Šiuo metu priklausomybę rūkyti pažabojęs Algirdas pastoviai rūkyti pradėjo dar būdamas 18 metų. Nemaloni priklausomybė jį valgė daugiau nei dešimtmetį.
„Per visą tą laiką sunku net būtų suskaičiuoti, kiek kartų bandžiau mesti rūkyti. Bet rimtų bandymų mesti tikrai buvo kokie penki. Bandžiau mesti naudodamas visokias skirtingas strategijas. Galvojau, kad atsikratyti rūkymo pavyks mažinant surūkytų cigarečių kiekį, bet tokie bandymai dažniausiai pasibaigdavo tuo, kad priklausomybė grįždavo dar su didesne jėga, kai palūžęs surūkydavau po pakelį per dieną“, – atviravo pašnekovas.
Ko tik neišbandė
Atsisakyti įpročio rūkyti vyras bandė ir naudodamas specialius vaistus, kurie turėjo atgrasyti jį nuo cigarečių. Juos Algirdas vartojo apie mėnesį ir sėkmingai nerūkė, tačiau kartu vaistai sukeldavo blogą savijautą išgėrus ir nors kiek alkoholinių gėrimų.
„Net po vyno taurės būdavo labai bloga ir pagalvojau, kad nesu tam pasiruošęs ir nustojau gerti vaistus, o po savaitės ir rūkyti vėl pradėjau“, – dar vieną nesėkmingą bandymą mesti rūkyti nupasakojo jis.
Dar vienas būdas, kaip Algirdas bandė atsikratyti jį slegiančios priklausomybės – protarpinis rūkymas.
„Nusprendžiau rūkyti tik kavinėse. Tuo metu tai dar buvo neuždrausta. Kažkiek laiko ištempdavau, bet paskui pastebėjau, kad kavinėse sėdėdavau jau ir po keturis kartus per dieną. Kažkaip jau vis neva atsirasdavo reikalų kavinėse. Paskaičiavau, kad tai man pasidarė labai brangu“, – toliau pasakojo pašnekovas.
Grįžęs prie pastovaus rūkymo po kurio laiko jis nusprendė rūkyti tik vakarais.
„Tačiau ir šitas bandymas pasibaigė tuo, kad visą dieną laukdavau vakaro, o grįžęs namo surūkydavau keturias cigaretes viena po kitos“, – prisipažino jis.
Priklausomybė pradėjo slėgti
Paklaustas, kodėl Algirdas taip intensyviai ieškojo būdų mesti rūkyti, vyras teigė, kad jo galvoje nuolat sukosi trys pagrindinės priežastys.
Pirmoji – fizinė sveikata: „Turbūt visi rūkantys žmonės tai jaučia fiziškai. Jauti, kad esi nestiprus, dusti, negali bėgti, nėra jėgos. Fiziškai jauti, kad neturi pakankamai deguonies kraujotakoje“.
Algirdą pradėjo erzinti ir žinojimas, kad jis visą dieną yra nuolatinėje apspangimo būsenoje.
„O ir gyvenimo kokybė kenčia: smirdi, nemalonus kvapas, kenčia oda, dantys“, – vardijo jis.
Tačiau Algirdą persekiojo ir dar viena mintis, susijusi su rūkymu. Jį pradėjo nervinti pati priklausomybė.
„Tai tikriausiai ir buvo esminė priežastis, kodėl man visgi pavyko mesti rūkyti, nes apie šią priklausomybę pradėjau mąstyti iš kitos pusės“, – pabrėžė pašnekovas.
Pakeitė mąstymą
Algirdas pasakojo, kad jam sėkmingai mesti rūkyti padėjo pakeistas mąstymas apie priklausomybę. Iki tol visi jo bandymai nepavyko, vyro įsitikinimu, todėl, kad jo teigiami metimo rūkyti padariniai (geresnė sveikata, mažesnė tam tikrų ligų rizika) nemotyvavo.
