Reikia pripažinti, kad piliakalnių reikšmė mūsų šalyje iki šiol nėra pakankamai įsisąmoninta, o ir rūpestis – nepakankamas. Tylūs lietuvių valios priešintis agresoriui liudininkai – piliakalniai apeliuodavo į XIX–XX a. lietuvių patriotinę vaizduotę, tapdavo tautinio atgimimo, sąjūdžių įkvėpimo šaltiniais. Šiandien, kai mūsų valstybė yra skalaujama vidinių ir išorinių grėsmių, piliakalniai ir vėl atgimsta kaip Lietuvos dvasios simboliai.

Dar būdami vaikai mokėmės senųjų lietuviškų padavimų apie didvyrišką protėvių kovą prieš agresorius. Ypač sujaudindavo pasakojimas apie Pilėnų pilies gynėjų pasiaukojimą. Nors tiksliai nėra nustatyta, manoma, kad būtent Raseinių rajone esantis Molavėnų piliakalnių kompleksas ir yra tie legendiniai Pilėnai.

Molavėnų piliakalnių apylinkės

Molavėnų piliakalnių kompleksas yra Pašešuvio valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje (Raseinių raj.) ledynmečių upių tėkmių suformuotame Šešuvies upės slėnyje. Šešuvies aukštupio slėnis pasižymi raiškiu kraštovaizdžiu. Upės vaga tarsi nugrimzta gilyn tarp aukštų miškais apaugusių slėnio krantų.

Natūralios pievos, senvagės, raguvos, atodangos, vienkiemiai sukuria nepakartojamą aplinką. Retai kur Lietuvoje išvysi tokius akiai malonius slėnius, apaugusius miškais šlaitus, nuostabią erdvių ir reljefo harmoniją. Natūralių miškų fragmentai, išlikusios natūralios ar mažai paliestos šlaitų pievos sukūrė puikias sąlygas turtingam gyvūnijos ir augalijos pasauliui. Čia buvo gyvenama jau I–II mūsų eros tūkstantmečiais.

Molavėnų piliakalnių apylinkės

Pietinė šio komplekso dalis prasideda amfiteatro pavidalo įduba, žmonių vadinama Lukošienės bliūdu. Į dešinę nuo amfiteatro stūkso pirmasis Molavėnų piliakalnis, kurį iš trijų pusių supa Šešuvis ir pažliugusi pelkėta pieva. Šis, vadinamasis Kauprės, piliakalnis yra įrengtas 350 m ilgio aukštumos kyšulyje Šešuvies dešiniajame krante. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai yra iki 18 m aukščio. Didžiosios jų aikštelių dalys nuplautos Šešuvio. Siekiant sustabdyti eroziją, piliakalnio šlaitai buvo sutvirtinti, upelio vaga pasukta apie 10 m toliau nuo piliakalnio.

Antrasis Molavėnų piliakalnis yra 400 m į Šiaurės Rytus nuo pirmojo, aukštumos kyšulyje Šešuvio ir Jaujupio santakoje. Piliakalnio dydis ir stiprios natūralios kliūtys (statūs 20–25 m aukščio šlaitai) leidžia nuspėti, kad ant piliakalnio stūksojo svarbi gynybinė pilis. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, ant jo auga šios vietos istorinių gynėjų įpėdinis – Molavėnų ąžuolas.

Iki šių dienų puikiai išsilaikę piliakalniai tyrinėtojams atveria vis naujus atradimus. Svarbi istorinė reikšmė paskatino šių piliakalnių atgimimą. Kultūros paveldo departamento, Raseinių rajono savivaldybės bei Norvegijos finansavimo mechanizmo lėšomis piliakalniai buvo sutvarkyti bei pritaikyti gausiam istoriniam bei rekreaciniam turizmui. Nuo 2006 m. Molavėnų piliakalnių komplekse liepos 6 d. rengiamas ir daugybę žmonių pritraukiantis Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo iškilmių minėjimas.

