Dantų valyti nereikia – mitas
Vis dar pasitaiko galvojančių, kad augintinių dantų priežiūra nėra būtina. Manoma, kad katėms ir šunims nasrų valyti nereikia, mat iki šių laikų jie šimtus metų sėkmingai gyveno be dantų šepetėlio, todėl ir šiandien tokio poreikio nėra. Vis dėlto, keičiantis mitybos įpročiams – šeriant augintinį minkštesniu pašaru, iškyla pavojus dantų apnašoms, iš kurių ilgainiui susiformuoja dantų akmenys, kurių minkštas pašaras nėra pajėgus mechaniškai pašalinti.
Dantenose susidariusiose taip vadinamose kišenėse kaupiasi bakterijos, sukeliančios dantenų uždegimą (gingvitą), išsivysto periodonto ligos. Taip atsiranda rizika ne tik prarasti dantis, bet ir susidurti su virškinamojo trakto problemomis, o infekcijai patekus į organizmą – susirgti inkstų, kepenų ar širdies ligomis.
Kaip aiškina gyvūnų prekių parduotuvių tinklo „KIKA“ veterinarijos gydytoja Rasa Bičiulaitienė, apnašų kaupimąsi gali lemti ne tik netinkamas maistas ar nasrų higiena, bet ir genetika. Pasak jos, dantų apnašos dažniau kaupiasi mažų veislių šunims – ši problema ypač opi jorkšyrams. Laimei, kaip pastebi veterinarijos gydytoja, žmonės augintinio dantimis pamažu pradeda rūpintis dažniau – vis daugiau keturkojų šeimininkų užsuka į specializuotas parduotuves, ieškodami dantų priežiūros reikmenų. Paklausta, kokios galėtų būti to priežastys, veterinarijos gydytoja skuba pastebėti, kad tai lemia pasikeitę įstatymai.
„Dabar matau, kad kaip tik dantų higiena yra labai išpopuliarėjusi – visi prašo dantų šepetėlio ir dantų pastos. Taip yra todėl, kad dabar, pagal naują Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kuris sako, kad neturi gyvūnui procedūra sukelti streso, nebegalima atlikti dantų higienos procedūros, kuri yra skausminga, be narkozės. Žmonės labai nenori, kad gyvūnui būtų atliekama narkozė, todėl jie geriau prižiūrės dantukus, kad kuo mažiau tų procedūrų reikėtų.
Yra veislių, kurios linkusios turėti dantų akmenų, tada joms tokia procedūra reikalinga kas metus, kai kuriems ir kas pusę metų. Tai čia yra tas pats, kas operaciją darytum kas pusę metų – yra rizika sutrikti kepenų parametrams, retais atvejais galima ir mirtis. O dantų problemos dažniausiai atsiranda vyresniems augintiniams, tai čia ir amžius prisideda. Nors naujos kartos narkozės yra saugios, čia aktualus ir piniginis klausimas – kiekvieną gyvūną reikia patikrinti prieš atliekant narkozę, atlikti kraujo tyrimus, kurie kainuoja, o klientai daug mokėti nelinkę“, – sako R. Bičiulaitienė.
Vis dėlto, jei jau pastebima, kad augintiniui iš nasrų sklinda blogas kvapas, apnašos akivaizdžiai matomos, lengvai nenusivalo, taip pat matomos paraudusios kraujuojančios dantenos ir suprastėjęs apetitas – profesionalios dantų higienos išvengti nepavyks. Tokiu atveju veterinarijos gydytoja rekomenduoja kreiptis į veterinarijos kliniką, kurioje augintiniui bus atliekama dantų apnašų šalinimo procedūra. O kad to pavyktų išvengti, dantų higiena reikėtų rūpintis namuose.
Dantų priežiūros priemonių – galybė
Dantų priežiūrai, kaip pasakoja pašnekovė, augintinių šeimininkai gali rinktis įvairiausias priemones – dantų šepetėlius, specialų dezinfekuojantį skystį, skirtą pilti į šuns vandenį, dantų gelį, pastą, įvairius tam pritaikytus skanėstus, specialias valymo servetėles, tam skirtus purškalus.
„Iš visų šių priemonių aš rekomenduočiau rinktis veterinarinius gelius ir dantų pastas. Kiek ir pati esu naudojusi, tos priemonės yra efektyviausios. Apskritai veterinarinės priemonės yra sukurtos taip, kad daug pastangų valymui nereikia, be to, yra saugios gyvūnams, nes visi preparatai yra pagrįsti medicininiais tyrimais. Taip pat siūlomos priemonės, kurios yra daug metų rinkoje, neturi medžiagų, kurios kenkia gyvūnui.
