Klaidžios kapinės ir žygis greta lekiančių automobilių
Kornelijos kelionė šeštojoje laidoje prasidėjo nuo apsilankymo nuostabaus grožio Raudondvaryje. XVI a. pabaigoje pastatytas Raudondvario dvaras šiandien yra atsinaujinęs, papuoštas gražiausiomis gėlėmis ir pritaikytas tiek turizmui, tiek masiniams renginiams. Kai ten lankėsi, Kornelija matė festivalio „M.A.M.A vasara“ iškabas, o prieš kelias savaites šis renginys čia nugriaudėjo su trenksmu.
Užkandusi prie įspūdingo grožio dvaro piligrimė pajudėjo link Kauno, tačiau iš karto susidūrė su gana komiška situacija – pasiklydo kapinėse. Vis tik, po sukinėjimosi aplink savo ašį, žygeivei pavyko rasti kelią. Čia, piko metu, prasidėjo mažai malonumo teikiantis žygiavimas šalia masės automobilių iki pat Kauno.
„Kaip noriu greičiau į kokią sodybą, į gamtą...“, – dūsavo palei intensyvaus eismo gatvę žygiuojanti Kornelija.
Galiausiai piligrimė pasiekė dienos tikslą – Kauno senamiestį. Pabendravusi su labai maloniais kauniečiais, Kornelija užsuko į vieną iš jų rekomenduotų vietų pavakarieniauti, o tada laukė poilsis nuostabiame lofte, kuriame nakvynė asmeniui kainavo piligrimiškai – tik 15 eurų.
„Viskas labai gražu, prabangu. Mane nustebino dar ir tuo, kad buvo gyvatukas, ant kurio galima išsiskalbus pasidžiauti drabužius. Ir fenas netgi buvo“, – džiaugėsi senai tokiuose geruose apartamentuose apsistojusi piligrimė.
Nuotaiką pakėlė laidos svečias
Nauja diena išaušo labai greitai, o kartu su ja Kornelijai nuotaiką dar labiau pakėlė ir žygio svečias – socialinių tinklų komikas ir labai linksmų plaučių žmogus, kaunietis Omantas Jokubaitis, kuris atvirai papasakojo apie savo santykį su žygiais, pasidalijo rekomendacijomis, ką aplankyti Kaune bei atskleidė, su kuo jam asocijuojasi vasara.
Svečias pageidavo pradėti žygį anksti, nes tądien orų prognozė žadėjo rekordinį karštį. Idėja – kaip tikro žygeivio, nors žygių patirties Omantas sakė ir neturintis. Didžiausias atstumas, kurį jis nueidavo, yra nuo namų iki Kauno senamiesčio ir atgal.
„Kadangi gyvenu Kaune, dažnai mėgdavau nuo Partizanų gatvės eiti iki senamiesčio, nes neturėdavau pinigų maršrutiniam autobusui, – prisiminė laidos svečias. – Eidavau 7–8 km ir paskui tiek pat atgal. Tai čia turbūt daugiausia, kiek eidavau – nuo namų iki miesto ir atgal.“
Karštą dieną pašnekovas atskleidė, kad vasara jam labiausiai asocijuojasi ne su kuo kitu, o lietumi.
„Man labai partinka lietus. Man patinka, kad visų nuotaikos tada būna vienodos, tokios prigesintos šiek tiek, – kalbėjo Omantas. – Kai karšta, vieni žmonės džiaugiasi, kiti – nervinasi, o kai lyja, žmonės būna paprastesni.“
Komikas Omantas: Kauno neišvarysi iš žmogaus
Paklaustas, ką rekomenduotų pamatyti besilankantiems Kaune, pašnekovas išskyrė ne prabangius restoranus ar muziejus, o lankytinas vietas gamtoje. Jo teigimu, Kaune svarbiausia tiesiog pasivaikščioti – tiek gamtoje, tiek senamiestyje.
„Rekomenduočiau nueiti į Ąžuolyno parką, aplankyti Kauno senamiestį, nueiti prie Nemuno, aplankyti parkus, pasivaikščioti krantine, Laisvės alėja, pasimėgauti gamta ir architektūra“, – vardijo pašnekovas.
Kaune užaugęs komikas taip pat šmaikščiai pastebėjo, kad turi šiam miestui būdingų kalbos manierų, kurios jam pačiam visai nepatinka.