Naudingos nuorodos lankytojams:

• Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje greta vienas kito stūkso legendomis apipinti Molavėnų-Graužų piliakalniai. Manoma, kad čia stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, kurios gynėjai 1336 m., nepajėgdami apsiginti ir nenorėdami patekti į kryžiuočių nelaisvę, susidegino.

Molavėnų piliakalniai

Piliakalnių kompleksas sutvarkytas ir pritaikytas viešojo turizmo reikmėms, liepos 6 d. čia vyksta Valstybės dienos renginiai.

Lankymas nemokamas.

Molavėnų k., Nemakščių sen., Raseinių r.; tel. nr. +370 618 34 611

Pakeliui esantys objektai

Aštuonračio muziejukas

Nemakščių bajoras Pšemislovas Neveravičius, savamokslis konstruktorius, XX a. pradžioje pirmasis pasaulyje sukūrė savaeigį vežimą. Muziejuje išvysite atkurtą aštuonratį vežimą ir daug kitų transporto priemonių. Jame taip pat galima susipažinti su Nemakščių miestelio, Žemaičių plento istorija ir daug kitų įdomybių.

Vyšnių g. 22, Nemakščiai; tel. nr. +370 687 49 215.

Daugiau informacijos internetinėje svetainėje.

Raseinių hipodromas

Raseinių hipodromas – vienintelis Baltijos šalyse, tinkantis organizuoti lygiąsias žirgų lenktynes. Hipodrome yra du bėgimo takai (žolės ir smėlio), įstiklinta tribūna, įrengta per 1500 sėdimų vietų žiūrovams, starto mašina. Lygiosios žirgų lenktynės – tarsi nesurežisuotas spektaklis, kuriame lankytojai neabejotinai pasikrauna teigiama energija bei labai lengvai ir greitai pagauna azartą dėl nesudėtingų taisyklių – kuris žirgas atbėga pirmas, tas tampa nugalėtoju.

Paraseinio g. 16, Dumšiškių km., Raseinių r.; tel. nr.. +370 674 96 385; el. paštas info@raseiniuhipodromas.lt

Jūkainių geomorfologinis draustinis

Pažintinis – rekreacinis takas, puoštas medžio skulptūromis, vingiuoja Jūkainių geomorfologiniame draustinyje. Pasivaikščiojimui galima rinktis didįjį (3,5 km) arba mažąjį (1 km) ratą. Dalis tako pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

Jūkainių k., Viduklės sen., Raseinių r.; tel. nr. +370 618 34 611

Simono Stanevičiaus sodyba – muziejus

Žemaitijos bajorų sodyba, kurioje gimė filologas, kultūros veikėjas, pasakėčių autorius – Simonas Stanevičius (1799–1848 m.). Sodyboje išsaugota senoji klevų alėja, gyvenamasis namas, atstatytas svirnas. 1986 m. svirne įrengta pirmoji ekspozicija, skirta S.Stanevičiaus gyvenimui ir kūrybai.

Kanopėnų k., Viduklės sen., Raseinių r. sav.; tel. nr. +370 682 45 436

UAB „Vidukelė“, Viduklės koldūnai

Viduklė garsėja ne tik savo turtinga istorija, bažnyčia, bet ir koldūnais. Viduklėje koldūnai pradėti gaminti sovietmečiu ir šiandien jie traukia gastronomiją mėgstančius turistus.

Kęstučio g. 36, Viduklė; tel. nr. +370 659 69 597

Darbo laikas: Nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d.:

I–IV ir VII 11.30–20.00 val.

V–VI 11.30–22.00 val

Daugiau lankytinų objektų ir maršrutų jums gali pasiūlyti Raseinių turizmo informacijos centras: Muziejaus g. 5, Raseiniai, tel. nr. 8 428 51 362, mob. +370 618 34 611, el. p. tic.muziejus@gmail.com, turizmas@raseiniai.lt.

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?

Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metuir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.