Tačiau iškarto visos pagamintos elektros energijos gaminantis vartotojas nesunaudoja – apie 70 proc. elektros energijos tenka kažkur „pasaugoti“, kol jos prireiks. Nepanaudotą elektros kiekį gaminantis vartotojas pateikia į elektros tinklus ir, esant poreikiui, jį vėliau susigrąžina.
Šis procesas vadinamas dvipuse elektros energijos apskaita (angl. net metering) – tai elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „ESO“ administruojama sistema, kuria naudojasi gaminantys vartotojai.
Gaminu pats, nes viduje esu „žalias“
Vienas iš gaminančių vartotojų pavyzdžių – vilnietis Egidijus Midveris, kuris jau kurį laiką elektrą gamina savo kieme, saulės modulių pagalba. Vyras tikina, jog sprendimą, dėl saulės elektrinės įsirengimo, priėmė greitai, nes tuo visuomet domėjosi ir žavėjosi: „Kai tik pasirodė rinkoje tokie pasiūlymai – iš karto susidomėjau, nes širdyje esu „žalias“ ir mane veža tie tokie dalykai, kurie tausoja aplinką, tausoja gamtą. Pasirodžius tokiems sprendimams supratau, kad noriu.“
Svajoja apie akumuliatorių
Gaminančiu vartotoju jau galintis vadintis Egidijus pasakoja, jog pasirinktas rangovas padeda išplanuoti saulės elektrinę pasaulio šalių atžvilgiu, paskaičiuoja visas sąnaudas, preliminarią sąmatą bei atsipirkimo laikotarpį. Atsižvelgiama ir į suvartojamos elektros energijos vidutinį kiekį.
E. Midveris teigia, jog saulės elektrinę įrenginėjančios įmonės atstovai jį pakonsultavo ir visais rūpimais dokumentų tvarkymo klausimais: „Bene sunkiausia dalis buvo dokumentų tvarkymo procesas. Man jis užtruko apie 3–4 mėnesius.
Tvarkant dokumentus papildomai mokėti reikėjo, tačiau suma – neženkli. Viską įgyvendinti bandžiau savo jėgomis, prireikus kreipdavausi į elektrinę įrengusią įmonę – visada sulaukdavau patarimų ir pagalbos.“
Egidijus tikisi, kad ateityje, dar labiau patobulėjus saulės energetikos technologijoms, atsiras galimybė vartotojams ir patiems, už labiau prieinamą kainą, įsigyti nuosavus akumuliatorius: „Tada jau tikrai galėtum gaminti tik sau, atsijungti nuo viso pasaulio ir smagiai gyventi.“
Iš viso, nuo pirmųjų žingsnių iki gaminančio vartotojo statuso įgijimo, Egidijus užtruko apie 6 –7 mėnesius, tačiau vyras kviečia visus, galinčius ir norinčius, ir dar dvejojančius priimti sprendimą ir savarankiškai pradėti gaminti elektros energiją.