„Tai supratęs pradėjau mąstyti priešingai. Pradėjau sau sakyti, kad rūkymas man yra malonumas. Juk mėgtu skaniai pavalgyti, gyventi patogiai. Tai ir rūkau tikriausiai, nes tai man malonumas. Kai parūkau, apsvaigstu ir tai jaučiu, bet jei tai darau kasdien ir pastoviai, tai jau nebemalonumas, nes visą laiką vaikštau apspangęs kaip koks narkomanas. Priešingai nuolat rūkydamas aš patiriu diskomfortą – esu verčiamas kažkokios jėgos eiti į lauką, net jei šalta ar šlapdriba“, – tęsė vyras.
Kartu Algirdas sau pripažino, kad kartą pradėjęs rūkyti rūkančiu žmogumi liksi visą gyvenimą.
„Kaip išmokęs važiuoti dviračiu, tai mokėsi visą gyvenimą, taip ir su rūkymu. Gali mesti rūkyti, bet visą gyvenimą būsi rūkantis žmogus. Mane labai paveikė girdėta frazė, kad, jei nepavyksta mesti rūkyti, nereikia nuteikti savęs, kad nepavyko ir vėl rūkau. Nieko panašaus. Jei esi rūkantis, toks ir liksi, nieko nebepakeisi, bet kiekviena diena be cigaretės yra jau pergalė. Kai tuo patiki, nebelieka frazės – aš bandžiau, paslydau ir vėl rūkau“, – kalbėjo pašnekovas.
Kiekvienas periodas nerūkančiam žmogui – jau laimėjimas. Tuo dabar įsitikinęs Algirdas. Vyras pradėjo džiaugtis kiekvienu laikotarpiu, kurį jam pavykdavo nerūkyti.
„Nusprendžiau sau pasakyti, kad jei šiandien parūkiau, tai viskas nuo rytojau vėl neberūkau“, – pridėjo jis.
Daugiau nei dešimt metų pastoviai rūkęs vyras pakeitė ir savo naudojamą terminologiją. Vietoj sakymo, kad jis meta rūkyti, jis tiesiog sau sakydavo, kad dabar jis nerūko.
„Taip kokius dvejus metus nerūkiau išvis. Vis dėlto sunkiau nei fizinės priklausomybės man buvo atsisakyti socialinės priklausomybės. Rūkymas man siejosi su atostogomis, kalnais, kava, žvejyba“, – atviravo pašnekovas.
Nustojus rūkyti Algirdą net apniko mintys, kad nebėra prasmės keliauti: kam vykti į kalnus, jei jis negalės prisidegti cigaretės.
„Taip sau pasakiau, kad nieko panašaus: aš nerūkau tiesiog kasdienybėje, o kai važiuosiu į kalnus sau leisiu parūkyti, jei norėsiu“, – toliau savo istoriją tęsė pašnekovas.
Taip nerūkydamas kasdien vyras vis sau leisdavo šiek tiek sugrįžti prie jį valdančios priklausomybės atostogų metu.
„Jaučiau, kad, jei nebūčiau sau to leidęs, vėl būčiau palūžęs“, – įsitikinęs Algirdas. Sau pasižadėjęs nerūkyti Lietuvoje, bet leisdamas patraukti smirdančią cigaretę atostogų metu užsienyje vyras pragyveno dar ketverius metus.
„Dabar prieš mėnesį turėjau pirmą kelionę į užsienį, kur ir ten nebeparūkiau. Supratau, kad reikia dar labiau ilginti nerūkymo periodus. Ir dabar jau pradedu jausti malonumą nerūkydamas“, – džiaugėsi pašnekovas.
Pokyčiai smegenyse
Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo gydytojas Pavelas Osipovas aiškino, kad priklausomybė nuo nikotino ne ką skiriasi nuo kitų priklausomybių kaip alkoholiui ar narkotikams.
„Priklausomybė yra stiprus troškimas vartoti tam tikrą medžiagą, nežiūrint žalingų pasekmių, o bandymai sumažinti vartojimą dažniausiai būna nesėkmingi. Todėl pagal priklausomybės apibrėžimą priklausomybė nikotinui puikiai atitinka šį apibūdinimą“, – kalbėjo specialistas.
Pasak jo, žmogui esant priklausomam nuo tam tikros medžiagos smegenyse įvyksta tam tikri pokyčiai, kurie paveikia žmogaus apdovanojimo sistemą, o taip nutinka ir pastoviai rūkant. Galbūt tik priklausomybė cigaretėms yra socialiniu požiūriu patrauklesnė nei narkotikai ar alkoholis.
