Astravo atominei elektrinei pradėjus elektros gamybą, Lietuva ėmėsi jos boikoto. Dešimt metų apie elektrinės grėsmes kalbėjusios valstybės gyventojai šiandien raginami pasiruošti radiologinei avarijai.

Apie tai, kodėl Astravo AE gali būti nesaugi „Delfi“ išsamiai rašė 2017 metų projekte „Astravas. Monstras šalia mūsų“.

Nors iš pradžių kai kurie politikai netikėjo, kad baltarusiai ryšis statyboms, vėliau pradėjo priekaištauti dėl pasirinktos vietos, Neries vandens naudojimo, incidentų statybų aikštelėje, nenoro bendradarbiauti ir t. t.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija anuomet informavo, kad Astravo aikštelė patenka į padidintos seisminės rizikos teritoriją Rytų Baltijos regione.

„Baltarusija taip pat nepateikia vienareikšmiškos informacijos apie aikštelės geologinę sandarą, karstinių reiškinių aktyvacijos galimybes, aikštelės tektoninę sandarą, tektoninių lūžių sistemą ir jos sąsajas su aktyvia Ašmenos lūžių sistema“, – rašoma URM pareiškime dėl Astravo AE.

Be to, URM teigė, kad Astravo AE neatlaikys sunkaus lėktuvo kritimo.

„Remiantis 2013 metų Vakarų Europos branduolinės saugos reguliatorių asociacijos (WENRA) rekomendacija, visų naujai statomų atominių elektrinių konstrukcijos privalo atlaikyti sunkaus lėktuvo kritimo poveikį. Ši rekomendacija, priimta atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE padarinius, taikoma nepaisant tokio įvykio tikimybės ir neatsižvelgiant į nustatytus oro koridorius.

Nors Lietuva reikalauja, kad Baltarusija įvertintų sunkaus lėktuvo kritimo poveikį Astravo AE, Baltarusija atsisako tai padaryti“, – teigiama URM dokumente.

Be to, 2016 metais, Lietuvos URM žiniomis, Astravo AE įvyko net šeši incidentai.

Kaip žinia, naująją jėgainę stato Rusijos valstybinės AE korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomstroieksport“. Baltarusijos jėgainė statoma pagal rusišką projektą su dviem VVER-1200 „3+ kartos“ reaktoriais. Nuo veiklos pradžios Astravo AE reaktoriai galės veikti 60 metų, projekto vertė – 10 mlrd. JAV dolerių.

Svarbiausi dalykai apie Astravo AE: kodėl nesaugi, ką daryti įvykus avarijai ir elektros boikotas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įvykus avarijai

Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai, Astravo AE įvykus avarijai, gyventojai apie gresiantį pavojų būtų perspėti sirenomis, trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, per Lietuvos radiją ar televiziją ir per gelbėjimo tarnybų ir savivaldybių atstovus, kur sirenos nėra girdimos.

Sužinojus apie pavojų, reiktų atidžiai išklausykite informaciją.

„Jei esate patalpoje (pastate), ten ir likite. Uždarykite visas duris, langus ir orlaides. Prireikus užsandarinkite juos izoliacine juosta. Jei pastate yra sandarus rūsys, slėpkitės rūsyje. Jei sandaraus rūsio nėra, būkite pastato centre, toliau nuo išorinių sienų ar pastogės. Būkite įjungę radiją ar televizorių, nes bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis. Jei perspėjimą apie pavojų išgirdote lauke, kuo greičiau eikite į artimiausią sandarų pastatą“, – pataria PAGD specialistai.

Gyventojams reikėtų būti pasiruošus mažiausiai 72 valandas (3 paras) išgyventi neišeinant iš namų (turėti maisto, vandens atsargų, vaistų, higienos priemonių).

„Jei tektų evakuotis, būkite pasiruošę svarbiausius dokumentus, jų kopijas, žibintuvėlį, nešiojamąjį radijo ar televizijos imtuvą, elementų, pirmosios medicinos pagalbos rinkinį, maisto ir geriamojo vandens, grynųjų pinigų, patogius batus, drabužių ir kt. Visa tai paranku laikyti išvykimo krepšyje“, – teigia PAGD.

