, itin aktualus „Nukem“ ir kuriame ji ruošiasi dalyvauti.

Dar didesnis iššūkis, A. Kamieno teigimu, laukia ateityje.

„Be abejo, sudėtingiausias darbas bus abiejų reaktorių išmontavimas. Juos reikia išmontuoti, radioaktyvias medžiagas, kurios yra reaktoriuose, išrūšiuoti, sudėti į atitinkamus konteinerius ir išvežti į saugojimo vietas. Šita koncepcija yra tokia ir kitokios negali būti. Palikti tuos reaktorius nesutvarkytus ateities kartoms – ne išeitis“, – sakė jis.

A. Kamienas teigia skaitęs versijų spaudoje, kad neva be „Nukem“ tokių darbų niekas nepadarys, tačiau nemato tam jokio pagrindo.

Audrius Kamienas
© DELFI / Domantas Pipas
Audrius Kamienas

„IAE uždarymo darbus, taip pat ir išmontavimo darbus vykdo pati elektrinė ir mūsų darbuotojai. Daugelis dalyvavo eksploatuojant elektrinę, todėl geriausia žino, kaip ją išmontuoti. Tačiau mes vien savo personalo jėgomis neišsiversime, planuojama, kad išmontavimo darbų metu prireiks dar apie 500 žmonių, todėl bus skelbiami konkursai išmontavimo darbams. Tuose konkursuose galės dalyvauti daugelis tarptautinių kompanijų“, – sakė jis.

Spalį IAE rengia pirmuosius susitikimus su potencialiais dalyviais, kuriuose bus pristatyta visa informacija apie reaktorių, radiacinę būklę, įrenginių techninę inventorizaciją.

„Iš rangovų tikimės, kad jie pasiūlys tinkamą koncepciją, kaip ardyti. Jie turi paruošti techninę dokumentaciją ir saugos analizės ataskaitą“, – teigė jis.

Kaip ir jau buvo minima, ateities projektų įgyvendinimą, jų priežiūrą, jau vykdys ne Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o Finansų ministerijai pavaldi Civilinių projektų valdymo agentūra.

Ji tikrins pirkimo dokumentus, vertins, ar IAE laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, atlikdama pirkimus, o sudarius sutartį su laimėtoju, vykdys sutarties kontrolę.

Versiją, kad geriausia, jog reaktoriaus išmontavimo darbuose dalyvautų „Nukem“ dėl jos turimo know how, į šipulius daužė ir V. Bakas.

„Kai mes pradėjome tyrimą, aš taip pat išgirdau tokią versiją, man buvo pasakyta ekspertų, kurie turbūt nenorėtų prisistatyti, kad jeigu kelsiu klausimą, ar kas galės tai padaryti be „Nukem“, iš esmės būsiu apkaltintas, jog griaunu svarbiausią valstybės projektą, nes pasaulyje nėra alternatyvių įmonių, kurios galėtų susitvarkyti su tais klausimais.

Ir, tiesą sakant, aš tokį patikinimą gavau iš kelių šaltinių. Kada suabejojau ir nusprendžiau patikrinti, ar tikrai mes čia taip priklausomi nuo „Rosatom“, atlikau pakankamai nemažą darbą, ir kalbėdamasis su diplomatais, žmonėmis, kurie išmano energetiką, sužinojau, kad pasaulyje yra mažiausiai 5 bendrovės, kurios gali su tokiais darbais susitvarkyti, „Rosatom“ neturi jokio know how, nes tokio pobūdžio projektai niekada niekur nebuvo įgyvendinti.

Vėliau paaiškėjo, kad yra ne tik 5, bet ir apie 40 įmonių, tai ta versija yra paneigta. Bet, aišku, ji labai patogi „Rosatom“ lobistams gąsdinti visuomenę, kad esame pakabinti ir negalime nieko padaryti, negalime būti savo valstybėje šeimininkais“, – sakė V. Bakas.

