Olandijoje gimęs ir augęs dvidešimtmetis Wesley pasakojo, jog jam dviratis – tokia pat patogi transporto priemonė, kaip ir automobilis. Tiesa, vaikinas pripažino, kad Olandija yra gana nedidelė, todėl ir susisiekimas yra patogesnis, tačiau tai dar labiau užtikrina tam tikros šalyje nustatytos taisyklės.
Idealios sąlygos
Wesley pasakojo, jog visų pirma Olandijoje yra itin gerai išplėtota infrastruktūra, kiekviename mieste nutiesti ir nuo gatvių atskirti dviračių takai, be to, Kelių eismo taisyklės numato, kad eisme dviratininkai turi pirmenybę.
„Didesniuose miestuose dviratininkai turi pirmenybę automobilių atžvilgiu, o tokie miestai, kaip Amsterdamas ar Mastrichtas apskritai nėra pritaikyti dideliam automobilių eismui, todėl važiuoti dviračiu yra daug patogiau“, – pasakojo olandas.
Wesley taip pat pabrėžė, kad Olandijoje reljefas yra lygus, todėl važiuoti patogu net ir turint paprasčiausią dviratį. Tiesa, keliauti dviračiu patogu ir dėl to, kad gatvėse, kuriose numatytas dviratininkų pirmumas, automobilių vairuotojams nustatytas 30 km/val. didžiausias leistinas greitis.
Neatsiejama gyvenimo dalis
Olandas pasakojo, jog tai, kad dviračiai yra neatsiejama jų kultūros dalis, lemia auklėjimas. Mat jau nuo mažens jie yra pratinami naudotis dviračiu, kaip pagrindine susisiekimo priemone, todėl ir suaugę šio įpročio neišsižada.
„Taip, aš turiu vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, tačiau keliauti dviračiu tiesiog daug patogiau. Vaikai Olandijoje užauga važinėdami dviračiais, o septintoje klasėje kiekvienas mokinys turi laikyti dviračio vairavimo egzaminą. Besiruošdami šiam egzaminui vaikai mokosi pagrindinių kelių eismo taisyklių ir kelio ženklų. Tai labai svarbu ir patiems vaikams, nes jie tikisi, kad išlaikę šį egzaminą galės vieni dviračiais keliauti į mokyklą. Mes esam taip užauginti“, – paaiškino Wesley.
Automobiliai tik iš paskos
Septynis metus Olandijoje gyvenanti lietuvė Sima Keijzers-Puodžiūtė antrino olandui ir pasakojo, jog vos nuvykus į šią šalį neįmanoma nepastebėti dviratininkams sukurtos infrastruktūros. Mat jiems yra nutiesti atskiri takai su šviesoforais, be to, kelyje dviratis visada turi pirmumą prieš automobilį. Tiesa, lietuvė pastebėjo, kad vos atvykus reikėjo laiko prie tokio eismo priprasti, mat kai kuriuos Lietuvoje įgytus vairavimo įpročius reikėjo pakeisti.
„Gatvės išmargintos ženklais, kurie įspėja, kad sukant ar atliekant bet kokį kitą veiksmą, kurio metu kertamas dviračių takas, dviratininkams reikia suteikti pirmenybę“, – aiškino S. Keijzers-Puodžiūtė.
Lietuvė taip pat pasakojo, kad Olandijoje visi dviračių takai yra idealios būklės – nėra nė vienos duobės, o nuvažiavimai yra be bortų – visiškai lygūs. Negana to, pašnekovė aiškino, kad kai Olandijoje iškrenta sniegas, valymo mašinos pirmiausia nuvalo dviračių takus, o tik po to automobiliams skirtus kelius, todėl net ir esant prastam orui, palankesnės sąlygos keliauti sudaromos dviratininkams.
Problemas atperka kainos
Nemažai priežasčių, kodėl olandai dažniau renkasi dviračius, o ne automobilius įvardijo ir 3 metus Olandijoje gyvenusi Milda. Ji pasakojo, kad nemažai įtakos sprendimui keliauti dviračiu turi ir automobilių stovėjimo sistema. Mat net miestų miegamuosiuose rajonuose automobilio stovėjimo vietos yra apmokestintos – numatyta rinkliava miesto savivaldybei, o arčiau miesto centro įkainiai dar didesni, pavyzdžiui, Utrechte viena valanda stovėjimo aikštelėje kainuoja 7 eurus.
Nors dviračių Olandijoje yra daugiau, nei registruotų gyventojų, Milda pasakojo, jog dviračių vagysčių ten netrūksta, mat ilgapirščiai sugeba ne tik nukirpti storiausias saugos grandines ir pavogti patį dviratį, bet ir nugvelbti pavienes dviračio dalis. Pašnekovė pasakojo, jog itin svarbu dviračio vienoje vietoje nepalikti, mat taip jis tampa lengvu grobiu vagišiams.
Nors, rodos, vagystės turėtų sumažinti norą važiuoti dviračiu, Milda pasakojo, kad tai patiems olandams nėra problema, mat dviračių kainos ir jų išlaikymas yra dar viena priežastis, kodėl Olandijoje jie yra tokie populiarūs. Lietuvė pastebėjo, jog šioje šalyje studentai geros būklės dviratį gali įsigyti vos už 20 eurų. Tiesa, lengvatų turi ne visi, todėl paprastai geros būklės naudotas dviratis kainuoja iki 150 eurų. Visgi, anot Mildos, dviračio išlaikymas Olandijoje taip pat nėra brangus, o dviračių priežiūros centrų šioje šalyje apstu, todėl net ir dviračiui sugedus, problemų su jo taisymu nekyla, o kainos „nesikandžioja“.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
