Butai, darželių, mokyklų pastatai ir ne tik – Vilniaus miestas savo nekilnojamojo turto krepšelyje turi nemažai ploto, kuris netinkamai panaudojamas arba išvis nenaudojamas miesto reikmėms ne tik kad nesukuria pajamų ar naudos, bet sukuria jų išlaikymo, remonto išlaidas. Portalas Delfi domisi, kiek nekilnojamojo turto savo žinioje turi miesto savivaldybė ir ką planuojama daryti su galvos skausmą keliančiu turtu.

Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad jos žinioje iš viso – 4 751 nekilnojamojo turto objektas, kuris sudaro – 1,693 mln. kv. m. Daugiausia jo sudaro socialiniai būstai – 3 431, tačiau pagal plotą savivaldybei daugiausiai priklauso patikėjimo teise perduoto valdyti turto - mokyklos, darželiai, sveiktos įstaigos ir pan. (1,093 mln. kv. m).

Skaičiuojama, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė turi 417 laisvų, savo veikloje nepanaudojamų objektų, ruošiamų parduoti ar išnuomoti, arba jau parduodami. Dar 74 objektai – netinkamos naudoti, avarinės būklės.

Parduodama viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose

Vilniaus miesto savivaldybė kasmet elektroninių aukcionų būdu parduoda neefektyvų arba nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, šiemet jau parduota 20 objektų, už kuriuos gauta 1,1 mln. eurų pajamų, o 2016 m. pardavus 80 objektų gauta net 8,266 mln. eurų pajamų.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai pastebi, kad dažniausiai parduodamas nusidėvėjęs, netinkamas gyventi ir netikslingas remontuoti turtas, taip pat tas, kuris nenaudojamas savivaldybės funkcijoms atlikti. Pavyzdžiui, artimiausiu metu savivaldybė planuoja pardavinėti negyvenamąsias patalpas, esančias Ukmergės g. 221, Vilniuje, ir didesnio ploto butus, esančius centrinėje miesto dalyje.

Nereikalingas, nenaudojamas savivaldybės funkcijoms atlikti nekilnojamasis turtas yra įvertinamas nepriklausomų turto vertintojų, sudaromi sąrašai ir teikiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijai svarstyti. Nustačius pradines pardavimo kainas, kurios būna ne mažesnės nei nepriklausomų ekspertų nustatytos, ir apibrėžus papildomas pardavimo sąlygas, per VĮ Registrų centro platformą www.e-varzytines.lt yra organizuojamas viešasis elektroninis aukcionas, kuriuo metu didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis įgyja teisę įsigyti turtą.

Vilnius, Šv.Kazimiero bažnyčia
© DELFI / Laimonas Jankauskas
Vilnius, Šv.Kazimiero bažnyčia

Didžiausio dėmesio susilaukia nekilnojamojo turto objektai esantys centrinėje Vilniaus dalyje. Sunkiau yra parduodamas turtas nutolęs nuo miesto centro, esantis pramoniniuose rajonuose.

Patrauklesni butai mūriniuose daugiabučiuose

Paanalizavus internetiniame tinklapyje www.e-varzytynes.lt paskelbtą informaciją apie šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės parduodamą nekilnojamąjį turtą, neretai nuostabą kelia pakankamai žemos nekilnojamojo turto kainos. Pavyzdžiui, birželio viduryje buvo parduodamas 2-jų kambarių, 30 kv. m. ploto butas Kalvarijų gatvėje, esantis 1940 m. statybos name., kurio pradinė kaina siekė šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. Eurų. Žinoma, iš patalpintos informacijos matosi, kad buto ir namo būklė prasta, reikalingas kapitalinis remontas. Pakartotinis aukcionas paskelbtas ir Pramonės gatvėje 2-jų kambarių mediniame, vieno aukšto daugiabutyje esančiam butui. Pradinė aukciono kaina – 11,4 tūkst. Eur.

Vilnius parduoda daugybę nekilnojamojo turto: kas ir kaip gali jį nusipirkti?
© DELFI / Andrius Ufartas

32 kv. m butas sename name parduodamas ir Prūsų g. Pradinė aukciono kaina – 26,3 tūkst. eurų.

