Išskirtinė Kėdainių miesto istorija
Į Kėdainius atžygiavusi Kornelija neslėpė, kad šiame mieste dar nėra buvusi, tačiau apie jo senamiestį yra girdėjusi daug gražių žodžių. Tad rytą mergina pradėjo Kėdainių „Norfoje“ pasipildydama maisto atsargas, o tuomet susitiko su gide Audrone, supažindinusia ją su senamiesčiu bei papasakojusia daug įdomių dalykų apie Lietuvos geografiniame centre esančio miesto istoriją.
„Kėdainiai iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria tuo, kad turime labai spalvingą, įdomią, daugiakultūrę ir daugiakonfesę miesto istoriją. Tai susiję su kunigaikščiais Radvilomis, kurie miestą valdė daugiau kaip 300 metų. Tai buvo privatus Radvilų miestas“, – pasakojo gidė.
Pasak jos, Radvilos į Kėdainius pakvietė žydus, vokiečius, škotus, rusus ir lenkus, todėl visas miestas yra sudarytas iš skirtingų kvartalų. Žydai čia pastatytoje muitinėje rinko mokesčius, o vokiečiai, savo ruožtu, Kėdainiuose išsikovojo net ir atskiro miesto teises.
„Radvilos iš Saksonijos ir Prūsijos pasikvietė vokiečius ir jiems suteikė teisę 10 metų nemokėti mokesčių. Tai buvo mokesčių rojus, – šypsojosi gidė Audronė. – Vokiečiai išsikovojo ir atskiro miesto teises, todėl čia buvo du miestai – Senieji Kėdainiai ir Naujieji Kėdainiai (vokiečių miestas). Neatsitiktinai ant Rotušės yra du herbai.“
Gidė taip pat pažymėjo, kad Kėdainiuose iki šių dienų išlikusios dvi katalikų ir dvi protestantų bažnyčios, trys žydų sinagogos, stačiatikių ortodoksų cerkvė, o miesto parke yra ir minaretas. Tai rodo didelę miesto konfesinę įvairovę.
Įdomu ir tai, kad Kėdainiuose susikerta Aukštaitijos ir Žemaitijos ribos. Gidės teigimu, Nevėžis Lietuvą dalina į dvi dalis, o Kėdainiuose egzistavo administracinė riba. Taip pat ji pažymėjo, kad Kėdainiuose yra viena seniausių Lietuvos bažnyčių – 1450-1460 m. pastatyta Šv. Jurgio katalikų bažnyčia. Jos išorėje išlikę gotikos elementai, o šalia pristatyta renesansinė varpinė.
Gidė pasakojo, kad Kėdainiuose yra ir evangelikų reformatų katedra, kurios rūsiuose – kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Čia įspūdinguose sarkofaguose palaidotos Biržų-Dubingių Radvilos. Na ir, žinoma, Kėdainiai gali didžiuotis savo rotuše. Gidės teigimu, Lietuvoje yra trys senosios rotušės: Vilniuje, Kaune ir Kėdainiuose.
„Tik gaila, kad neliko bokšto su laikrodžiu, bet galbūt kada nors jį ir atstatys“, – pastebėjo Kėdainių miesto gidė.
Kornelija: lietuviai yra fantastiški žmonės
Pasistiprinus tikrų Kėdainių blynų ir žygiuojant link Panevėžiuko, dėl lietaus ir didelio nuovargio Kornelijai teko koreguoti planus. Piligrimė turėjo nakvoti Baptyno dvare, tačiau suprato taip toli iki vakaro jau nebenueisianti. Tad jau beprarandanti viltį paskambino į Gaižuvėlės sodybą, kurioje, nors ir visi kambariai buvo iš anksto rezervuoti, jai visgi rado vietą.
„Jaučiuosi labai laiminga, kad yra tokių gerų žmonių ir jie mane priėmė paskutinę minutę, – džiaugsmo neslėpė Kornelija. – Rado man vietą namelyje, kuris vis dar yra statomas. Nors ten vis dar vyksta statybos darbai, tačiau rado ir lovą, vakarienę davė ir pusryčių net pasiūlė. Žinokite, lietuviai yra fantastiški žmonės. Aš esu be galo laiminga, kad man taip pasisekė.“
Puikiai išsimiegojusi, Kornelija vėl kilo į žygį. Priėjusi Baptyno dvarą, žygeivė buvo maloniai nustebinta – dvare jos laukė įspūdinga motociklų paroda. Kornelijai buvo labai įdomu apžiūrėti unikalius motorolerius, motociklus, Romualdo Požerskio nuotraukų parodą ir pasiskaitinėti apie hipių laikus, kai jaunuoliai svajojo apie Lietuvos laisvę ir klausėsi tokių muzikos grupių kaip Led Zeppelin ir Black Sabbath.
Įspūdį ilgam palikęs muziejus
Kornelijos žygyje laukė ir daugiau malonių netikėtumų. Mergina apsilankė Biliūnų tradicinių amatų centre, kuris priklauso vienam iš skraidyklių sporto pradininkų Lietuvoje Juozapui Romui Liekiui ir jo žmonai Vandai. Savininkai piligrimę labai svetingai priėmė, viską aprodė ir pavaišino gardžiais lietuviškais skanėstais.
Tradicinių amatų centro nedarbo dieną, sekmadienį, J. R. Liekis pakvietė pasižvalgyti po jo kartu su žmona ir sūnumis net 50 metų rinktus eksponatus. Per tiek metų jų tiek prisikaupė, kad teko ieškotis erdvios vietos už Kauno miesto, kur žmonės galėtų patogiai atvykti visko apžiūrėti. Tam puikiai tiko sodyba Biliūnuose, kur jau 20 metų gyvuoja muziejus tiek po atviru dangum, tiek ir viduje.
„Taip pat vedame edukacijas mokiniams, turime labai puikų kalvį profesionalą, kuris rodo visą kalvystės eigą. Žodžiu, veiklos daug, galimybių daug, kadangi teritorija – 3,5 hektaro. Ir vaikų žaidimų aikštelė yra padaryta“, – kalbėjo J. R. Liekis pažymėdamas, kad lankytojų čia tikrai netrūksta.
Tradicinių amatų centro skirtinguose kambariuose Kornelija pamatė žadą atimančią kolekciją. Čia gausu pačių įvairiausių daiktų: nuo ilgus metus skaičiuojančių virtuvės ar namų apyvokos daiktų, iki televizorių, fotoaparatų ir patefonų. O ekskursijos pabaigoje piligrimė turėjo garbės susipažinti ir su Juozapo žmona Vanda, kuri ją pavaišino bityno medumi su agurku, sausainiais ir sula.
Po malonios viešnagės toliau žygiavusi Kornelija naktį praleido sodyboje „Onupis“. Čia šeimininkė ją sočiai pamaitino, o nakvynė vienam žmogui kainavo vos 15 eurų.
„Miegojau labai gerai, – sakė Kornelija, – išskyrus į langą barbenantį lietų, nes kaip tik virš galvos buvo stoglangis ir labai stipriai lijo. Jau galvojau – viskas, ryte atsikelsiu ir jokio žygio iki Kauno nebebus. Tačiau viskas tvarkoje. Atsikėliau ir viskas kaip suplanuota – jokio lietaus, keliaujame toliau!“
Kiti beveik mėnesį trukusio žygio po Lietuvą nuotykiai ir išsamūs interviu su projekto svečiais – „Delfi TV“ laidų cikle „Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos“.
Pažinti Lietuvą kviečia projekto mecenatas NORFA. Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos.