Investuodamas ruošiasi senatvei
Lentvaryje gyvenantis Romaldas Tamašauskas ant savo stogo saulės elektrinę turi jau dvejus metus. Vyras pasakoja, jog apie galimybę įsirengti nuosavą saulės jėgainę sužinojo iš žiniasklaidos, taip pat apie tai papasakojo draugai: „Įsirengti mane labiausiai paskatino tai, jog tai ekologiškas dalykas. Kadangi savo name turiu įsivedęs geoterminį šildymą, kaip suprantate, elektra man labai aktualu.“
Romaldas skaičiuoja, jog jo 10 kW saulės elektrinė, per metus jam turėtų pagaminti apie 10 tūkst. kW: „Sunaudojame namie gal ir daugiau elektros, tačiau svarbiausia, jog neteršiame aplinkos.“
R. Tamašauskas pasakoja, jog tai investicija ateičiai, kuri padės jam sutaupyti senatvėje. Ekonominę grąžą pašnekovas jau taip pat pastebėjo: „Pavyzdžiui, vasarą už elektrą mokėdavau apie 100 eurų, o dabar apie 30 eurų. Taigi, jau susitaupo.“
Nusprendęs, jog nori įsirengti saulės elektrinę, Romaldas kreipėsi į saulės moduliais prekiaujančią ir juos montuojančią įmonę. Gaminantis vartotojas pasakoja, jog įmonės ekspertai ir darbuotojai padėjo, pakonsultavo visais rūpimais klausimais, taip pat padėjo gauti ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) paramą: „Anksčiau buvo teikiama 30 proc. parama, nuo pernai – 25 proc., nors ji ir sumažėjo, tačiau vis tiek gali kažką susigrąžinti. Savosios grąžos aš vis dar laukiu, laukiu jau ilgai, bet tikiu, kad sulauksiu.“
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Čeičytė tikina, jog ilgai laukti tenka dėl didelės administracinės naštos, tenkančios LAAIF agentūrai – kiekvieną paraišką tenka išanalizuoti ir patikrinti, o jų per metus – daugiau nei tūkstantis.
Galėjo keliauti, bet investavo
R. Tamašauskas pasakoja, jog nuo pirmųjų žingsnių iki gaminančiojo vartotojo statuso įgijimo užtruko apie pusmetį – daugiausia laiko pareikalavo dokumentų tvarkymas. Vyras teigia, jog saulės elektrinė – savų investicijų vaisius: „Turėjau žemės sklypą, jį pardavęs apsišiltinau namą, jį renovavau, įsirengiau geoterminį šildymą ir įsirengiau saulės elektrinę.“
R. Tamašauskas galvoja, jog norint padidint gaminančių vartotojų skaičių, reiktų ženklesnės valstybės paramos ir pagalbos – taip labiau būtų paskatinti tie, kurie labiau koncentruojasi ties atsipirkimu nei „žaliuoju“ judėjimu.
„Nesigailiu tikrai. Aišku, galėjau išvažiuoti, pakeliauti po pasaulį, tačiau tada nebūtų buvusios šios investicijos – būčiau išsileidęs pinigus ir tiek. Kiti skaičiuoja tik savanaudiškais tikslais pinigus, tačiau aš žiūriu į priekį“, – apibendrina R. Tamašauskas.
Namuose nerūksta jokie kaminai
Vilnietis Vaclovas Kirkilis ant savo stogo įsirengęs 8 kW saulės elektrinę. Ji čia veikia taip pat jau dvejus metus. Vyras pasakoja, jog saulės elektrinė puikus sprendimas, nereikalaujantis tolimesnių investicijų: „Kartą pastatei ir viskas. Pasirodžiusi saulė tiek žiemą, tiek vasarą džiugina. Turiu namie ir geoterminį šildymą, taigi, mano namuose jokie kaminai nerūksta. Gryno oro juk norisi visiems.“
V. Kirkilis pripažįsta, jog aplinkosaugos klausimas jam labai svarbus. Pašnekovas neslepia, jog jam teko ir šiek tiek nusivilti: „Nusivyliau, jog saulės elektrinę įrenginėjusios įmonės atstovai man nutylėjo apie „pasaugojimo“ mokestį. Nežinau, kodėl taip įvyko. Bet, galvoju, kad šiaip ar taip reikėtų žymiai daugiau švietimo ir informacijos.