Dalį Vilniaus mieste esančio nekilnojamojo turto valdo ir administruoja savivaldybės įsteigta ir kontroliuojama UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Įmonės direktorė Rasa Čeponytė skaičiuoja, kad nuo 2019 m. rugsėjo iki šių metų liepos mėnesio, viešųjų elektroninių aukcionų būdu, įmonė pardavė 44 nekilnojamojo turto objektus ir gavo 772 tūkst. eurų pajamų.

„Parduodame tą turtą, kuriam negalima sukurti pridėtinės vertės arba investicija yra labai didelė lyginant su turto verte, nėra ekonominio naudingumo. Taip pat turtą, kurio negalima panaudoti visuomenės poreikiams tenkinti arba viešajai infrastruktūrai sukurti“, – kalbėjo ji.

R. Čeponytė teigė, kad lengviausia parduoti butus Senamiestyje, mūriniuose daugiabučiuose. Tokie butai ne tik pritraukia daug dėmesio, bet ir aukciono metu kaina dažnai yra žymiai padidinama nei nurodoma pradinė.

Pasak jos, sunkiausiai parduoti sekasi apleistus butus mediniuose daugiabučiuose, pramoniniuose rajonuose.

Rasa Čeponytė
© Bendrovės nuotr.
Rasa Čeponytė

„Jeigu nepavyksta parduoti turto, ieškoma būdų kaip pritraukti potencialių pirkėjų, atliekant turto įvairius pagerinimus: suformuojant žemės sklypą, išsinuomojant žemės sklypo dalį, gerinant fizinę turto būklę, sutvarkant turto registro ir kadastro duomenis, kad atitiktų faktines aplinkybes“, – aiškino pašnekovė.

Pakalnis: pavieniai butai nereikalingi

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad savivaldybei priklausantys pavieniai būstai prastos kokybės pastatuose išties nėra reikalingi. Tokių pavienių objektų jis mato esant tiek Šnipiškėse, tiek Naujamiestyje ar Markučiuose.

„Mano supratimu, tokį turtą būtų teisingiausia parduoti, kad visus butus viename name supirkęs per tam tikrą laiką vystytojas galėtų rekonstruoti visą namą, jį perstatyti. Savivaldybei tvarkyti vieno buto, kai aplink nesutvarkyti, neefektyvu, o ir supirkti likusių butų name neišeina, nes tai ne savivaldybės funkcija“, – svarstė pašnekovas.

Visgi savivaldybės turto krepšelyje yra ir tokių pastatų, kur priklauso visi butai. Tokiais atvejais, M. Pakalnio nuomone, reikėtų pagal teritorijos planavimo dokumentus tvarkytis pagal tai, kas reikalingiausia: pavyzdžiui, įkurti butus, kur galėtų išsikelti žmonės iš avarinių namų, steigti municipalinius būstus, kuriuos galėtų nuomoti žmonės, kuriuos norima pritraukti gyventi į Vilnių.

„Taigi, kur valdomas visas objektas, ten būtų tikslinga galvoti apie rekonstrukciją, naujų objektų statybą ir tuos sklypus toliau vystyti“, – tęsė vyriausiasis miesto architektas.

Kartu jis pridėjo, kad tose vietose, kur trūksta viešųjų erdvių, avarinės būklės pastatų sklypai galėtų būti panaudoti viešosioms erdvėms įrengti.

Vilnius parduoda daugybę nekilnojamojo turto: kas ir kaip gali jį nusipirkti?
© DELFI / Domantas Pipas

Tiesa, Vilniaus mieste yra ir daug daugiau viešojo nekilnojamojo turto, tačiau dalis jo priklauso ne savivaldybei, bet valstybei.

Kaip pasakojo M. Pakalnis, po nepriklausomybės paskelbimo dalis buvusio Tarybų Lietuvos turto atiteko Vilniui, o dalis – valstybei. Dažnu atveju sostinė gavo mažiau vertingą turtą, kurį miestas valdė iki nepriklausomybės, pavyzdžiui, nugyventą socialinį būstą.