„Bet iš tiesų tai yra tas pas ir visiems gerai žinomas priklausomybės veidas“, – akcentavo jis.
P. Osipovas pastebėjo, kad kalbant apie rūkymą dažniausiai pabrėžiamos neigiamos fizinei sveikatai šios priklausomybės pasekmės, tačiau mažiau akcentuojama, kad tai yra ir psichikos sutrikimas.
„Dar didesni ir baisesni dalykai vyksta žmogaus smegenyse. Žmogus turi savo apdovanojimo sistemą, susijusią su dopamino apykaita. Nuo to priklauso, kaip žmogus nusistato tikslus, kaip jų siekia, kontroliuoja impulsus, kaip išlieka nuoseklus. O priklausomybė šią sistemą keičia labai specifiškai. Pavyzdžiui, rūkančių žmonių, kaip ir kitų, turinčių priklausomybes, sutrinka sprendimų priėmimas“, – pasakojo gydytojas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybę turintis žmogus kitaip pradeda vertinti laiką ir laukimą. Jei paklausti rūkančių ir nerūkančių žmonių, ar jie paimtų mažą sumą dabar ar didelę po savaitės, rūkantys žmonės dažniau nei nerūkantys pasirinktų atpildą dabar nei jiems finansiškai naudingesnį variantą.
„Priklausomybė nuo nikotino dar yra aktyviai tyrinėjama, tačiau tai yra liga, kuri keičia žmogaus asmenybę, jo gebėjimą jausti, planuoti, mąstyti, o ne tik fizinį kūną galinti paveikti liga“, – tęsė pašnekovas.
Didelė klaida – mesti spontaniškai ir be plano
Specialistas taip pat pripažino, kad didelė dalis rūkančiųjų vis dėlto nori mesti rūkyti, tačiau dažniausiai, tai darant savarankiškai, rezultatas būna nesėkmingas.
„Kaip ir kitos priklausomybės, ši priklausomybė taip pat turi abstinencijos laikotarpį nustojus vartoti medžiagą. Jei žmogus meta rūkyti su specialisto pagalba, galima padėti jam su medikamentais, mažinančiais tuos nemalonius simptomus. O be pagalbos žmogus lieka su tais simptomais, nemoka tvarkytis, neturi priemonių ir dažnai palūžta“, – kalbėjo P. Osipovas.
Todėl priklausomybės ligų specialistas akcentavo, kad dažnu atveju savarankiškas metimas rūkyti tiesiog priveda prie nusivylimo ir bejėgiškumo jausmo.
„Ir čia nėra kalbos apie jokią valią. Reikia suprasti, kad nutraukus vartoti žmogaus savijauta tikrai pablogėja. Kartais ir labai stipriai. Nereikia pamiršti ir to, kad rūkymas dažnai būna antrinis žmonių, sergančių kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar nerimu. Yra tyrimų, rodančių, kad liūdesys yra vienas stipriausių jausmų, skatinančių rūkyti. O rūkymas, kaip elgesio modelis, parodo, kad tai darydamas žmogus tvarkosi su savo stresu ir emociniais išgyvenimais. Jei žmogus staiga nutraukia nikotino vartojimą, sustiprėja tokie jausmai kaip nerimas, bloga nuotaika, atsiranda dirglumas ir nuotaikos svyravimai. Norėdamas sau gero ir būdamas visai vienas, be specialistų pagalbos, taip žmogus vėl grįžta prie rūkymo“, – aiškino gydytojas.
P. Osipovas teigė, kad su specialistų pagalba kiekvienam žmogui yra parenkamas individualus gydymas pagal jo būklę ir poreikius. Padėti mesti rūkyti gali medikamentinis gydymas kartu su nemedikamentiniais: psichologo konsultacijos, motyvuojančių grupių lankymas, literatūros skaitymas. Taip pat gali būti naudojama pakaitinė nikotino terapija: pleistrai, kramtomos gumos.
„Pagrindinė klaida – mesti vienam ir spontaniškai, be pasiruošimo ir planavimo. Kai nėra plano B, nenumatyta, kaip kovoti su simptomais, ką daryti skirtingose situacijose, dažniausiai tokie bandymai baigiasi nesėkmingai“, – reziumavo pašnekovas.