Rinkos analizę yra atlikusi ir pati IAE. Joje – ilgas sąrašas įmonių, galinčių dalyvauti uždarymo projektuose.

„Mano supratimu, yra ne viena ir ne dvi pasaulyje kompanijos, kurios daro panašius darbus, galbūt ne su RBMK tipo reaktoriais, bet yra vienokiu ar kitokiu būdu tvarkęsi su reaktoriais. Tai sakyti, kad vienintelis „Nukem“ žino, kaip tvarkyti atominių elektrinių reaktorius, būtų tikrai spekuliatyvus dalykas, juolab kad visos RBMK elektrinės, išskyrus Černobylį, yra veikiančios ir jų reaktoriai nėra išardyti“, – sakė A. Kamienas.

Tarp tokių kompanijų yra „Westinghouse“, „Ansaldo Nucleare“, „Mott MacDonald LTD“, „Nuvia“, „TUV NORD EnSys“, „GNS“, „Framatome“, „Empresarios Agrupados“, „Wood plc“, „SOGIN, CYCLIFE/EDF“, „Tractebel“, „Hitachi“, „Toshiba“, Prancūzijos bendrovė „Areva“, kuri dabar vadinasi „Orano“ ir kitos pasaulio bendrovės.

Svarbiausias tikslas – kuo daugiau dalyvių konkursuose

Minėtame sąraše yra ir „Nukem“. Šių metų birželio pradžioje BNS paskelbė straipsnį „Būsimasis IAE vadovas A. Kamienas: „Nukem“ negalės pretenduoti į naujus užsakymus“.

Paklaustas, kodėl taip mano, A. Kamienas tvirtino, kad įvyko nesusipratimas.

„Klausimas buvo suformuluotas taip: ar yra sąrašas įmonių, kurios gali dalyvauti konkursuose. Atsakymas buvo: taip. Bet tame sąraše yra ir „Nukem“, paklausė manęs. Atsakiau: taip, nes sąraše yra visos įmonės, kurios dalyvauja šitoje rinkoje.

Ignalinos atominė elektrinė
© DELFI / Domantas Pipas
Ignalinos atominė elektrinė

Tačiau aš labai aiškiai pasakiau, kad dabar yra sudėtų saugiklių, t. y. yra priimtas Strateginių įmonių įstatymas, kuris užtikrina tai, kad strateginių įmonių sudaromus sandorius tikrins speciali komisija (turi omenyje Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją – DELFI).

Tokie saugikliai yra, ir jeigu bus nustatyta, kad „Nukem“ ar kita įmonė pažeidžia nacionalinio saugumo interesus, vadinasi, jos negalės būti, ir čia yra Vyriausybės kompetencija, o ne mano, kaip įmonės vadovo. Būtent taip buvo atsakyta, bet antraštė buvo uždėta tokia, kad neva direktorius pareiškė, jog „Nukem“ negalės dalyvauti konkursuose.

Manau, kad antraštė ne visai atitiko tą frazę, kurią aš pasakiau. Be jokio abejonės – tai nesusipratimas“, – paaiškino jis.

Jis pabrėžia, kad Lietuva negali uždrausti „Nukem“ dalyvauti konkursuose, ir tai būtų nenaudinga šalies reputacijai.

„ES viešuosiuose pirkimuose labai rimtai žiūrima, kad nebūtų jokių diskriminuojančių sąlygų. Bet dar kartą sakau, saugiklių yra. Svarbiausias tikslas mums dabar – pritraukti į būsimus konkursus kuo daugiau dalyvių, kad būtų sudarytos visos prielaidos gauti teisingiausią kainą“, – sakė jis.

Tą pati patvirtino ir Energetikos ministerija.

„Pagrindinis valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės uždavinys užtikrinti, kad IAE uždarymo darbai būtų vykdomi laiku, o projektų konkursai vyktų skaidriai, sklandžiai ir atitiktų visus teisės aktus.

