Mobilumo ekspertė Kristina Gaučė pastebėjo, jog keliavimo įpročiai keičiasi tuomet, kai žmonės tai daryti yra paskatinami, tačiau kuo didesnis miestas, tuo daugiau žmonių keliauja nuosavais automobiliais.
Visgi kad žmonės galėtų keliauti kitais būdais, anot specialistės, reiktų ne tik uždrausti, bet ir pasiūlyti alternatyvą. Mat 75 proc. žmonių gyvena vidurinėje miesto zonoje, 50 proc. darbo vietų yra centrinėje miesto dalyje, atstumas tarp jų yra apie 3 km, tad žmonės tikrai galėtų važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis, tačiau keisti transporto gyventojai nesiryžta, nes sudarytos patogios sąlygos važiuoti automobiliu.
Atsisakyti nuosavų automobilių žmonės neskuba ir dėl kitos priežasties. Iki šiol miestų centruose galima važinėti visais – ir taršiais, ir ne taršiais automobiliais, o patogi ir, palyginus su užsienio valstybėmis, nebrangi automobilių stovėjimo sistema leidžia patogiai savo asmeninį transportą palikti prie pat darbo ar kelionės tikslo vietų.
Nustatė taisykles
Visgi mobilumo ekspertė pastebėjo, jog kitose šalyse tokios sąlygos nėra sudaromos – automobilio stovėjimo įkainiai dideli, o taršūs automobiliai apskritai neįleidžiami į kai kurių miestų centrus. Tokie, ne visiems malonūs pakeitimai, kai kelionės automobiliu tampa nepatogios, anot specialistės, paskatina žmones rinktis alternatyvias keliavimo mieste priemones.
„Žmonės tuomet įvertina, jog darbo automobiliu pasiekti negali, jį turi palikti kažkur toliau ir tada važiuoti viešuoju transportu. Tai jei žmogui vis vien reikia važiuoti viešuoju transportu, jis tai gali daryti nuo pat namų. Tokie pakeitimai paskatina žmones keisti ir savo keliavimo į darbą įpročius“, – aiškino K. Gaučė.
Ji pripažino, kad tokie sprendimo būdai, kai apribojamas automobilių eismas miesto centrinėje dalyje, nėra populiarūs, tačiau jie yra patys veiksmingiausi siekiant paskatinti žmones judėti darniai.
K. Gaučė išskyrė, jog visi veiksmai įgyvendinant darnaus judumo planus, turi būti atlikti kompleksiškai, todėl taip pat svarbus ir eismo organizavimas bei apsauga. Specialistė pastebėjo, jog žmonės nenorės keliauti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu šalia nesaugių ar itin judrių miesto gatvių. Plečiant infrastruktūrą yra sukuriama pasiūla, kuria žmonės gali pasinaudoti rinkdamiesi kitus keliavimo būdus.
Visgi ar naujas dviračių takas gali tapti priežastimi, kodėl žmonės automobilius palieka namuose, anot specialistės, tai įrodančių tyrimų nėra, tačiau vien tai, kad tuo taku besinaudojantys žmonės gali judėti saugiau, jau yra žingsnis darnaus judumo link.
Rėmėsi visuomenės poreikiais
Remdamasi užsienio šalių praktika mobilumo ekspertė pabrėžė, jog per naktį nė vienoje šalyje ar mieste pakeitimai neįvyko, tačiau ilguoju laikotarpiu po truputį siekiant tikslų, užsienio valstybių miestai jau gali džiaugtis rezultatais. Kaip pavyzdį, K. Gaučė išskyrė Ljubljaną.
Šiame Slovėnijos mieste buvo uždarytos gatvės, padarytos didelės pėsčiųjų zonos, sudarytos sąlygos važiuoti tik mažos talpos netaršiais autobusais. Taip pat šiame mieste buvo išskirti specialiųjų poreikių turintys žmonės ir sudarytos palankios sąlygos tik jiems netaršiu transportu kliauti į miesto centrą.
Specialistė taip pat išskyrė ir Skandinavijos šalis, kurios, anot pašnekovės, neskuba tiesti takų ar kelių, tačiau imdamosi bet kokių veiksmų pagalvoja apie visą visuomenę.
„Kad ir ką jie bedarytų, visada pagalvoja ar tai bus tinkama 8-mečiui ir ar tuo pasinaudoti galės 80-metis“, – akcentavo K. Gaučė.
Mobilumo ekspertė pabrėžė, jog tik po truputį miestai įgyvendindami pokyčius gali paskatinti žmones keisti savo keliavimo į darbą įpročius, tačiau tai turi būti daroma tikslingai, ne tik draudžiant, bet ir pasiūlant alternatyvų.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