Taip pat patariama iš anksto įsigyti vienkartinių respiratorių ir polietileninių apsiaustų, kuriuos panaudojus reiktų sudėti į plastikinį maišelį ir laikyti atokiau, kol bus paskelbta apie užterštų daiktų utilizavimą.

„Įvykus branduolinei avarijai aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje ir ją žaloja. Todėl labai svarbu apsaugoti skydliaukę vartojant stabiliojo jodo preparatus“, – informuoja PAGD.

Svarbiausi dalykai apie Astravo AE: kodėl nesaugi, ką daryti įvykus avarijai ir elektros boikotas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dėl jodo

Kaip žinia, nuo spalio 20 dienos vilniečiai su e. receptais gali didžiosiose vaistinėse nemokamai pasiimti kalio jodido tablečių.

„Vartoti kalio jodido tabletes reikėtų tik įvykus branduolinei avarijai ir tik tada, kai tą rekomenduotų Sveikatos apsaugos ministerija“, – nurodoma Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje.

„Įvykus branduolinei avarijai, radioaktyvusis jodas gali pasklisti ore. Įkvėpus juo užterštą orą arba nurijus užterštą maistą (pieną, geriamąjį vandenį, lauke augančias daržoves, uogas ir kt.), radioaktyvusis jodas kauptųsi skydliaukėje ir ją žalotų – tai po kelerių metų galėtų lemti skydliaukės vėžinius susirgimus. Nuo tokio žalingo radioaktyviojo jodo poveikio apsaugoti gali kalio jodido tabletės.

Šiose tabletėse esantis stabilusis jodas kaupiasi skydliaukėje ir ją apsaugo nuo radioaktyviojo jodo patekimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kalio jodido tabletės apsaugo tik nuo radioaktyviojo jodo, tačiau ne nuo kitų radioaktyviųjų medžiagų, kurios pasklinda aplinkoje branduolinės avarijos metu. Dėl to būtina imtis ir kitų apsaugos priemonių, kurias tuomet rekomenduotų už situacijos valdymą atsakingos institucijos“, – informuoja specialistai.

Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys kalio jodido tabletes gali atsiimti viename iš penkių didžiųjų vaistinių tinklų: „Camelia“, „Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, „Norfos vaistinė“ ir „Benu vaistinė“.

„Spiritinis jodo tirpalas yra skirtas tik išoriniam vartojimui – tepti ant odos. Jo veiklioji medžiaga yra ne kalio jodidas, o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojasi ir yra toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą. Todėl jokiu būdu jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu“, – įspėja savivaldybė.

Taip pat informuojama, kad kalio jodido preparatų e. receptas galioja 30 dienų: nuo 2020 metų spalio 20 dienos iki 2020 metų lapkričio 17 dienos.

„Neatsiėmus kalio jodido preparato per mėnesį, elektroniniai receptai bus pratęsiami, tačiau naujo recepto išrašymas gali kiek užtrukti“, – nurodoma tinklapyje.

Savivaldybė pastebi, kad įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, radiacijos lygiui padidėjus virš rekomenduojamos sanitarinės normos didžiausia grėsmė kyla jauniems gyvūnams iki 4 metų amžiaus. Šie gyvūnai yra didžiausioje rizikos grupėje susirgti skydliaukės vėžiu. Gyvūnams per 4 metų amžiaus kalio jodidas gali sukelti didesnius šalutinius efektus nei naudą.

„Bet esant poreikiui galima duoti jodido tabletes prieš tai pasitarus su veterinarijos gydytoju. Tabletes galima duoti per 4 valandas, po to kai įvykus avarijai į aplinką patenka radioaktyvios medžiagos. Kalio jodido tabletės gali būti 130 mg ir 65 mg. Naudojant 65 mg tabletes rekomenduojamos dozės: didelių veislių šunims 1–2 tabletės per dieną; vidutinių veislių šunims 0,5–1 tabletės per dieną; mažų veislių šunims ir katėms 0,25–0,5 tabletės per dieną“, – rašoma tinklapyje.

Astravo AE poveikio žemėlapis
© DELFI / Rimas Pocius
Astravo AE poveikio žemėlapis

Boikotas kelia klausimų

Lapkričio 3 dieną Astravo AE pradėjus elektros gamybą, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ informavo, kad nustatė nulinį pralaidumą importui iš Baltarusijos.