Dėl konkurso laimėtojo atitikties nacionalinio saugumo interesas spręs Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Jei nusprendusi pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir įvykdžiusi patikros procedūras Komisija nustato, kad sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ji teikia atitinkamą išvadą Vyriausybei.

Sprendimą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas“, – teigė Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Ignalinos atominė elektrinė
© DELFI / Domantas Pipas
Ignalinos atominė elektrinė

Apskritai A. Kamienas nesiėmė griežtai vertinti „Nukem“ veiklos.

„Žvelgiant nuo sudarytų pirminių sutarčių, taip, kainos yra didesnės, terminai užsitęsė. Tada (turi omenyje ankstesnius metus, kai „Nukem“ prašydavo didinti finansavimą – DELFI), kaip paprastas skaitytojas, aš irgi skaičiau informaciją apie tai ir piktinausi, kad viskas taip yra.

Bet, mano nuomone, šitie darbai užsitęsė, nes abi pusės – tiek „Nukem“, tiek Lietuva pervertino savo jėgas. Buvo labai sunku įvertinti, kaip viskas vyks, pradiniame etape turbūt niekas net neįsivaizdavo, kokios apimties bus tie darbai ir kiek kainuos juos padaryti.

Šituos dalykus reikia išskaityti chronologijoje ir vertinti, kas ką kada ir kaip darė, kaip derėjosi, kad būtų aišku, kaip ten buvo iš tikrųjų, tačiau ne man vertinti, kas kažkada buvo, – jei kažkas nori kažkokiu tikslu kapstytis archyvuose – prašom. Man svarbu išmoktos pamokos ir žiūrėjimas į priekį. Mano horizontas – nuo tada, kai, berods 2013 m., buvo pasirašyti galutiniai susitarimai su datomis, kada B1 ir B2/3/4 turi būti pabaigti.

Tie galutiniai susitarimai turi būti įvykdyti ir, kas liečia panaudoto branduolinio kuro saugyklą B1, kompleksas jau pilnai veikia, liko atvežti likusius nepagamintus konteinerius iš Vokietijos gamintojo GNS, sukrauti ten panaudotą branduolinį kurą – tiek pažeistą, tiek nepažeistą, ir sudėti į konteinerius.

Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla B1
© DELFI / Domantas Pipas
Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla B1

Kas liečia B2/3/4, reikia pašalinti po karštųjų (įrangos bandymų, atliekamų su radioaktyviosiomis medžiagomis – DELFI) bandymų nustatytus trūkumus, parašyti ataskaitą kaip tie trūkumai buvo pašalinti, apsiginti jas su reguliatoriumi ir turėti leidimą pilnai eksploatacijai.

Galutinė stadija dar nepasiekta, bet mes finišo tiesiojoje“, – sakė jis.

Mezgė įtakos tinklą

Kaip „Rosatom“ per „Nukem“ bandė įsitvirtinti Lietuvoje buvo skelbta Seimo NSGK išvadose.

Komitetas konstatavo, kad „Rosatom“, naudodamasi valdoma bendrove „Nukem“, 2012–2013 m. siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, kai kuriems politikams ir (ar) poliniams procesams, siekdama užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimą Rusijos Federacijai palankiems strateginiams projektams: naujų atominių elektrinių prie Lietuvos sienos statybai, elektros perdavimo jungčių su Kaliningrado sritimi, per kurias būtų prekiaujama statomose atominėse elektrinėse pagaminta elektra, tiesimui, Kruonio HAE panaudojimui šiuose projektuose.“

Rosatom
© Reuters/Scanpix
Rosatom

Išvadose rašoma, kad 2012 m., kilus konfliktui tarp „Nukem“ ir statybos darbus vykdančios „Vėtrūna“ dėl nesumokėtos skolos, į tarpininkavimą abiem pusėms įsitraukė „Nukem“ atstovas, buvęs SSRS KGB Lietuvos padalinio pareigūnas Kęstutis Puidokas, kuris teikė bendrovei visą reikalingą informaciją apie situaciją Ignalinos AE.

Jo įsteigta įmonė „Lakona“ yra pasirašiusi atstovavimo–konsultavimo sutartį su „Nukem“, kuri buvo suderinta su Ignalinos AE projektus kuruojančiais „Rosatom“ atstovais, nors K. Puidoko pastangomis „Rosatom“ įmonės sutartyje nefigūruoja.

Komitetas gavo duomenų, kad kitas „Nukem“ konsultantas Jonas Tamulis taip pat atstovauja „Nukem“ interesams Lietuvoje. Taip, V. Bako teigimu, per šiuos du asmenis „Rosatom“ bandė užsitikrinti priėjimą: prie dešiniųjų politinių jėgų – per J. Tamulį, prie kairiųjų – per K. Puidoką.

V. Bakas DELFI teigė, kad komitetui žinoma ir daugiau asmenų, kurie rūpinasi „Rosatom“ interesais Lietuvoje. Paklaustas, kodėl buvo atskleisti ir akcentuojami tik K. Puidokas ir J. Tamulis, jis atsakė: „Todėl, kad būtent jie yra pagrindiniai tarpininkai, nematomi lobistai. Tai buvo žmonės, kurie organizavo visą tarpininkavimo tinklą, dėl to mes juos atskleidėme.

Aišku, jie turėjo pagalbininkų ir ieškojo sau palankių žmonių vadovybėse, versle, valstybės įstaigose, kad sulauktų kuo mažiau pasipriešinimo šiems projektams. Mes juos atskleidėme, kad visuomenė ir lyderiai žinotų, ir mes būtume saugesni.“

R. Švedas pripažino, kad žinojo, kokiems interesams atstovauja J. Tamulis ir K. Puidokas, jam yra tekę su jais bendrauti.

„Taip, teko, su abiem. Darbas juk su tuo tiesiogiai susijęs, mes darėme savo darbą – jie savo. Jeigu juos samdo „Nukem“, moka jiems pinigus, kad gintų „Nukem“ interesus, jie tai darė geriausiai, kaip išmano. Čia tik vertybių klausimas, jie žinojo, kad „Nukem“ tuo metu jau buvo „Rosatom“ kontroliuojama įmonė, tai buvo jų pasirinkimas, dirbti su jais ar ne“, – teigė jis.

Dabartinis IAE vadovas Audrius Kamienas teigia kol kas jokio spaudimo nepatyręs.

„Gal aš per trumpai atlieku šias pareigas, spaudimo tikrai nepajaučiau ir tikiuosi, kad mes visi bendrai galėsime sukurti tokias sąlygas, kai bus viskas skaidru ir neliks jokių prielaidų spaudimui, – teigė jis.

Nagus prikišti bandė ir „MG Baltic“

Išvadose nurodoma, kad K. Puidokas palaiko aktyvius ryšius ir su koncerno „MG Baltic“ atstovais. Pastarieji neva suinteresuoti šio koncerno valdomos „Mitnijos“ dalyvavimu IAE projektuose.

NSGK skelbia, kad tiek „MG Baltic“, tiek „Rosatom“ interesai Lietuvoje sutampa, o „Rosatom“ siekia pasitelkti „MG Baltic“ koncerną, turintį priėjimą prie politikų, valdžios institucijų ir kontroliuojantį žiniasklaidos priemonės, savo tikslams siekti.

„MG Baltic“ susidomėjimą šiais projektais rodo dar 2009 m. rudenį vykęs K. Puidoko ir koncerno vadovo Dariaus Mockaus susitikimas. Be to, nurodoma, kad kontaktai tarp „Nukem“ ir koncerno iki šiol yra palaikomi būtent per K. Puidoką, kuris taip pat palaiko ryšius su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu.

