Pradėjęs rūkyti, pastebėjo blogą ženklą: liūdna, kad aplinkiniams tai nerūpi

„Rūkiau su pertraukomis nuo paauglystės. Buvau metęs 9-iems metams, bet prieš pusantrų metų vėl buvau užsikabinęs. Rūkymo priežastį sunku pasakyti, tai buvo dalis maišto, dalis socializacijos trūkumo, nes tuo metu rūkė visi pažįstami. Tai buvo ir dalis savidestrukcijos. Kas keisčiausia, man cigarečių dvokas visada patiko – nuo pat pradžių. Todėl, tik pradėjęs rūkyti, pamėgau tą kvapą, o ypač – iš kuo pigesnių, prastesnių cigarečių. Šieno, kaip vadindavom tada“, – pažinties su žalinga priklausomybe pradžią prisimena Mykolas.

Vyras prisipažįsta, jog rūkydamas nuo nieko nesislėpė – tai buvo tarytum atviras maištas. Tačiau užvis labiausiai jį nustebino tai, kad niekas nė nemėgino jo sustabdyti.

„Tėvai, pamatę rūkantį, pasukiojo pirštą prie smilkinio ir susitaikė su tuo. Buvau jau pilnametis, bet dar gyvenau pas tėvus. Norėjau pamaištauti, tai pradėjau rūkyti tiesiog balkone. Juokinga dabar prisiminus. Rūkiau atvirai, nuo nieko neslėpiau, nes laikiausi principo nebijoti parodyti to, ką darai. Iš tiesų, liūdna, nes aplinkiniai beveik niekaip nesureagavo – jaunų žmonių rūkymas visuomenėje jau yra toks įprastas dalykas, kad niekam net nekyla jokių klausimų. O tai yra labai blogas ženklas“, – pastebi Mykolas.
Rūkymas daugiabučio balkone

Vyras skaičiuoja, jog su pertraukomis rūkė apie 4–5 metus. Vis dėlto, šiuose metuose jis įžvelgia kur kas daugiau neigiamų pasekmių, nei pasitenkinimo.

„Pokyčiai visada neigiami – dusulys, energijos trūkumas, geltonuojantys pirštai ir dantys, smarvė, keistas jausmas plaučiuose. Rūkant tik keli kartai iš 100 yra tikrai nuoširdžiai malonūs. Kai jauti didžiulį pasitenkinimą, atsipalaidavimą traukdamas cigaretę. Visi kiti devyniasdešimt–keli kartai yra nuobodi, juoda rūkymo rutina, kai tiesiog tai darai dėl įpročio. Nėra teigiamų dalykų rūkyme, bet tą darant sunku tai suprasti“, – aiškina Mykolas.

Tarsi spyris į paširdžius: vyras suvokė, kaip nuodija savo dukrą

Taigi, atėjo tas rytas, kai atsikėlęs vyras neberado 4 pakelių cigarečių, kuriuos pirko dieną prieš. Tai jį privertė susimąstyti ir pastūmėjo pokyčių link.

„Ir taip rūkydavau po 2 pakelius per dieną, taigi susivokiau, kad jau riba peržengta, jau nebegerai. Kaip tik tuo metu perskaičiau neseniai pasirodžiusį tyrimą, kuriame buvo tirtas rūkymo poveikis aplinkiniams. Pasirodo, net jei saugote savo vaikus nuo pasyvaus rūkymo, ant savo drabužių, rankų ir lūpų pernešate nemažą nikotino kiekį, atitinkantį kelias cigaretes per dieną. Taip net nepajausdamas, nuodijau savo vaiką, ir tai man buvo skaudus spyris į paširdžius. Dukra darželyje kaip tik buvo išmokusi, kad rūkyti labai nesveika, tai kasdien matydama prašydavo, kad mesčiau. Susikaupiau ir mečiau“, – teigia jis.
Vaikai darželyje

Kaip ir dažnas rūkantysis, Mykolas bandė mesti rūkyti ne kartą, o tai pavyko neiškart. Prireikė laiko, kol vyras atrado priemonę, kuri jį išgelbėjo nuo minčių apie rūkymą.