Tačiau iš esmės esu patenkintas. Sutaupyti jau taip pat pavyksta. Manau, jog man elektrinė atsipirks per 12 metų, nors planavau 7–8 metų atsipirkimo laikotarpį. Žinoma, biurokratiniai procesai užtruko ilgiau, nei įrengimas, tačiau iš viso sugaišau keletą mėnesių.“
Vaclovas taip pat tikisi, jog gaminantiems vartotojams taikomas „pasaugojimo“ mokestis ateityje sumažės – tai pagreitintų atsipirkimą ir paskatintų kitus: „Jei skatiname, tai skatiname iš esmės.“
AB „ESO“ atstovė Akvilė Adomaitytė teigia, jog „pasaugojimo“ mokestį, arba naudojimo tinklais kainą, vadovaujantis metodika, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK): „Į naudojimosi tinklais kainą yra įtraukiamos skirstymo ir perdavimo tinklų infrastruktūros sąnaudos. Kas mėnesį klientas mato, kiek jis atidavė „pasaugoti“ pagamintos elektros į tinką ir kiek susigrąžino. Šiuo metu už atiduotą „pasaugoti“ 1 kilovatvalandę, gaminantis vartotojas moka 3,22 euro cento be PVM.“
V. Kirkilis pasakoja, jo namas – statytas naujai, todėl paramos iš LAAIF jis nesulaukė. L. Čeičytė nurodė, jog parama yra skiriama senesnės statybos namams todėl, kad pastarieji yra aplinkosauginiu požiūriu taršesni ir mažiau efektyvūs, todėl parama senesniems namas duoda daugiau aplinkosauginės naudos.
„Žinoma, rekomenduočiau įsirengti. Jei žmonės turi santaupų ar galimybių – tikrai. Aš irgi investavau savus pinigus“, – apibendrino Vaclovas.
Gaminančių daugėja
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) tarybos prezidentas Vitas Mačiulis pasakoja, jog pirmoji saulės elektrinė pradėjo veikti 2015-ųjų liepą Kaišiadorių rajone. V. Mačiulio teigimu, asociacija deklaruoja, jog dabar Lietuvoje yra apie 800 gaminančių vartotojų.
„Gaminančių vartotojų daugėja. Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Pirmoji priežastis – apie šią sritį daugiau kalbama ir jau yra girdimi atsiliepimai žmonių, kurie tokiu būdu energiją gamina. Antra priežastis yra ta, jog nuo praėjusių metų lapkričio pirmosios buvo supaprastintos biurokratinės procedūros. Trečia – yra ir šiokia tokia parama, teikiama per LAAIF”, – nurodo V. Mačiulis.
V. Janulevičius sako, jog saulės energetika daugiabučiuose dar tik žengia pirmuosius žingsnius, nors technologinių sprendimų tam yra – saulės baterijas galima integruoti ir į daugiabučių balkonus, jomis padengti viso namo fasadą ir stogą: „Daugiabučiuose labai sudėtinga gyventojams susitarti, vieni nori, o kitų – neįtikinsi.“
Geriau investuoti „į saulę“, nei pinigus laikyti banke
V. Mačiulio teigimu, norint vartotojui tapti saulės energetikos gamintoju ir įsirengti jėgainę iki 5 kW, procesas iki statybų užtruktų apie mėnesį. Gavus reikiamus leidimus, jėgainė pastatoma dar greičiau – ilgiausiai per savaitę.
Paklaustas, ar žmones skatintų įsirenginėti saulės elektrines, V. Mačiulis sako, jog pirmiausia, tokios elektrinės įsirengimas – puiki investicija, turintiems pinigų: „Kai pinigus investuoji į saulės jėgainę ant savo stogo ar kieme, galima teigti, jog kasmet iki atsipirkimo dar gauni ir 5 proc. palūkanų, priešingai, nei laikydamas juos banke. Tačiau pabrėžiu, jog tai turi būti savų pinigų investicija, ne skolintų.
Kitas aspektas – dar pigesnė elektra. Investuoji, ypač tada, kai statai namą, ir pamiršti. O kokius 30 metų elektra kainuoja vietoje 12 euro centų – 2. Tai vienkartinė investicija, kuri duos keliasdešimties metų naudą. Reiktų paminėti ir dar vieną aspektą – moralinį pasitenkinimą, jog prisidedi prie „žaliojo judėjimo”, atmosferos išsaugojimo, nes viena 10 kW saulės elektrinė, per metus „sutaupo“ apie 5 tonas anglies dvideginio išmetimo.”