Kalbėdami apie statybas neretai visus sėkmingai pabaigto projekto laurus kabiname statybininkams ir rangovams, tačiau statybų procese itin svarbi ir dar viena specialybė – statybų techninis prižiūrėtojas. Būtent šis žmogus stebi ir vertina visą statybų procesą, kad naujai kylantis statinys ar tiesiamas kelias būtų kokybiškas ir, neduok Dieve, nesugriūtų.

Tikėtina, kad dėl sovietinio palikimo ir išskirtinės kultūros statybų sektoriuje, Lietuvos statybose dirba profesionalai, kuriuos būtų galima pavadinti sektoriaus policininkais. Nors patys plytų nemūrija ir betono nemaišo, statybų techniniai prižiūrėtojai atlieka itin svarbų darbą, kad rangovai nesugalvotų „pataupyti“ medžiagų sąskaita ar pasididinti pelną.

Sostinėje mokyklų, baseinų, rekreacinių zonų statybų projektais besirūpinančios „Vilniaus vystymo kompanijos“ statybų techniniai prižiūrėtojai pasakoja apie savo darbo užkulisius ir kur dažniausiai prigauna rangovus, norinčius sutaupyti įgyvendinant projektus.

Užsakovas ne viską žino

Įmonės statybų techninis prižiūrėtojas Vilius Makauskas teigė, kad šios specialybės žmonės lyg užsakovo akys ir ausys, kurios viso projekto įgyvendinimo metu stebi ir užtikrina, kad statinys atitiktų visus reikalavimus – būtų saugus, tvirtas, kokybiškas.

„Kai užeiname į užbaigtą statyti pastatą, viskas gali atrodyti gerai ir gražu, tačiau yra daug dalykų, kurie ne visada matomi plika akimi“, – kalbėjo jis.

Lietuvos įstatymuose numatyta tvarka, kai rangovų atliekami darbai kaba ne tik ant statybininkų pečių, bet jų kokybę prižiūri ir užsakovo atstovas. Vieni statybų techniniai prižiūrėtojai vykdo bendrą darbų priežiūrą, kiti – prižiūri specialiuosius statybų darbus, pavyzdžiui, elektros, šildymo, vėdinimo, vandentiekio.

„Užsakovus nesunku apgauti. Įsivaizduokime, kad įmonė kepa bandeles ar užsiima plastiko gamyba ir jai reikia pastato-gamyklos, bet apie pačią statybą pats užsakovas dažnai nenusimano – kas geriau, kas pigiau, kas brangiau, kas optimalu, o kas – ne. Prižiūrėti, kaip vykdomas projektas, dažnas projektuotojas nebepajėgia skirti pakankamai laiko. Mano nuomone, būtent statybų techninis prižiūrėtojas yra užsakovo talkininkas, statybos metu padedantis užtikrinti projekto ir darbų kokybę“, – aiškino V. Makauskas.

Gabijos gimnazijos priestato statybos
© Kristina Kybartaitė
Gabijos gimnazijos priestato statybos

Deja, pasak pašnekovo, Lietuvoje pasitaiko nemažai atvejų, kai statybų bendrovės bando „sutaupyti“ darbu ar medžiagomis, kad galėtų pasididinti savo uždarbį.

„Visuomet veikia ekonominiai interesai. Viena pusė norės pastatyti kuo pigiau, kad turėtų kuo didesnį pelną, o kita, užsakovo pusė, be abejo, norėtų kuo mažiau sumokėti ir gauti kuo geresnį pastatą“, – pastebėjo jis.

Jei galvojate, kad statybų techninis prižiūrėtojas, atstovaujantis užsakovo pusę, apžiūri tik jau baigtą statyti pastatą, klystate. Statybų techniniai prižiūrėtojai statybose dirba nuo pat pirmos dienos iki paskutinės. Jie turi užtikrinti, kad statybų metu būtų naudojamos projektą atitinkančios medžiagos, laikomasi numatytos statybos darbų technologijos ir išvengta klaidų.

„Pagal reikalavimus statybų techninis prižiūrėtojas į objektą turi atvykti ne mažiau kaip du kartus į savaitę, o dar papildomai kaskart, kai prasideda naujas procesas. Pavyzdžiui, pradedame betonuoti grindis, pamatus, pradedame mūryti, dažyti, statyti langus. Todėl iš tiesų statomame objekte reikėtų lankytis beveik kasdien“, – apie savo darbo specifiką kalbėjo specialistas.

Daugiausia „taupymų“ apdailoje

Objekte statybų techniniai prižiūrėtojai žiūri, ar rangovai nebando sutaupyti, pavyzdžiui, pakeisdami brangias medžiagas į pigesnes. Tačiau ne tik medžiagų kokybė kelia galvos skausmą procesą prižiūrintiems specialistams. Jie taip pat turėtų pastebėti klaidas projekte, taip pat atsakingi, kad apskritai naujas statinys atitiktų normatyvinius reikalavimus – nebūtų degus, šaltas ar išvis nenugriūtų.

Jei statybų techninis prižiūrėtojas pastebi, kad rangovas naudoja projekto reikalavimus neatitinkančias medžiagas, jis privalo įspėti rangovą, ir įpareigoti jį pašalinti aptiktus neatitikimus.

Pasiteiravus, kuriose srityse, rangovai dažniausiai bando susimažinti išlaidas medžiagoms, V. Makauskas įvardijo apdailos medžiagas. Plytelės, dažai, apdailos plokštės, durys, langai, stiklo fasadai – tai tik keli pirkiniai, kuriuos yra tekę pastebėti keičiant prastesnės kokybės statybų metu.

Mokyklos Balsiuose statybos
© Saulius Žiūra
Mokyklos Balsiuose statybos

„Statant konstrukcijas, pastato dėžutę, noro beatodairiškai sutaupyti pastebiu mažiau. Galbūt rangovą drausmina aiški atsakomybė: jei darbus atliksi ne pagal projektą, jei panaudosi prastesnių savybių plieną, nekokybiškai suvirinsi konstrukcijas, kažką netinkamai sujungsi, neįdėsi, pastatas gali sugriūti, žūti žmonės. Žinoma, būna, ir čia pasitaiko bandymų optimizuoti, tačiau čia retai rizikuojama slapukauti – tai daroma atvirai, tariamasi su projektuotoju, techniniu prižiūrėtoju, esant reikalui keičiamas projektas, atliekama ekspertizė“, – pasakojo specialistas.

Rangovui techninio prižiūrėtojo reikalavimai, ištaisyti projekto neatitikimus ar darbų defektus, yra privalomi, todėl rangovas gali ir finansiškai nukentėti, pabandęs nusukti nuo užsakovo. Jei klaida neištaisoma, statybos techninis prižiūrėtojas privalo kreiptis į Statybos inspekciją, kuri nusikaltusiam gali skirti baudą ar net atimti atestatą.

Paklaustas, kuri šio darbo dalis pati sunkiausia, V. Makauskas pasakojo, kad jam asmeniškai daugiausiai įtampos kyla, kol statomas pats pastato karkasas: „Juk čia didžiausia atsakomybė. Statybos darbų metu padarius klaidą, pastatas gali griūti, todėl man labai svarbu matyti, kas ir kaip sudedama statinyje, pavyzdžiui, ar plienas, betonas, armatūra, armatūros išdėstymas yra tokie, kaip numatyta techniniame projekte. Etapas nuo pamatų iki stogo man paprastai būna labiausiai įtemptas“.

Darbas ne tik objekte

„Vilniaus vystymo kompanijoje“ taip pat statybų techniniu prižiūrėtoju dirbantis Audrius Markevičius su statybų sektoriumi pažįstamas jau nuo 2003 m. Pradėjęs dirbti rangos darbus kaip paprastas darbininkas, jis virto meistru, statybos vadovu, statybos direktoriumi, kol visą įgytą patirtį pradėjo naudoti tapęs statybų techniniu prižiūrėtoju.

Ketverius metus jis šias pareigas atliko dirbdamas vienam iš rangovų, o vėliau patirtį nusinešė į darbą, kuriame atstovauja užsakovo interesams.

„Mūsų darbas tai ne tik darbas objekte, bet ir su dokumentais. Tai taip pat viena iš svarbių darbo detalių. Statybose techninė dokumentacija labai svarbi, nes nuo to priklauso, kokie produktai ir statybinės medžiagos bus panaudotos rangovų“, – pasakojo jis.

Statybas prižiūrintys profesionalai vardija, kur dažniausiai bando „sutaupyti“ statybininkai: patarimai, kurie padės neapsigauti
© Kąstytis Mačiūnas

Pats A. Markevičius dirba su kelių, takų tiesimo projektais. Jo darbo dienos rytas prasideda arba biure, arba objekte.

„Į objektą vykstame ir tada, kai rangovas iškviečia, nes nori priduoti paslėptus darbus. Paslėpti darbai yra tie, kurie šiandien dar matomi, bet rytoj jau jų nematytume, nes, pavyzdžiui, užpilami kelio tiesimui skirti sluoksniai“, – kalbėjo specialistas.

Nuvykęs į objektą statybos techninis prižiūrėtojas tikrina, pavyzdžiui, kelio sankasą, lygumą, sutankinimą: „O tai labai svarbu siekiant išvengti kelio nelygumų ateityje. Jei parametrai atitinka projekto keliamus reikalavimus, rangovas gali toliau dirbti“.

Kartais, aiškinantis situaciją, tenka įtraukti ir akredituotos laboratorijos tyrimus, kad būtų nustatyta medžiagos tinkamumas statyboms.

„Rangovas gali pradėti piktnaudžiauti medžiagos kokybe, pavyzdžiui, vietoje išsijoto smėlio naudoti kažkur šiaip iškastą smėlį, o toks yra netinkamas“, – apie darbo specifiką kalbėjo specialistas.

Taupo ir asfalto storiu

Nors už statybos projektų kokybę atsakingi ir projektuotojai, ir statybų vadovas, ir techninis prižiūrėtojas, vis dėlto po kurio laiko išryškėjus brokams juos turi pašalinti rangovas. Paslėptiems darbams galioja 10 metų garantinis laikotarpis, apdailai, viršutiniams darbams – 5 metai, o tyčia paslėptiems darbams – net 20 metų.

Nors rangovai žino, kad jų darbą tikrins statybų techniniai prižiūrėtojai, atstovaujantys užsakovą, vis dėlto bandymų nusukti medžiagų ir taip pasididinti uždarbį neišvengiama.

„Kol Lietuvos automobilių kelių direkcija nepriėmė reglamento dėl asfalto storio, būdavo, kad rangovas įsivertina leistiną paklaidą, tarkime, 10 proc. Tuomet vietoj 4 cm asfalto, pakloja 3,6 cm. O jei tiesiama daug kelio, tai tikrai daug sutaupoma“, – pavyzdžiu dalijosi A. Markevičius.

Vis dėlto nereikėtų galvoti, kad visi viešųjų statybų projektus atliekantys rangovai tik ir ieško progos pasipelnyti statinių kokybės atžvilgiu. Pašnekovas pabrėžė, kad yra ir tokių rangovų, kurie gerbia savo vardą ir jį saugo, tikėdamiesi užimti didesnę rinkos dalį.

Statybas prižiūrintys profesionalai vardija, kur dažniausiai bando „sutaupyti“ statybininkai: patarimai, kurie padės neapsigauti
© Saulius Žiūra

„Be to, nekokybiškai atliktų darbų perdarymas kainuoja daug tiek laiko, tiek finansų atžvilgiu. Dėl laiku nepabaigtų darbų, gali būti skaičiuojami delspinigiai, todėl paskutiniu metu tokių bandymų pasipelnyti mažiau“, – atviravo specialistas.

Vis dėlto visai neseniai jam visai atsitiktinai pavyko nustatyti atvejį, kai pamatavus asfalto storį viename iš sostinės dviračių takų paaiškėjo, kad jo storis ne projekte numatyti 3 cm, bet 2,4 cm.

„Kai nustatomas brokas, rangovas defektą turi ištaisyti. Kitu atveju negali būti pasirašytas galutinis darbų baigimo aktas ir nuostoliai tenka rangovui“, – aiškino A. Markevičius.

Kai ką pamato ir akimis

Ne visiems brokams pastebėti reikia išsamių analizių laboratorijoje. Statybų priežiūros prižiūrėtojas teigė, kad kuo daugiau dirbi šiose srityje, tuo lengviau pastebi nukrypimus nuo projekto.

„Pavyzdžiui, atvykęs į objektą galiu nustatyti skaldos dalelių dydį“, – teigė jis. Vis dėlto, jei įtarimas kyla, tenka paimti mėginį ir laboratorijoje nustatyti, ar įtarimai pasitvirtina. Jei taip, rangovas turi klaidą pašalinti.

A. Markevičius pridėjo, kad ne visos klaidos įvyksta dėl piktybinių paskatų. Dalis – dėl per mažos statybų vadovų patirties, o čia specialistas stengiasi jiems padėti ir patarti, kad klaidų ar nuostolių būtų išvengta.

Statybas prižiūrintys profesionalai vardija, kur dažniausiai bando „sutaupyti“ statybininkai: patarimai, kurie padės neapsigauti
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Žinoma, rangovai nenorėtų, kad dažnai lankytumėmės, bet mūsų toks darbas – kad užsakovas gautų tokį produktą, kokio nori. Nors ir esame dalies rangovų nemėgstama grandis, yra kitų, kurie geranoriškai bendradarbiauja ir kviečiasi kartu aiškintis problemas“, – pasakojo jis.

Specialistas pastebėjo, kad ir paties statybų darbų vadovams kartais kyla sunkumų, kai iš vadovybės nuleidžiama nerašyta užduotis taupyti medžiagas. Vis dėlto, A. Markevičiaus teigimu, jaunoji karta tokių minčių jau neturi ir bando sąžiningai įgyvendinti užsakovo projektus.

Be priežiūros nelieka ir statybos techniniai prižiūrėtojai

„Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorė Rasa Čeponytė prideda, kad statybos techniniai darbuotojai nėra vieninteliai, kurie užtikrina, kad darbas statybose vyktų tvarkingai. Kaip mini įmonės vadovė, įmonė taip pat prižiūri, kaip dirba patys statybos techniniai prižiūrėtojai.

„Kiekvienam objektui paskiriame techninį prižiūrėtoją, bet kartas nuo karto, norint išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų, įmonėje taikau praktiką, kai techniniai prižiūrėtojai sukeičiami vietoje: iš vieno objekto perkeliami į kitą tam, kad prevenciškai nebūtų susitarimų ar panašiai“, – kalbėjo pašnekovė.

Rasa Čeponytė
© Bendrovės nuotr.
Rasa Čeponytė

Taip pat, pasak R. Čeponytės, įmonėje yra formuojamos darbo grupės iš skirtingų sričių specialistų, ekspertų, kurie protarpiais tikrina tam tikrą objektą. To imamasi tam, kad nebūtų taip, jog tik techninis prižiūrėtojas matytų visą objekto progresą.

„Be to, kartais kreipiuosi į išorę ir perkame iš kitų įmonių paslaugas, kurių metu audituojami objektai“, – pridėjo ji.


www.DELFI.lt
8