Tai galima vadinti sutapimu arba nelemtu likimo juoku, tačiau už nužudymus, padarytus kartu su Psicho gauja, kalėti iki gyvos galvos nubausto Marko Kardišausko kelias į kriminalinį pasaulį prasidėjo psichiatrinėje ligoninėje.

Būdamas vos 17-os M. Kardišauskas buvo paguldytas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę. Čia jaunuolis susipažino su Psicho gaujos vadeiva Sauliumi Skėriu, su kuriuo pažintį pratęsė ir laisvėje. Ši pažintis baigėsi teisiamųjų suole, kur nuskambėjo teismo verdiktas – už nužudymus, plėšimus ir kitus nusikaltimus M. Kardišauskas už grotų praleis visą likusį gyvenimą.

M. Kardišauskas bandė ištrūkti į laisvę, skundė teismo nuosprendį, tačiau po kelerių metų svarstymo Aukščiausiasis Teismas paliko galioti anksčiau priimtą nuosprendį.

2017 metais nuosprendį paskelbęs Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Marko Kardišausko, Šarūno Juodžbalio ir Audriaus Skėrio (Sauliaus Skėrio sūnaus) nusikaltimai rodo cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę.

Grupuotės vadeiva S. Skėris nuo kaltinimų bandė išsisukti teisindamasis nepakaltinamumu, tačiau teismas demaskavo jo apgaulę. Vis dėlto, jis teismo verdikto nesulaukė – mirė anksčiau nei teismo salėje nuskambėjo nuosprendis jam ir jo gaujos nariams.

Pasižymėjo ciniškumu – taip teismas įvertino Psicho gaują, kuri veikė persirengdama policijos pareigūnų uniformomis ir ne tik plėšė, bet ir žudė žmones.

Neigia savo kaltę ir skundžiasi kalinimo sąlygomis

„Mane mušė, vežė į mišką. Liepė prisipažinti ir žadėjo, kad išvengsiu didelės bausmės. Todėl tąkart ir prisipažinau, – taip 2016 metais portalui tv3.lt kalbėjo M. Kardišauskas. – Buvau nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Nors nieko iš tikro nepadariau. Paskutiniame teismo posėdyje pasakiau, kad nežudžiau, o tik „grojau“ pagal tyrėjų dūdelę. Teismas to neįvertino.“

Iki gyvos galvos įkalintas M. Kardišauskas savo teises bandė ginti ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), tačiau pastarojo sprendimas buvo ne jo naudai.

Nuo psichiatrinės iki kalėjimo: plėšė ir žudė persirengęs policininku
© DELFI / Valdas Kopūstas

M. Kardišauskas į EŽTT kreipėsi teigdamas, kad valstybė neapsaugojo jo nuo smurto, patirto jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir neužtikrino veiksmingo jo užpuolimo ir sužalojimo aplinkybių tyrimo.

Į EŽTT M. Kardišauskas kreipėsi pasiremdamas 3 Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniu: „Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas“.

Apie galimus M. Kardišausko išgyvenimus įkalinimo įstaigoje yra kalbėjęs ir jo gynėjas advokatas Julius Jasaitis. Advokato teigimu, 2002 metais, sulaukęs nuosprendžio už išžaginimą, jo klientas pateko tikriausiai į žemiausią nuteistųjų kastą pataisos namuose, nes buvo stipriai sumuštas.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalinamas M. Kardišauskas garsiai skundėsi ir kalinimo sąlygomis. „Žalios mėsos nenusipirksi. O ir kepti ar virti kažką neturime galimybės. Ką jau kalbėti apie galimybę susitikti su artimaisiais. Susitikti galime tik kas du mėnesius. O paskambinti leidžia vos kartą per savaitę. Sąlygos kalėjime – siaubingos“, – portalui tv3.ltyra kalbėjęs M. Kardišauskas.

Savo būseną M. Kardišauskas yra išliejęs ir eilėraštyje:

Vienatvės knygoj įrašyti

Draugų pažįstamų vardai

Tų, kur svajojo ir mylėjo,

Tų, kur išėjo nelauktai.

Vienatvės knygoje ieškokit –

Ir mano vardas ten yra,

Jis puslapyje apvedžiotas

Melsva nublukusia spalva.

Nenuostabu, juk metai bėga,

Išblaško ir viltis geras,

Svajonės išskrenda lyg paukščiai

Vis ta pačia siaura gatve.

Vienatvės knygoje nėr saulės

Ir piešiniai lyg ant vandens

Karčia rasa apibarstyti,

Išmirkę tarsi nuo rudens.

(Eilėraštis publikuojamas portale literaturairmenas.lt)

Šaudė, dusino ir kankino

Iš psichiatrinės tiesiai į Psicho gaujos glėbį pakliuvęs M. Kardišauskas ėmėsi plėšimų ir kitų nusikaltimų, tačiau žiauriausi jo bylos įrašai atspindi dvi žmogžudystes, kurias jis, kaip nusprendė teismas, padarė kartu su bendrais Š. Juodžbaliu ir A. Skėriu. Abu nusikaltimai buvo padaryti 2000 metais.