„Kai kalbu su draugais, pastebiu, kad turiu užslėptų kalbėjimo manierų. Man jos labai nepatinka, bet tikiuosi, kad daug kas nepastebi, – sakė Omantas. – Daug keikiuosi, tas maroziškumas mane labai erzina ir viliuosi, kad kažkada išaugsiu iš to. Bet Kauno neišvarysi iš žmogaus.“
Iki Pažaislio žygeiviai, rodos, ne atėjo, bet nuskrido. Omanto tempas buvo žvėriškas – toks pat, kaip ir tos dienos karštis. Bet kuriuo atveju, kelionė su tokiu linksmu žmogumi buvo nepaprastai maloni ir nuotaikinga. Atsisveikinus su Omantu, nuo Pažaislio iki tos dienos tikslo – „Lauko burtų“ trobelės – dar laukė ypač didelis 30 km atstumas, kuris tą dieną Kornelijai pavertė tiesiog pragariška.
Viena iš pragariškiausių dienų gyvenime
Eidama likusią žygio dalį Kornelija galvojo, kad apalps. Buvo beprotiškai silpna, mažai pavėsio ir jokių parduotuvių, o vanduo tirpo akimirksniu, nes buvo pilamas ir ant galvos. Kornelija stengėsi vėsintis visais būdais, bet vargiai kas padėjo.
„Čia jau reikia ypatingai rimto darbo su savimi, kad pavyktų nueiti“, – pastebėjo vos kvapą gaudanti Kornelija.
Šiaip ne taip mergina pasiekė Pakuonį, tačiau pripažino – tai buvo viena iš pragariškiausių dienų jos gyvenime. Tad pamačius auksinių saulės spindulių gražiai apšviestą „Lauko burtų“ trobelę, įsikūrusią laukuose, Korneliją apėmė išganymo jausmas: „Tarsi tuo ėjimu būčiau atpirkusi visas savo nuodėmes ir dabar patekau į rojų“.
Pasiekus nakvynės vietą, ją pasitiko nepaprastai malonūs šeimininkai ir unikalios jų tradicijos piligrimams: pėdų spa, rakto gręžimas į sieną ir vakarieniavimas terasoje kartu su šeimininkais. „Lauko burtų“ trobelėje įvyko pirmasis Kornelijos sustojimas visos paros poilsiui per visą kelionę, po kurio atsirado naujų jėgų pakilti iš lovos į naują žygį link Prienų.
Besąlygiška meilė savam kraštui ir noras jį išsaugoti
Prieš pasiekiant Prienus, Kornelijos laukė netikėta pažintis su Pakuonio mokytoja, kuri yra žmogus-istorija.
„Susitikusi muziejininkę Oną supratau, kad tai yra žmogus, kuris ypatingai myli savo kraštą, daug apie jį žino ir labai didžiuojasi. Man patiko šios ponios charizma ir tvirtas charakteris, – sakė Kornelija. – Pašnekovė pasakojo, kad prieš tapdama muziejininke, net 45 metus dirbo mokytoja, o mokyklos 200 metų sukakties proga sudėliojo jos visą istoriją į autorinę knygą.“
Tokie žmonės kaip ponia Ona tiesiog tirpdo širdis – ji spinduliuoja besąlygiška meile savam kraštui ir noru jį išsaugoti. Ne veltui pašnekovė nori išsaugoti ir nykstančią mokyklą, kurioje anksčiau dirbo – juk čia užauga naujos kartos, kurios gali toliau kurti savo miestelį ir vesti jį į priekį.
Atsisveikinusi su Ona, Kornelija toliau žygiavo į Prienus. Maršrutas kartais vedė palei Nemuną, kartais – palei miškelį. Nebuvo pernelyg sudėtinga, bet pasiekus miestą teko dar šiek tiek paėjėti iki „Rasos sodybos“, kur atvykusi ji iš karto griuvo į lovą. Reikėjo gerai pailsėti prieš naują dieną ir susitikimą su kitu svečiu – populiariu socialinių tinklų rašytoju Benu Lastausku. Išskirtinai gražus maršrutas ir gilūs pokalbiai su juo – jau kitos savaitės „Delfi TV“ laidoje „Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos“.
Pažinti Lietuvą kviečia projekto mecenatas NORFA. Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos.
