Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, šalies gyventojai „Šimtmečio žmonėmis“ išrinko prezidentus Antaną Smetoną ir Algirdą Brazauską. Politologų vertinimu, tai rodo šeimininko ilgesį mūsų visuomenėje.

„Pažvelgus į šį duetą, tai simbolizuoja šeimininko ilgesį“, – konstatavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.

Politinių procesų vertinimą stebinčios politologės nė kiek nenustebino tokie vertinimai. Pasak jos, smetoninė Lietuva yra visuomenėje suprantama „beveik kaip moderniosios lietuvių tautos ir valstybės aukso amžius“.

Nors specialistai A. Smetoną vertina kaip kontroversišką asmenybę, kadangi jo valdymo metodai buvo autoritariniai, tačiau, pasak politologės, daugelis žmonių šito net nežino. Taip pat ir žmonių suvokimas, kas yra demokratija, kai jis buvo pradėtas tyrinėti, pradžioje ekspertus stulbino.

VU dėstytoja prisiminė su studentais atlikusi kokybinį tyrimą, kurio metu klausė žmonių, kaip jie supranta, kas yra demokratija. „Pradžioje buvome švelniai apstulbę, paskui jau prie atsakymų pripratome. Maždaug tokie atsakymai buvo, daugiau iš vyresnio amžiaus žmonių, kad „nu, vaikeli, nežinau tiksliai, kas yra ta demokratija, bet Smetonos laikais tai buvo demokratija“, – pasakojo A. Ramonaitė.

Politologai kartu su studentais suko galvą, kaip čia taip gali būti, kad Smetonos laikais buvo demokratija? Kol galiausiai suprato, kad žmonėms demokratijos sąvoka iš esmės siejasi su tuo, ką jie laiko „teisinga, gera valdžia“.

„A. Smetonos režimas žmonėms įkūnijo teisingą, gerą, gerbiamą ir gerbtiną valdžią. Jie įsivaizduoja, kad tai buvo demokratija. Jiems tai yra tautinės valstybės klestėjimo ir stiprumo simbolis“, – aiškino A. Ramonaitė.

A. Brazauskas – šeimininko idėjos įsikūnijimas


Ainė Ramonaitė
© DELFI / Karolina Pansevič
Ainė Ramonaitė

Pasak politologės, A. Brazauskas iš esmės pratęsė tą suvokimą, kurį simbolizavo ir A. Smetona, tik – per sovietmetį.

Nors viešojoje erdvėje sovietmetis traktuojamas kaip ne valstybingumo, o okupacijos laikotarpis, bet daugumai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, pasak politologės, sovietinė Lietuva irgi buvo Lietuva.

„Jie suvokia ją kaip Lietuvos valstybę, ir A. Brazauskas jiems yra tas žmogus, kuris įkūnija išmanantį, suprantantį šeimininką, mokantį tvarkytis, kartu Lietuvos patriotą. Religingiems asmenims irgi priimtinas A. Brazausko asmuo, nes jis asocijuojasi su Katedros grąžinimu“, – aiškino A. Ramonaitė.

Politologė nustebo, kad apklausoje Justinas Marcinkevičius buvo pakankamai žemai. „Jis prie viso šito komplekto būtų tikęs, nes irgi simbolizuoja tokią Lietuvos sampratą, bet ją pakylėdamas iki poetinio lygio“, – sakė A. Ramonaitė.

Ne tik sovietinio laikotarpio reliktas

Pasak politologės, šeimininko figūros ilgėjimasis yra ne tik sovietinio laikotarpio reliktas, bet ir agrarinės sąmonės simbolis. Ji paaiškino, kad šeimininkas žmonėms yra kaip geras ūkininkas, kuris tvarkosi, mato situaciją, supranta, žino, kaip spręsti, rūpinasi savo žmonėmis.

To požiūrio šaknys yra gilesnės nei sovietmetis. Iš pradžių tai buvo matoma dvarininko ir baudžiauninko santykyje. Sovietmečiu, pasak politologės, tas persikelia į kolūkius.

„Kolūkio pirmininkai, kuriuos žmonės mėgo, irgi buvo šeimininkai, ir žmonės jautėsi gerai toje sistemoje, nes jautė, kad yra, kas jais rūpinasi, yra pas ką ateiti pasiskųsti, kas išspręs problemas. Dabar nebėra tokių žmonių, ir tas ilgesys labai stipriai jaučiasi“, – aiškino procesus visuomenėje tyrinėjanti mokslininkė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos rinkėjai visą laiką jautė stiprios rankos ilgesį. Prieš dešimt metų, pagal šį rodiklį pirmavome vidurio–rytų Europoje, dabar tas lygis yra šiek tiek sumažėjęs.

