Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Inga Bankauskienė ir Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Emilija Gaidytė teigė, jog rūkymas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Anot jų, būtent šis veiksnys lemia 5–7 proc. visų ligų. Šis žalingas įprotis gali padidinti kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų, vėžio, reprodukcinių ligų riziką. Specialistės pastebėjo, kad Lietuvoje jau ilgą laiką tarp pagrindinių mirties priežasčių išlieka kraujotakos sistemos ligos. Skaičiuojama, kad rūkymas siejamas su 10 proc. kraujotakos sistemos ligų.
„Rūkymas gali tiesiogiai arba netiesiogiai sukelti lėtines obstrukcines plaučių ligas, gerklų, burnos, plaučių, lūpų, stemplės, kasos, skrandžio, kaulų čiulpų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio vėžį, aortos aneurizmą, koronarinę širdies ligą, periferinių kraujagyslių pažeidimus. Rūkymas taip pat skatina cukrinio diabeto komplikacijų atsiradimą, kepenų cirozę ir vėžį, skrandžio opą, ūmines ir lėtines kvėpavimo organų infekcijas ir kitus negalavimus“, – paaiškino I. Bankauskienė.
Susirūpinti turėtų ir nerūkantys
Vis tik I. Bankauskienė teigė, kad rūkalų keliamus pavojus turėtų žinoti ne tik rūkantieji, tačiau ir šalia jų laiką leidžiantys aplinkiniai. Mat neretai žmonės į tai numoja ranka, tačiau specialistė pabrėžė, jog Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasyvus rūkymas pasaulyje kasmet nusineša per 600 000 nerūkančiųjų gyvybių.
„Ne tik rūkant, bet ir kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru, į organizmą patenka nikotinas, smalkės, dervos ir šimtai kitų, sveikatai pavojingų cheminių junginių. Ekspertai paskaičiavo, jog viena valanda buvimo prirūkytoje patalpoje prilyginama 1-ai surūkytai cigaretei“, – teigė I. Bankauskienė.
Ji taip pat aiškino, jog žmogus, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, ar šalia rūkančio asmens gali jausti intoksikacijos požymius: galvos svaigimą, skausmą, pykinimą. Pasyvus rūkymas taip pat gali sukelti ūmų akių sudirgimą, čiaudulį, slogą, kosulį ir kitus simptomus, ilgainiui gali padidėti širdies ligų rizika (25-30 proc.) ir plaučių ligų rizika (20-30 proc.). Specialistės teigimu, tikimybė susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 proc., o pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė.
Saugokite vaikus
Specialistai pastebėjo, kad šalia vaikų apskritai neturėtų būti rūkoma. Mat šie yra daug pažeidžiamesni, o tiems, kurie dažnai būna šalia rūkančiųjų ar prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Specialistai aiškino, kad dėl pasyvaus rūkymo vaikai gali susirgti tokiomis ligomis, kaip astma, plaučių uždegimas, bronchitas. Taip pat gali pasireikšti kitos kvėpavimo takų ir infekcinės ligos, ar net vidurinės ausies uždegimas.
„PSO duomenimis, apie 40 proc. vaikų pasaulyje kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Vaiko buvimas greta rūkančių tėvų ar prirūkytose patalpose lemia ne tik didesnę riziką sirgti kvėpavimo sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu, bet gali padidinti ir vėžinių ligų atsiradimo riziką. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais“, – aiškino E. Gaidytė.
Dar pažeidžiamesni yra kūdikiai, todėl šalia jų rūkantysis apskritai neturėtų artintis, mat pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi.
Tai, po kiek laiko nerūkantis žmogus gali pajusti pasyvaus rūkymo pasekmes, įvardinti sudėtinga, mat tai glaudžiai susiję su tuo, kaip dažnai konkretus asmuo būna šalia rūkančių žmonių, kiek laiko su jais praleidžia ir kokioje vietoje jis būna – uždaroje ar atviroje erdvėje. Dažnesnis buvimas žalingoje aplinkoje padidina ne tik riziką susirgti, tačiau ir mažina laiką, kada gali pasireikšti pirmieji negalavimai.
Galbūt mažiau, tačiau kenksminga
Specialistai pastebėjo, kad žmonės norintys mesti rūkyti, neretai ieško alternatyvų. Gamintojai teigia, kad viena tokių priemonių gali būti kaitinamas tabakas, mat tokiu būdu išvengiama degimo proceso, todėl, anot gamintojų, toks rūkymas yra mažiau kenksmingas sveikatai.
Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistai teigė, kad kol kas dar nėra iki galo ištirta, ar kaitinamo tabako poveikis yra mažesnis nei įprastų cigarečių. Tai patvirtino ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistės. Vis tik jos teigė, kad 2018 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Šalių konferencijos metu priimtuose sprendimuose buvo nurodyta, kad bedūmiuose tabako gaminiuose yra įvairių toksinių, mutageninių, kancerogeninių cheminių medžiagų, kurios taip pat gali sąlygoti infekcines ligas, tokias, kaip diabetas, įvairios širdies ligos, vėžys ir kitos. E. Gaidytė pažymėjo, kad konferencijos metu taip pat buvo pabrėžta, jog atsižvelgiant į šiuose gaminiuose aptinkamą didelį toksinių medžiagų kiekį, jų reguliavimas neturi remtis produkcijos saugumu.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner antrino kolegoms ir aiškino, kad kaitinamo tabako poveikis žmogaus sveikatai dar nėra ištirtas, mat technologija yra dar per „jauna“. Vis tik gydytoja paaiškino, kad kaitinant tabaką neišsiskiria dervos, kurių yra įprastose cigaretėse. Vis tik specialistė griežtai pabrėžė, kad nors kaitinant tabaką dervos neišsiskiria, tai nereiškia, kad rūkyti yra sveikiau.
„Teigti, kad kaitinamą tabaką rūkyti yra sveikiau, būtų labai drąsu. Galbūt tai ne taip žaloja, tačiau nikotino tiek tradicinėse, tiek kaitinamo tabako cigaretėse yra tiek pat. Žinoma, yra stipresnių ir silpnesnių cigarečių, tačiau pasyvaus rūkymo problema išlieka tokia pat, nes bet kokiu atveju išpučiamuose dūmuose yra nikotino, kurį įkvepia šalia rūkančio esantys žmonės. Nikotinas taip pat yra medžiaga sukelianti onkologines ligas, todėl pavojus išlieka toks pat“, – aiškino G. Laubner.
Tretinis rūkymas?
E. Gaidytė taip pat pastebėjo, jog kalbant apie pasyvų rūkymą vis dažniau minimas ne tik antrinis, tačiau ir tretinis jo poveikis. Tretiniu rūkymu vadinamas cigarečių teršalų įkvėpimas ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet rūkalų dūmams susigėrus į baldus, kilimus ar drabužius bei vėl patekus į orą.
„Tretinis rūkymas, palyginti su pirminiu – kai cigarečių dūmai iškvepiami tiesiogiai, ar antriniu – kai kvėpuojama jų dūmais užterštu oru, yra palyginti silpniausias teršalų šaltinis, bet jis gali būti reikšmingas jautrios sveikatos grupės žmonėms arba nuolat būnantiems patalpose, kuriose yra rūkoma“, – aiškino specialistė.