IAE uždarymas stumiasi į priekį: ar Lietuva toliau liks „Rosatom“ šešėlyje
© DELFI / Kiril Čachovskij

R. Švedas pripažįsta, kad spaudimą jo komanda išties jautusi, ypač per koncerno kontroliuojamas žiniasklaidos priemones: „Tuometinis spaudimas iš tos grupės O. Čiukšiui (tuo metu ėjusiam IAE vadovo pareigas – DELFI) buvo labai didelis ir išskirtinis, to negali pavadinti žurnalistiniu domėjimusi. A. Sekmokas taip pat viešai yra įvardinęs nemalonaus bendravimo su „MG Baltic“ atstovais faktus. Jei taip yra, vadinasi, nebuvo „MG Baltic“ visiškai neutrali.

Ar aš esu tiesiogiai patyręs spaudimą, labai sunku įvardinti, nes tada reikia diskutuoti, kas yra spaudimas. Sakykime, ar antraštė „Nuotykiai ovaliniame IAE kabinete“, kur figūruoja mano, O. Čiukšio pavardės, yra spaudimas ar ne? Mano atsakymas būtų toks: visa ši istorija buvo ištisas spaudimas iš visur“, – teigia jis.

A. Sekmokas NSGK liudijo, kad buvo gavęs žodinę informaciją iš STT, jog Ignalinos AE uždarymo projektams bando daryti įtaką „MG Baltic“ grupė.

Buvo ir tokios informacijos, kad koncerno viceprezidentas Romanas Raulynaitis su viena iš „MG Baltic“ darbuotojų važiavo į Ignaliną, lankėsi objekte ir susitiko su O. Čiukšiu, o maždaug po dviejų savaičių ta moteris buvo priimta į IAE, kurioje turėjo eiti pareigas, susijusias su viešaisiais pirkimais.

Pagal A. Sekmokui žodžiu suteiktą STT informaciją, tai buvo susiję su „MG Baltic“ grupei priklausančios statybų bendrovės „Mitnija“ interesais. Tuomet jis paprašęs viceministro R. Švedo, kad ta moteris būtų nedelsiant atleista, tačiau atleidimas užtruko gana ilgai, nes informacijos apie atleidimą jis negavęs mėnesį ar ilgiau.

Praėjus kelioms savaitėms po jos atleidimo, vienoje kavinėje prie A. Sekmoko priėjo asmuo, prisistatė esąs R. Raulynaitis ir paklausė, kodėl jis atleidęs tokią gerą darbuotoją. A. Sekmokas nieko neatsakęs nuėjo, buvo skelbiama NSGK išvadose.

Dabartinis IAE vadovas A. Kamienas NSGK išvadose minimą „MG Baltic“ vaidmenį laiko neesminiu: „MG Baltic“ vaidmens dėmuo yra absoliučiai neegzistuojantis, nes nei viena „MG Baltic“ įmonė per paskutinius keletą metų nedirbo mūsų projektuose ir mes jokių sąsajų neturėjome.“

DELFI kreipusis į „MG Baltic“, Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis teigė, kad koncernas NSGK išvadose minimą informaciją vertina „kaip ir visas NSGK išvadas – beviltiška beletristika, neturinti nieko bendro su tikrove.“

Paklaustas, kodėl R. Kurlianskis buvo susitikęs su K. Puidoku ir kokius ryšius „MG Baltic“ palaiko su šiuo asmeniu, jis teigė, kad „koncernas „MG Baltic“ niekaip nėra susijęs su K. Puidoku ir jokių ryšių nepalaiko.“

Pasiteiravus, kokių interesų ir siekių turi „Mitnija“ IAE eksploatacijos nutraukimo projektuose, T. Marčiukaitis pateikė tokį atsakymą: „Statybos kompanija „Mitnija“, kaip ir kiti rinkos dalyviai, domisi visais – tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus projektais ir vertina galimybę juose dalyvauti.“


www.DELFI.lt
28