Pavyzdžiui, naujausios kartos dezinfekuojantis skystis dabar neturi ksilitolio, kad nuolat geriamas vanduo šuniui nekenktų. Įsigyjant bet kurį preparatą rekomenduočiau tartis su veterinarijos gydytoju arba vaistininku, todėl, kad tų priemonių yra begalė – specialistas patars, parinks konkrečiam gyvūnui tinkamą priemonę, nes, pavyzdžiui, kas tinka jorkšyrui, netiks Kaukazo aviganiui – jorkšyro skrandis yra jautrus, todėl reikia žiūrėti, kas tinka būtent jam.
Šepetėlis reikalingas visada, todėl rekomenduoju naudoti šepetėlį dviejų rūšių – vieną, kuris dedasi kaip antpirštis, ant piršto, priekiniams ir iltiniams dantims, kitą – įprastą, didesnės ar mažesnės galvutės, tolimesniems dantims ir vidinei jų pusei“, – sako specialistė.
Jeigu šuo yra sveikas, periodiškai graužia kietus skanėstus, kaip aiškina veterinarijos gydytoja, dantis valyti šeimininkas turėtų du kartus per savaitę. Tiek, kaip sako ji, tikrai pakaks tinkamai dantų būklei palaikyti.
„Yra specialūs skanėstai, Z formos, kurie yra kieti, ramina dantenas, labai efektyvūs. Tačiau kiti šuniukai to nemėgsta, tokiais atvejais tik valymas belieka. O jeigu šeimininkas mato, kad šuo turi polinkį į dantų apnašas, dantis jam reikėtų valyti kiekvieną dieną. Iš karto matosi ant dantų geltonos apnašos, vėliau darosi akmenys. Būna pas kai kuriuos gyvūnus tos apnašos minkštos, labai lengvai nusivalo, tai pastebėjus ir laiku pasirūpinus, galima išvengti akmenų formavimosi“, – sako ji.
Kaip pratinti augintinį dantų valymo procedūrai
„Aš visada sakau, kad augintinį reikėtų pratinti nuo jauno amžiaus, kad leistų lįsti prie burnos. Pirmiausia, kad leistų su pirštu apžiūrėti dantis, tada leistų dantų šepetėliu be pastos pavalyti ir jeigu taip prisipratinsite, niekada neturėsite problemų su dantų valymu.
Dantis reikėtų valyti tol, kol išvalysite juos visus. Gali tekti ir su pertraukomis. Kaip mes sakome, pavalote ir duokite gyvūnui pailsėti, jei jis nerimsta. Negalima nieko daryti per prievartą. Visada sakau – negriebkite gyvūno, per prievartą nedarykite, pripratinkite. Pradžioje supažindinkite su šepetėliu, su pasta, nes jie kitaip bėgs ir bijos tos procedūros“, – sako veterinarijos gydytoja.
Kaip teigia pašnekovė, dantų valymas turi vykti žaidimo forma. Norint pripratinti, kaip aiškina ji, reikia visus procedūros žingsnius atlikti pamažu.
„Pasiimi augintinį, glostai, bandai pasižiūrėti dantukus. Pavyzdžiui, galima užsidėti marles ant piršto, tiesiog pabandyti pavalyti. Priekinį dantuką pavalai, tada krūminį dantuką pavalai. Nesileidžia – paleidi, jis pabėgioja, tada vėl pasigauni, paglostai. Tą dieną pažaidi taip. Kitą dieną pažiūri – bėga, tada negaudai. Bandai dar kitą dieną, žiūri, jau leidžia su marliuku valyti, gerai, tada imi šepetėlį, jam parodai kaip žaisliuką, pabandai valyti vieną dantį. Nepatinka – per prievartą nedarai. Taip po truputį pažindinamas augintinis mato, kad nieko blogo nebus, o jeigu griebsi per prievartą valyti dantis, jis bijos ir niekada neateis valyti dantų.
Jeigu gyvūnas ne jaunas, pripratinti nepavyksta, yra specialūs skysčiai, taip pat purškikliai, kurie veikdami su seilėmis minkština apnašas. Ir tada reikėtų duoti graužti specialius žaisliukus, į kurių vidų galima pridėti skanėstų, o šuniukas juos traukdamas nusivalo dantukus, taip pat specialius skanėstus“, – aiškina R. Bičiulaitienė.
