Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorė Dovilė Mačiulytė DELFI paaiškino, kad tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi.
„Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, o taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą“, – sakė D. Mačiulytė.
Rūkyti sveikai – neįmanoma
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai paskaičiavo, kad tik apie 30 proc. dervų iš organizmo pasišalina išpučiant dūmus, mat likusi dalis nusėda ant dantų, gerklėje bei plaučiuose. Negana to, dalis rūkorių tiki, kad rūko mažiau dervų turinčias cigaretes, tačiau specialistai įspėjo, kad tai tik vienas iš mitų. Remiantis NTAKD duomenimis, dauguma gamintojų cigarečių filtruose sukuria nedidelius tarpus, kad įkvepiamų dervų kiekis būtų mažesnis, vis tik jei rūkantysis dūmus trauks stipriau, ši technologija neapsaugos ir į organizmą patenkančių dervų kiekis išliks toks pat.
Sukelia priklausomybę
Dar viena kenksminga medžiaga – nikotinas. Tai svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, kuriai išsivysto fizinė priklausomybė. Vos pradėjus rūkyti, per kelias sekundes nikotinas pasiekia smegenis ir pradeda stimuliuoti, o vėliau slopinti centrinę nervų sistemą. Specialistai įspėjo, jog būtent nikotinas skatina širdies ligas.
Ši medžiaga didina širdies susitraukimų dažnį, dėl jo susitraukia kraujagyslės, taip pat padidėja arterinis kraujospūdis. Dėl nikotino taip pat padidėja cholesterolio kaupimasis kraujagyslių sienelėse bei kitų kraujagyslių ir širdies ligų atsiradimo rizika. Specialistai paskaičiavo, kad rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, lyginant su nerūkančiais, padidėja 1,6 karto. Anot NTAKD specialistų, rūkantieji neturėtų pamiršti ir fakto, kad vienoje cigaretėje yra apie 1 mg nikotino, o tokia jo dozė suleista į veną, žmogui būtų mirtina.
Atima svarbų deguonį
Ne ką mažiau pavojinga ir tiesioginei nervų sistemai žalą paliekanti medžiaga – anglies monoksidas. Rūkymo metu į kvėpavimo sistemą patekusi ši medžiaga greitai prasiskverbia į kraują ir eritrocitams trukdo įsisavinti deguonį. Dėl deguonies stygiaus labiausiai nukenčia centrinės nervų sistemos veikla, o dėl to žmogui gali pradėti skaudėti ir svaigti galva, atsirasti pykinimas, vėmimas, vangumas, sąmonės aptemimas ar net jos praradimas.
Tūkstančiai miršta
NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Inga Bankauskienė pabrėžė, kad būtent rūkymas lemia 5–7 proc. visos pasaulinės ligų naštos, o dėl pasyvaus rūkymo padarinių kasmet miršta apie 600 tūkst. nerūkančiųjų.
„Rūkymas gali padidinti kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų, vėžio, reprodukcinių ligų riziką. Lietuvoje jau ilgą laiką tarp pagrindinių mirties priežasčių išlieka kraujotakos sistemos ligos. Skaičiuojama, kad rūkymas siejamas su 10 proc. kraujotakos sistemos ligų“, – aiškino specialistė.
Ji taip pat pastebėjo, kad rūkymas gali tiesiogiai arba netiesiogiai sukelti lėtines obstrukcines plaučių ligas, gerklų, burnos, plaučių, lūpų, stemplės, kasos, skrandžio, kaulų čiulpų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio vėžį, aortos aneurizmą, koronarinę širdies ligą, periferinių kraujagyslių pažeidimus. Rūkymas taip pat skatina cukrinio diabeto komplikacijų atsiradimą, kepenų cirozę ir vėžį, skrandžio opą, ūmines ir lėtines kvėpavimo organų infekcijas ir kt.
„Remiantis Higienos instituto turimais duomenimis, rūkančių žmonių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų. Vidutiniškai nerūkantys žmonės gyvena apie 7,5 metų ilgiau. Taip pat nustatyta, kad 70 metų sulaukia 80 proc. nerūkančių ir 59 proc. rūkančių asmenų“, – akcentavo I. Bankauskienė.
„Puokštė“ ligų
Specialistai taip pat pastebėjo, kad net 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų yra siejama su rūkymu. Be to, ilgai ir reguliariai rūkantys žmonės dažnai neišvengia lėtinio bronchito, o kosulys, skrepliavimas ir dusulys yra nuolat rūkalius varginantys simptomai.
Negana to, būtent dėl rūkymo sumažėja tiek vyrų, tiek moterų vaisingumas, o kontraceptinius vaistus vartojančioms moterims padidėja neplanuoto pastojimo rizika. Specialistai įspėjo, kad nėštumas ir rūkymas yra du nesuderinami dalykai, todėl planuojant nėštumą ar pastojus tiek moteris, tiek vyras turėtų nustoti rūkę.
Specialistai pabrėžė, kad rūkymas nėštumo laikotarpiu kelia didelę grėsmę kūdikio sveikatai bei padidina perinatalinės mirties tikimybę, kai vaikas neišgyvena nuo 22 nėštumo iki 4 savaičių po gimdymo. Taip pat rūkymas gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą bei įvairius vaisiaus apsigimimus ir sveikatos sutrikimus.
Kaitinamasis tabakas neturi dervų
Nors nemažai rūkančiųjų stengiasi pasirinkti „sveikesnius“ būdus rūkyti, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner teigė, kad tai – neįmanoma.
Specialistė aiškino, kad kaip alternatyva įprastoms cigaretėms pasirenkamas kaitinamas tabakas, lyginant su tradicinėmis cigaretėmis, yra mažiau žalingas, nes jame nėra dervų, tačiau tai nereiškia, kad toks rūkymo būdas yra sveikesnis.
Specialistė aiškino, kad ši rūkymo technologija yra per „jauna“, todėl kaitinamo tabako ilgalaikis poveikis žmogaus organizmui dar nėra ištirtas. Anot jos, išvadas bus galima daryti tuomet, kai bus atlikta daugiau tyrimų
Lyginant tradicinių cigarečių ir kaitinamo tabako sudėtį, tiek viename, tiek kitame aptinkamas nikotinas.
Kenkia ne tik rūkantiems
I. Bankauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad rūkymas didelę įtaką sveikatai turi ne tik rūkantiesiems, tačiau ir šalia jų būnantiems asmenims. Priklausomai, nuo laiko praleidžiamo šalia rūkorių, net ir nerūkančiam žmogui dėl rūkalų gali atsirasti akių sudirgimas, čiaudulys, sloga ir kiti simptomai.
„Dėl pasyvaus rūkymo ilgainiui gali padidėti širdies ligų rizika (25-30 proc.) ir plaučių ligų rizika (20-30 proc.). Tikimybė susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 proc. Pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė“, – paaiškino specialistė.