Tų metų balandį M. Kardišauskas su bendrais įsiveržė į verslininko Sigito Bielskio butą, kuriame buvo jo žmona Rima Bielskienė. Nusikaltėliai bute tikėjosi rasti 50 tūkst. litų, tačiau grynųjų nerado, todėl pagrobė papuošalų ir kitų daiktų už 13 tūkst.

Bylos duomenimis, M. Kardišauskas kartu su A. Skėriu smurtavo prieš moterį. M. Kardišauskas mušė rankomis, o A. Skėris metaliniu strypu sudavė į pakaušį. Moteris buvo surišta lipnia juosta, o jos gyvybė užgeso uždusinant. Pastarąjį veiksmą, bylos duomenimis, atliko M. Kardišauskas.

Moterį nusikaltėliai nužudė vos įsiveržę į namus. Nužudę jos lavoną užklojo ir pradėjo ieškoti pinigų.

Nuo psichiatrinės iki kalėjimo: plėšė ir žudė persirengęs policininku
© DELFI / Valdas Kopūstas


Po kelių mėnesių, birželį, bendrai nužudė Ramūną Kuzminą-Ramaškę. Nusikaltėliai tykojo vyro Kaune, kieme prie Laisvės alėjos. Šūvis buvo paleistas tiesiai į galvą dienos metu, stebint jo nė ketverių metų neturinčiai dukrai.

Šaltakraujai žudikai po lemtingojo šūvio prasilenkė su nušauto vyro link bėgusia jo žmona.

Teigiama, kad susidoroti su nusikalstamo pasaulio šulu Ramaške vyrai nusprendė bijodami keršto. Prieš tai jie buvo apiplėšę jo žmoną.

Apiplėšimą Psicho gaujos nariai suorganizavo norėdami sumažinti Ramaškės įtaką grupuotėje. Į butą nusikaltėliai įsiveržė tuomet, kai Ramaškė buvo areštinėje. Įsiveržti nebuvo sunku – jie tai padarė persirengę policijos pareigūnais.

Į Ramaškės butą nusikaltėliai tikėdamiesi surasti ten laikomus gaujos pinigus – 150 tūkst. litų.

Ramaškės nužudymas buvo suplanuotas dar kalėjime. Prie šio nužudymo prisidėjo ir garsus Šiaulių nusikaltėlis Viktoras Mula. „Tu gyvas tol, kol sėdi už grotų“, – tokius R. Kuzmino-Ramaškės žodžius, kaip rašoma portale lrytas.lt, Pravieniškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalėjusiam V. Mulai perdavė kiti kaliniai. Buvo kalbama, kad laisvėje tuo metu buvęs Ramaškė bandė tuo metu kalėjusio V. Mulos sąlygas paversti nežmoniškomis.

M. Kardišauskas buvo baudžiamas ir už žiaurią vaistininkės žmogžudystę. Kaip rašo portalas valstietis.lt, moters jie patykojo prie namų durų, apsvaigino ją, įtempė į namus ir nušovė.

Iš 45-erių vaistininkės namų jie išsinešė juvelyrinius dirbinius, iš kiemo išsivarė jos automobilį.

Nuo psichiatrinės iki kalėjimo: plėšė ir žudė persirengęs policininku
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Moters kūną kitą dieną rado jos bendradarbiai, tačiau bylos tyrimas strigo. 2001 metais vieno nusikalstamo pasaulio atstovo bute buvo rasti jai priklausę auksiniai auskarai, tačiau asmuo, pas kurį jie buvo rasti, neatskleidė jokių nusikaltimo aplinkybių.

Nusikaltimas buvo išaiškintas daug vėliau, kai buvo apklaustas vienas iš nusikaltėlių.

M. Kardišauskas buvo teisiamas ir už juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą, tačiau nuteistas nebuvo.

Veikė persirengę policininkais

1992 m. įkurta ginkluota Psicho gauja veikė iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimų padarymui kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų bei sprogstamųjų medžiagų. Ginklai ir sprogstamosios medžiagos buvo konfiskuota tyrimo metu.

Generalinės prokuratūros teismui perduotoje byloje buvo 12 nusikalstamos veikos epizodų. Teismui pateiktą medžiagą sudarė 105 tomai.

Nusikaltimai buvo padaryti 1992–2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose.

Psichų gauja siejama ir su tulpiniais, mat Vitalijus Tuzovas, pravarde Psichas, prieš suburdamas savo gaują priklausė tulpiniams. V. Tuzovas gaujai vadovavo vos ketverius metus, jis mirė nuo kulkos 1996-ųjų Kūčių vakarą. Jį ir dar tris gaujos narius nušovė reketuotas verslininkas Rimas Okuličius.


www.DELFI.lt
19