Camino Lituano – žygis įkvėptas Lietuvos

Į Alytų Kornelija atžygiavo vos ne vos. Sunki ir karšta kelionė buvo, piligrimė jau skaičiavo žingsnius iki finišo – aukščiausio pėsčiųjų tilto Lietuvoje. Tačiau iki jo likus maždaug puskilometriui, ji dar sugebėjo ir pasiklysti pačiu netinkamiausiu jos pavargusiam kūnui metu. Bet ėjo ir nuėjo – užduotis įvykdyta, o apsidovanojimui žygeivė užsuko ledų į parduotuvę „Norfa“.

Apsipirkdama Kornelija netikėtai sutiko bendramintę – tikrą keliautoją ir žygeivę „Norfos“ darbuotoją. Šioji sakė ėjusi dalį lietuviškojo Camino, o jos svajonė – didysis piligrimų kelias Ispanijoje.

Pasirūpinusi vakariene, nakvynei Kornelija keliavo į gana prabangią vietą – Dzūkijos dvaro „Oficiną“, įsikūrusią toliau nuo miesto, visiškoje ramybėje. Išaušus rytui ir tikrai gardžiai papusryčiavus viešbučio restorano terasoje, žygeivė jautėsi įsikvėpusi. Atrodė, tiek ir tereikėjo: poilsio gražioje vietoje ir skanių pusryčių tam, kad ir vėl norėtųsi grįžti į kelią.

„Camino Lituano“ žygio akimirkos

Režisierius Marius Pocevičius apie savo žygį: neplanavome eiti ir žiemą, ir vasarą

Alytuje prasidėjo jau 17-liktoji Kornelijos Camino Lituano žygio diena – mergina ruošėsi žygiuoti iki Miroslavo. Tik prieš tai Alytuje pakalbino vietinius gyventojus, kurie patarė, ką mieste būtina aplankyti. Vienas alytiškis rekomendavo čia pasivažinėti dviračiu, nes Alytuje yra labai gražiai sutvarkyti dviračių takai. Kitas alytiškis patarė apžiūrėti nuo Baltosios rožės tilto atsiveriančią įspūdingą panoramą bei apsilankyti miesto parkuose.

Žygio pradžia buvo tiesiog nuostabi. Iki pat savo nakvynės vietos, Dzūkijos dvaro „Oficinos“, mergina keliavo mišku – Vidzgirio botaniniu draustiniu – tad kelias nuobodus nebuvo. Priėjusi „Oficiną“ piligrimė sutiko režisierių Marių Pocevičių, kuris garsėja ne tik savo kūryba, bet ir drąsių kelionių nuotykiais.

Marius kartu su bendražygiu Camino Lituano kelią įveikė per du etapus dviem skirtingais sezonais – vasarą ir žiemą, o visus komiškus nuotykius sudėjo į serialą, kuris dienos šviesą išvys jau šį rudenį.

„Mes neplanavome eiti ir žiemą, ir vasarą, – pasakojo M. Pocevičius, – tačiau einant Lukui „sugedo“ koja. Pradėjo skaudėti ir jis tiesiog nebepaėjo. Traumos jokios nebuvo, bet einant pradėjo vis labiau skaudėti ir Kėdainiuose kelionę nutraukėme.“

Nors kelionę teko neplanuotai pabaigti, pašnekovas pasakojo, kad jiedu ryžosi žygį tęsti žiemą – sugrįžo į Kėdainius ir nuo čia žygiavo iki pat pabaigos.

„Camino Lituano“ žygio akimirkos

Renaldas Asipauskas: į kelionės pabaigą jau būni pasiruošęs kelionei

Atsisveikinus su Mariumi, toliau piligrimė viena žygiavo iki Miroslavo, kur jau kitą dieną susitiko su dviejų dienų žygio kompanjonu, patyrusiu žygeiviu ir Aurimo Valujavičiaus dešiniąja ranka Renaldu Asipausku.

Rytas iš pradžių neprasidėjo labai linksmai – Kornelija skubėjo į pagalbą savo pūslėtoms pėdoms. Ieškojo bintų, kad pavyktų eiti toliau, nes abi kojos jau visai nenorėjo minti žemės. Tačiau vos išsprendusi problemą ji kartu su patyrusiu žygeiviu Renaldu iš karto pajudėjo link Miroslavo bažnyčios. Pasirodo, čia piligrimai yra itin laukiami. Svečias prisiminė, kaip leido čia laiką ir pirmą kartą per kelias savaites pasinaudojo dušu savo paties žygyje – jis šį kelią kartu su savo kate žygiavo karantino metu.

Renaldas pasakojo, kad žygio metu jam labai patikdavo rinkti antspaudus į piligrimo pasą, tačiau pavykdavo ne visuomet.

„Pamenu, kai nuvykau į Lazdijus, buvo sekmadienis ir viskas buvo uždaryta, todėl antspaudo nepavyko gauti. Taip pat ėjau į bažnyčią, bet čia vyko krikštynos, tad ir kunigas neturėjo laiko uždėti anstpaudo“, – nuogąstavo pašnekovas.

„Camino Lituano“ žygio akimirkos

Žygis su Renaldu neprailgo, nors bendražygiai nuėjo beveik 20 kilometrų.

„Ar dėl to, kad visą laiką kalbėjom, ar dėl to, kad kojų nebeskauda, bet visai nepajaučiau“, – stebėjosi Kornelija.

Renaldas piligrimei paaiškino, kad šioji po tiek žygio dienų turbūt jau yra užsigrūdinusi: „Čia toks paradoksas – į kelionės pabaigą jau būni pasiruošęs kelionei.“

Miroslave visi apsistojo sodyboje „Mėta“. Ten atvykę rado ne tik visą antrą aukštą, skirtą tik jiems, bet ir grilio įrangą, kas juos labai nudžiugino. O ir su laidos svečiu labai pasisekė – Renaldas iškepė pasakišką vakarienę, tad ja visi kartu pasimėgavo terasoje, o besileidžiant saulei nuėjo išsimaudyti į Dusios ežerą.

Kiti beveik mėnesį trukusio žygio po Lietuvą nuotykiai ir išsamūs interviu su projekto svečiais – „Delfi TV“ laidų cikle „Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos“.

Pažinti Lietuvą kviečia projekto mecenatas NORFA. Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją