O štai nuvykę į Vidžemę ir Cėsio apylinkes iš vietinių išgirdome, kad mūsų tautiečiai čia – reti svečiai, tačiau šį Latvijos gamtos ir istorijos perlą labiau pamėgę mūsų pusbroliai estai!
Cėsyje gyvenantys latviai sako, kad lietuviams šis regionas yra neva per toli, tačiau kilometrų sutaupę mūsų tautiečiai daug ką praranda. Gamta šioje braliukų žemėje nuostabi – Gaujos upės vingiai ir statūs jos šlaitai, nacionaliniai parkai ir miškai, zoologijos sodai, Livonijos ordino laikų pilys ir daugybė kitų patirčių ir pramogų.
Taigi, vieną parą praleidę Cėsyje ir jo apylinkėse įsitikinome, dėl ko estams čia patinka ir likome nesupratę, kodėl lietuviams čia – per toli. Juk nuo Rygos iki Cėsio – kaip nuo Vilniaus iki Kauno, vos 100 kilometrų. Ar tai yra daug?
Ką verta pamatyti, patirti, paragauti Cėsyje ir apylinkėse?
Bene didžiausią įspūdį Cėsyje palieka gamtos grožis – aukšti Gaujos upės slėniai, rodos, begaliniai miškai, žaluma ir grynas oras.
Nuostabūs panoraminiai vaizdai atsiveria nuotykių parke „Ozolkalns“, kuris vasarą veikia kaip kempingas ir aktyvių pramogų parkas, o žiemą – kaip slidinėjimo kurortas. Kadangi čia lankėmės vasarą, įspūdžiai su žiema niekaip nesusiję – apie slidinėjimą primena nebent tik besiilsintys keltuvai, laukiantys žiemos sezono. Tačiau vasarą šioje vietoje – turistautojų rojus.
Čia galima išsnuomoti namelius vidury miško, pasistatyti palapines, plaukioti Gaujos upe kanojomis, valtimis ar net daugiaviečiu plaustu arba tiesiog, mėgautis miško, slėnių ir upės ramybe poilsiaujant krante.
Netoli šio parko, vos už kelių kilometrų, yra įsikūręs zoologijos sodas „Rakši Zoo“, kurio pagrindiniai gyventojai – kupranugariai, alpakos, lamos, asilėliai, triušiai, papūgos ir kiti egzotiniai padarėliai. „Rakši“ zoologijos sode po atviru dangumi galima pamatyti ir susipažinti su daugiau nei 100 gyvūnų.
Tai viena iš gražiausių vietų pažintiniam poilsiui su šeima – bendravimas su gyvūnais pakraus labai gerų emocijų.
Viduramžius menančios Cėsio pilies istorijos
Gamtos grožį Cėsio apylinkėse papildo turtinga istorija, kurią pažinti galima restauruotoje pilies, dvaro ir parko teritorijoje, esančioje pačioje Cėsio širdyje.
Istoriniuose šaltiniuose menama, kad Cėsio atsiradimas siejamas su prieš 800 metų iškilusia viduramžių pilimi, aplink kurią XIII amžiuje buvo pastatytas miestas. Bėgant metams ir šimtmečiams šią Livonijos ordinui priklausiusią pilį puolė tiek rusų, tiek lenkų-lietuvių, tiek švedų kariuomenės. Pilis dėl vis dažnesnių priešo puldinėjimų buvo perstatyta, sutvirtinta ir išplėsta.
Dabartinę savo išvaizdą Cėsio pilis įgavo XVI amžiuje. Šiais laikais restauruota pilis džiugina lankytojus savo originalia, vėlyvuosius viduramžius menančia išvaizda – tiek eksterjeru, tiek ir interjeru.
Vienas žavingiausių momentų pilyje, tai galimybė joje vaikščioti apsišvietus kelią ir patalpas rankose nešiojama žvakine lempa. Tokia pramoga akimirksniu nuneša į tuos šimtmečių senumo laikus, kuomet nebuvo nei elektros, nei kitų dabarties patogumų.