Tačiau ji paaiškino, kad aiškinantis šį rodiklį, žmonių klausiama provokuojančio klausimo: ar Lietuvai tiktų stiprus lyderis, kurio nevaržo nei parlamentas, nei rinkimai? Turima mintyje autoritarišką lyderį, tačiau taip tiesiogiai nesakoma.

„Žmonės išgirsta žodį „lyderis“ ir nelabai gilinasi, kokios yra kitos sąlygos. Jie pritaria, nes to lyderio jiems reikia. Bet jei pradedi gilintis, tai nereiškia, kad jie nori diktatoriaus. Jiems stiprus lyderis nei kiek nekonfliktuoja su demokratijos idėja. Jie norėtų, kad būtų ir demokratija, ir stiprus lyderis“, – aiškino A. Ramonaitė.

Mokslininkai yra pastebėję, kad kuo silpnesnė yra pilietinė visuomenė, tuo labiau didėja lyderio poreikis, nes pati visuomenė nesugeba spręsti problemų, trūksta tvarkos, tada ieško valdžios, kas iš viršaus visa tai sutvarkytų.

Pasak politologės, tai nėra tik pilietinės visuomenės problema. Pasak jos, pas mus nuo Sąjūdžio laikų nėra lyderių, kurie sugebėtų įkvėpti žmones bendram reikalui, net įkvepiančio šnekėjimo nėra, viskas paskęsta administraciniame lygyje, kaip kokią problemą spręsti.

Iš lyderių tikisi rūpesčio


Tomas Janeliūnas
© DELFI / Karolina Pansevič
Tomas Janeliūnas

VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad A. Smetonos ir A. Brazausko atsidūrimas visuomenės nuomonės apklausos viršuje rodo, kaip supaprastintai didelė dalis mūsų visuomenės žiūri į visuomenės veikėjus.

„Dalis visuomenės labai idealizuoja A. Smetonos asmenybę ir tai sieja su dešiniuoju patriotizmu. Smetoniškasis laikotarpis, griežtesnės rankos valdymas nemažai daliai visuomenės daro įspūdį, ir jie turbūt tikisi tokio valstybės vadovo, kuris kažkiek atspindėtų A. Smetonos asmenybę“, – sakė T. Janeliūnas.

Apžvelgdamas apklausą, politologas konstatavo, kad kita visuomenės dalis vis dar vertina brazauskiško tipo vadovus – asmenybes, kurios bando ne per daug politizuotai, bet pragmatiškai spręsti reikalus.

„Iš tokio tipo valstybės vadovų, matyt, žmonės tikisi, visų pirma, paramos, apsaugos, rūpinimosi. Tai yra ta visuomenės dalis, kuriai labiausiai trūksta valstybinės globos ir pasirūpinimo jais“, – sakė T. Janeliūnas.

Ilgisi saugumo, artimumo


Rima Urbonaitė
© DELFI / Andrius Ufartas
Rima Urbonaitė

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė irgi kalbėjo, kad A. Brazausko asmenybė visuomenei simbolizuoja saugumą, ūkiškumą, artimumą kiekvienam piliečiui.

„A. Brazauskas, ariantis vagą, yra daug arčiau žmogaus negu Vytautas Landsbergis, sėdintis už fortepijono. Jis visiems yra labai stipriai įsirėžęs kaip bandantis gerai ūkiškai valstybę tvarkyti žmogus. Kita vertus, jis atrodo labai stipraus, tvirto stoto, o lietuviai nori tvirtos rankos“, – sakė R. Urbonaitė.

Pasak politologės, A. Smetoną, nepaisant to, kad jo režimas toli gražu nepasižymėjo laisvėmis, žmonės irgi vertina už tvarką valstybėje, augančią ekonomiką.

„Yra likęs mitas, kad jo valdymo metu gyvenimas gerėjo“, – sakė R. Urbonaitė.

Kaip DELFI jau skelbė, visuomenės nuomonės apklausoje, renkant šimtmečio žmones, triumfavo prezidentas A. Smetona. Antroje vietoje atsidūrė pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prezidentas, ilgametis Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius A. Brazauskas. Trečiąją vietą visuomenė skyrė prezidentui Valdui Adamkui.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą atliko 2018 metų sausio 15–23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


www.DELFI.lt
1205