„Litgrid“, įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą, nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos“, – teigiama pranešime.

Nurodoma, kad nustačius 0 MW pralaidumą, elektros rinkos dalyviai negalės vykdyti komercinių elektros energijos mainų tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Apie pasikeitimus operatorius informavo ir elektros biržos „Nord Pool“ dalyvius.

„Litgrid“ sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila sakė, kad, kaip numatyta įstatyme, nuo Astravo AE veiklos pradžios „Litgrid“ Baltarusijai neteiks ir avarinio galios rezervo, kuris palaikomas hidroakumuliaciniuose pajėgumuose Kruonio elektrinėje.

„Šiuo metu nėra ir veikiančios automatikos, kuri galėtų aktyvuoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatus dėl Astravo AE atsijungimo perkrovoms tinkluose. Toliau stebime situaciją ir esame pasiruošę imtis būtinų veiksmų Lietuvos elektros sistemos patikimumui užtikrinti“, – sakė jis.

Pabrėžiama, kad fiziškai Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus atskirtos nuo Baltarusijos ir Rusijos 2025 metais, įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Tačiau Seimo narys Dainius Kreivys kvestionuoja, ar taip vadinamasis „antiastravo“ įstatymas iš tikrųjų vykdomas. Žiniasklaidai išplatintame komentare politikas kartu su energetikos ekspertu Kęstučiu Škiudu dėsto, kad Lietuva elektrą perka iš trijų šaltinių.

„Iš Šiaurės šalių per „NordBalt“ jungtį, iš Rusijos (Karaliaučiaus sritis) ir iš Latvijos. Fizinis ir komercinis srautas tiek iš Šiaurės šalių, tiek iš Karaliaučiaus srities sutampa, tačiau matome, kad iš Latvijos tekantis fizinis elektros srautas yra lygus 336 MW (lapkričio 7 d. 16:37 val. duomenys), tačiau prekiaujama 850 MW srautu. Kitaip tariant, tą valandą (nuo 16 iki 17 val.) Latvija iš Lietuvos paima pinigus už 850 MWh parduotos elektros energijos, o realiai tarpusavio elektros perdavimo linijomis elektros pateikia tik 336 Mwh“, – dėsto jie.

Pasak D. Kreivio, Latvija teigia, kad jie prekiauja rusiška elektra, tačiau tokiu atveju ši elektra į Lietuvą patektų per Latvijos-Lietuvos skerspjūvį, tačiau taip nėra.

„Matome, kad 520 MW Lietuvą pasiekią iš Baltarusijos. Tai reiškia, kad didžioji dalis Latvijos neva iš Rusijos importuojamos elektros atiteka visai ne į Latviją, o į Lietuvą... iš Baltarusijos. Į Lietuvą atitekėjusi elektra iš Baltarusijos į Latviją neteka, kaip turėtų būti pagal Latvijos tvirtinimus, neva ji sau perka elektrą iš Rusijos. Visa latvių importuojama elektra suteka pas mus, mes ją suvartojame ir sumokame per Latvijos biržą. Latviai perkamos iš Rusijos elektros nenaudoja, jie ją nuperka mums, nors mes to visai neprašėme.

Dar kitas ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad didžioji dalis tos neva iš Rusijos nupirktos elektros mus pasiekia ne iš Latvijos, kaip turėtų būti, o iš Baltarusijos. Kadangi Astravo elektrinė yra visai šalia Lietuvos, galima pagrįstai tvirtinti, kad mus pasiekia būtent Astrave pagaminta elektra.

„Antiastravinis“ įstatymas draudžia patekti į Lietuvos elektros rinką elektrai iš šalies, kurioje veikia nesaugi elektrinė. Dabar matome, kad būtent iš tos šalies pas mus atkeliauja didžiuliai srautai prekybai skirtos elektros. Ji netiesiogiai (per Latvijos biržą) patenka į Lietuvos elektros rinką, čia yra suvartojama, mes už ją sumokame, o to pagal įstatymą neturėtų būti“, – rašoma komentare.


www.DELFI.lt
81