Daug mažaverčio turto

Kaip portalui Delfi pasakojo Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas, valstybei priklauso net 10 mln. kv. metrų ploto nekilnojamojo turto arba 28,5 tūkst. objektų. Kiek turto priklauso savivaldybėms, nėra žinoma, kadangi nėra vykdoma centralizuota apskaita.

„Nors valstybės skaičiai įspūdingi, tačiau nemažą turto dalį sudaro mažavertis turtas: įvairios inžinerinės sistemos, nudėvėtas turtas ir panašiai. Iš kito turto paminėtas mokslo paskirties (19 proc.), administracinės (18 proc.), gamybos (11 proc.), gyvenamoji (11 proc.), gydymo (10 proc.) – kitos paskirties turto yra gerokai mažiau“, – vardijo Turto banko atstovas.

Pasak jo, per pastaruosius metus, vykstant valstybės nekilnojamojo turto centralizacijos reformai, institucijos aktyviai atsisakinėja to turto, kurio nereikia jų funkcijoms atlikti, todėl daugėja gyvenamosios paskirties, poilsio paskirties patalpų, kurios siūlomos įsigyti per Turto banką.

Vilnius parduoda daugybę nekilnojamojo turto: kas ir kaip gali jį nusipirkti?
© DELFI / Karolina Pansevič

„Didėja institucijų sąmoningumas ir suvokimas, kad mažai naudojamas turtas kainuoja, taip pat vis aiškiau suprantama, kad viešųjų įstaigų funkcija yra teikti paslaugas piliečiams, o ne valdyti poilsines ar butus“, – pastebėjimais dalijosi T. Bagdonas.

Pasak jo, nereikalingo turto atsisakymas turi nemažai privalumų. Vienas iš jų – nebereikia skirti lėšų pastatų eksploatacijai. Be to, gautas lėšas galima skirti naujų viešųjų pastatų statyboms: „Kas aktyviai yra ir daroma – paminėtinas Santariškių klinikų atvejis, kai projektas yra dalinai finansuojamas parduodant senesnes ligonines Vilniaus mieste“.

Svarbu kaina ir informavimas

Turto banko atstovas papasakojo ir tai, kas dažniausiai susidomi įsigyti valstybės ar savivaldybių parduodamą nekilnojamąjį turtą.

„Juos galima aiškiai segmentuoti priklausomai nuo vietovės. Regionuose didesnę dalį klientų sudaro fiziniai asmenys – čia nekilnojamojo turto rinka yra ramesnė, taip pat labiau domimasi gyvenamuoju būstu arba žemės ūkiui skirtais pastatais, nors pasitaiko ir investicinių sandorių. Atitinkamai ir kainos gerokai žemesnės“, – teigė T. Bagdonas.

Tuo metu Vilniuje, kaip ir kituose didmiesčiuose, paklausa parduodamam valstybės turtui yra didelė tiek iš investuotojų, tiek iš fizinių asmenų pusės.

Vilnius parduoda daugybę nekilnojamojo turto: kas ir kaip gali jį nusipirkti?
© DELFI / Tomas Vinickas

„Pavyzdžiui, pardavinėjant patalpas Pilies gatvėje, į aukcioną užsiregistravo per 60 dalyvių – kas rodo, kad paklausą lemia lokacija ir turto pobūdis, o ne savininkas. Tad pardavimų dinamika rodo, kad viešojo sektoriaus parduodamas turtas Vilniuje turi didelį potencialą – bent taip buvo iki karantino. Kaip ilgalaikėje perspektyvoje pasikeitė rinka ir kiek išliks esamos tendencijos, kai sandorių skaičius yra kritęs, dar sunku pasakyti“, – reziumavo jis.

Pasak Turto banko atstovo, viena svarbiausių rizikų, kurias reikia valdyti parduodant viešąjį turtą, – tinkama kaina, kurią nustatyti gali padėti nepriklausomi turto vertintojai.

„Antroji užduotis – užtikrinti tinkamą potencialių klientų informavimą, nes konkurencija tarp pirkėjų užtikrina optimalią kainą“, – pridėjo T. Bagdonas.

Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.


www.DELFI.lt
13