Viename iš pilies bokštų šiltuoju metų laiku (iki spalio mėnesio) galima pamatyti naujausią multimediją ir susipažinti su Cėsio pilies istorija interaktyviu būdu. Iš kito bokšto, kuriame įrengtos istorinės archeologinės ekspozicijos, galima pasigrožėti pilies sodu, parku ir Cėsių miesto panorama.
Šalia senosios pilies dar XVIII amžiuje iškilo ir dvaras – arba Naujoji pilis, kurioje įkurtas Cėsių istorijos ir meno muziejus bei parodų rūmai.
Pilies komplekse veikia ir neseniai duris atvėręs Šiaurės šalių Gamtos medicinos muziejus. Ekspozicijoje pristatoma daugiau kaip 40 Latvijos ir Šiaurės šalių gamtai būdingų vaistinių augalų. Lankydamiesi čia susipažinsite, kaip naudoti vaistinius augalus, kurie mūsų protėviams padėjo išgyventi net ir sunkiausiais laikais, o ir dabar yra naudojami daugelio – susirgus ar sunegalavus.
Kur pavalgyti ir pernakvoti?
Trumpo apsilankymo Cėsio apylinkėse metu spėjome išbandyti dvi virtuves. Viena iš jų – pačiame Cėsio centre. Prisiminimų apie senokai belankytą Italiją apimti pasirinkome itališką užeigą. Tai italo, gyvenančio Latvijoje, įkurta picerija „Bekko“. Žinoma, meniu galima rasti ne tik picos, bet ir kitų itališkų patiekalų – raviolių, pastos ir kt. Taip pat įsigyti itališkų sūrių, mėsos gaminių, saldumynų.
Picos čia kainuoja 7-9 eurus, ravioliai – 7-8 eurai, pasta – 6-7 eurai. Be geros, itališkos virtuvės, čia rasite ir kokybiškų gėrimų, pavyzdžiui, itališko vyno ir puikios itališkos kavos.
Po vėlyvų pietų praleisti šiltą vasaros vakarą patraukėme į Cėsio pašonę, kur ramioje brandžių medžių apsuptyje yra įsikūręs poilsio kompleksas „Villa Santa“. Tai viešbutis ir restoranas, veikiantis dviejuose, išvaizdžiuose, kurortinės architektūros pastatuose.
Patekus į tokią aplinką, norisi niekur nebeskubėti ir pasilikti čia ilgiau nei vieną naktį. Ši vieta patiktų tiems, kas svajoja kas rytą prabusti civilizuotoje ir prašmatnioje, tačiau romantiškai laukinėje gamtos apsuptyje. Nakvynė šiame viešbutyje su įskaičiuotais pusryčiais dviem asmenims kainuoja apie 130 eurų, priklausomai nuo pasirinktų datų ir sezono.
Po ištaigingos vakarienės restorane ir karališkos nakvynės prabangiame kambaryje mūsų laukė nauji kelionės nuotykiai ir patyrimai Latvijoje su šeima.
Dabar aišku, kodėl estai šias vietas yra taip pamėgę – jiems nuo pasienio iki Cėsio, vos 80 km, tuo tarpu lietuviams nuo pasienio – kone dvigubai toliau. Važiuojantiems iš įvairių Lietuvos miestų – dar toliau. Štai nuo Vilniaus iki Cėsio – apie 360 km, nuo Šiaulių – apie 230, o važiuojantiems iš Klaipėdos teks riedėti daugiau nei 400 km, na, o jei važiuotumėte iš Druskininkų – kelias nusidriektų beveik 500 km.
Taigi, nors Cėsis ir jo apylinkės yra kiek tolėliau nuo Lietuvos sienos, į Vidžemę atvykę nepasigailėjome – tokių gražių upių vingių, viduramžių laikų pilių ir gamtos ramybės kitur dar reikėtų paieškoti.
Daugiau Meškių šeimynos nuotykių Latvijoje skaitykite reportažų cikle „Atrask Latviją su šeima“.
„Atrask Latviją”: Instagram ir Facebook