„Mano metimo rūkyti receptas yra visiškos nesėkmės receptas, nes bandžiau mesti dešimtis kartų. Tačiau paskutinį kartą atradau naują dalyką, kas tikrai padėjo – nikotino pleistrai. Bet visos priemonės neveiksmingos be griežto apsisprendimo. Ne dėl aplinkinių spaudimo, ne dėl vieno ar kito fiziologinio poveikio – tiesiog pats turi pajausti, kada jau laikas nustoti išsidirbinėti prieš save ir sau meluoti. Svarbiausia nenusispjauti, jei vieną ar kitą kartą suklumpate. Buvo ir man, kai vakarėlio metu parūkiau. Nebūtina po to iškart mesti visas pastangas – kaip tik susiimi ir kitą rytą atsikėlęs tęsi metimo pastangas nekreipdamas dėmesio į klaidą. Žingsnis po žingsnio ir pavyks“, – tikina vyras.

Mykolas teigia, kad be cigarečių gyvena jau kelis mėnesius, tačiau jau spėjo pajusti teigiamų pokyčių. Dėl to jis įsitikinęs, jog su kiekviena diena jam bus vis lengviau atsispirti cigaretėms.

„Atsiranda uoslė, nebegelsta pirštai ir dantys, daug lengviau kvėpuoti, daugiau energijos. Nebesmirda rūbai! Kuo toliau, tuo lengviau nerūkyti, net prie rūkančių žmonių. Sakoma, kad metus atsilaikius be cigaretės, po to apskritai dingsta bet koks noras rūkyti“, – tiki Mykolas.

Laikotarpis, kuomet vyras manė, jog mesti rūkyti jam nepavyks – jau praeityje. Vis dėlto, tiems, kurie kaip tik dabar išgyvena sunkų apsisprendimo laikotarpį ir jaučia, jog atsispirti bus sunku, Mykolas pataria skirti laiko sau vienumoje ir gerai viską apgalvoti.
Ruduo (Asociatyvi nuotr.)

„Jei niekaip nesiseka mesti, telieka atsisėsti vienumoje, pavyzdžiui, gamtoje, ir rimtai su savim pasikalbėti. Susidėliot pliusus ir minusus. Nustebsite, kiek mažai pliusų rūkyme. Reikia kalbėtis su savim tol, kol pavyks. Tik rimtos savianalizės pagalba galima tai įveikti, kito kelio nėra“, – įsitikinęs jis.

Įveikti priklausomybę bando daugiau nei trečdalis rūkančiųjų

Nors pastebima, kad dažnas bandymas mesti rūkyti baigiasi nesėkmingai dėl atkryčių, pasiryžusiems mesti reikėtų save motyvuoti tuo, jog ilgainiui noras rūkyti slopsta. Tai, jog bėgant laikui atkryčio tikimybė mažėja, patvirtina ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorė Dovilė Mačiulytė.

Rūkyti metęs Mykolas jau per pirmuosius mėnesius pastebėjo, kaip pagerėjo jo kvėpavimas, uoslė, atsirado daugiau energijos. Tuo metu D. Mačiulytė įvardija ir daugiau teigiamų pokyčių, vykstančių žmogaus organizme metus rūkyti. Anot jos, pokyčiai jaučiami jau pirmosiomis paromis.

„Metus rūkyti, praėjus vos parai jau valosi plaučiai. Maždaug po dviejų parų ima gerėti skonis ir uoslė, sumažėja burnos sausumas, o seilių gausa geriau apsaugo dantis nuo karieso, gerėja odos būklė. Po trijų parų jau jaučiamas lengvesni kvėpavimas, atsiranda daugiau energijos. Taigi, rezultatai jaučiami beveik iškart. Na, o ilgalaikė nauda – tai mažėjanti širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių ir kitų rūkymo sukeliamų vėžinių susirgimų rizika“, – vardija Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorė.

2017 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu atlikto „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų“ tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (31 proc.) tyrime dalyvavusių suaugusių šalies gyventojų teigė rūkantys. 69 proc. respondentų atsakė neigiamai.

18 proc. respondentų nurodė bandę mesti rūkyti. Tokia pati dalis – 18 proc. – teigė bandę, tačiau vėliau vėl pradėję rūkyti. 64 proc. niekada nėra bandę mesti rūkyti. Mesti rūkyti statistiškai reikšmingai dažniau bandė vyrai, 46–55 m. respondentai.

Respondentų paklausus, kas geriausia padeda mesti rūkyti, respondentai nurodė, kad dažniausiai mesti rūkyti padeda vaistai (9 proc.), pakaitinė terapija nikotinu (8 proc.) ir sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos (7 proc.). Po 1 proc. bandžiusiųjų mesti rūkyti tarp tai padaryti padėjusių priemonių įvardino psichologo konsultacijas, savipagalbos grupę ir grupinius užsiėmimus su specialistu. 73 proc. nurodė, jog jiems niekas nepadėjo – rūkyti metė patys.