Lietuva turi didžiulį privalumą – mums geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių. Kuo jis toks ypatingas? Mokslo jau seniai įrodyta, kad toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir mikrobiologinės taršos. Be to, jis prisotintas įvairių žmogaus organizmui naudingų mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, natris, kalis ir kt.

Tačiau tikriausiai ne visi vilniečiai žino, kad vanduo jiems yra tiekiamas iš 32 vandenviečių, kuriose yra 300 gręžinių.

„Dažnas klientas klausia, iš kurios vandenvietės vanduo yra geriausias? Tai yra klausimas, į kurį vienareikšmiškai atsakyti labai sunku. Vanduo yra kokybiškas, saugus ir geras, kai jis atitinka visus Lietuvos higienos normos 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ punktus. Šiame dokumente yra nurodyta, kokie fizikiniai, cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai turi būti tiriami vandenyje ir kokios jų koncentracijos turi neviršyti leistinų normų“, - teigia UAB „Vilniaus vandenų“ atstovė, dr. Ramunė Albrektienė.

Anot jos, centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje yra tikrinama apie 50 rodiklių. Reikia žinoti, kad tikrinami rodikliai yra skirstomi į mikrobiologinius, indikatorinius ir toksinius. Indikatoriniai yra tokie rodikliai, kurie jokios neigiamos įtakos žmogaus sveikatai neturi, tačiau jie turi būti nuolat tikriname vandenyje, nes jų pokytis gali parodyti tam tikrą išorinį poveikį vandens kokybei. Verta žinoti, kad indikatorinių rodiklių grupei priskiriami tokie rodikliai kaip amonis, geležis, manganas, chloridai, sulfatai, natris, drumstumas ir t.t.

Dr. R. Albrektienė pastebėjo, kad anksčiau žmones labai domindavo geležies ir mangano koncentracija vandenyje, nes dažnai iš čiaupo bėgdavo rudas vanduo. Nors geležis ir manganas nėra kenksmingi elementai, tačiau jie gadina vandens estetines savybes: vanduo tampa rudas, metališko skonio. Šie abu elementai yra gamtinės kilmės – uolienose ir dirvožemyje yra gausu gamtinės geležies ir mangano. Pagal reikalavimus vanduo turi būti bespalvis, bekvapis ir beskonis, todėl iš vandens turi būti pašalinama geležis ir manganas. Todėl Vilniaus mieste veikia vandens gerinimo įrenginiai, kuriuose naudojant tik kvarcinį smėlį ir orą iš vandens pašalinama geležis ir manganas.

Kitų elementų, tokių kaip sulfatų, chloridų, natrio, koncentracija skirtingų vandenviečių vandenyje yra labai skirtinga. Ir tai, anot specialistų, nedaro vandens nei geresnio nei blogesnio. Svarbiausia, kad jų koncentracijos neviršytų leistinų normų.

O kaip su toksiniais rodikliais? Tai yra tokie rodikliai, kurie kenkia žmogaus sveikatai ir šių elementų koncentracija vandenyje yra griežtai kontroliuojama. O prie toksinių rodiklių yra priskiriami tokie rodikliai kaip nitritai, nitratai, pesticidai, cianidai, gyvsidabris, švinas, kadmis ir kt. Šių elementų požeminiame vandenyje yra labai mažos koncentracijos. Pavyzdžiui, sunkiųjų metalų ar cianidų randami tik pėdsakai. Jų koncentracija niekada neviršija leistinų normų visose Vilniaus vandenvietėse. Nitritų ir nitratų požeminiame vandenyje negali būti ir jų nėra, nes jiems susidaryti tiesiog nėra sąlygų. Šie junginiai yra dažna šulinių bėda.

R. Albrektienė sako, kad skirtingi Vilniaus miesto mikrorajonai gauna vandenį iš skirtingų vandenviečių. Apie 47 proc. Vilniaus miesto mikrorajonų nuo Saulėtekio iki Tarandės vandenį gauna iš didžiausios Vilniaus miesto Antavilių vandenvietės. Kitos vandenvietės yra mažesnės. Pavyzdžiui, Lazdynų, Pilaitės gyventojai vandenį gauna iš Bukčių vandenvietės, kurioje 2014 m. buvo įdiegti naujausi geležies ir mangano šalinimo įrenginiai. Senamiestis vandenį gauna iš seniausios, virš 100 metų skaičiuojančios, Sereikiškių parko vandenvietės.

Kad gyventojas galėtų įvertinti, kokios kokybės vandenį geria, reikia patikrinti visus geriamojo vandens kokybės rodiklius. Kadangi ištisus metus geriamasis vanduo iš viso Vilniaus yra tiriamas geriamojo vandens laboratorijoje, kiekvienos vandenvietės vandens tyrimų duomenys yra pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje www.vv.lt.

Kiekvienas vartotojas gali pasižiūrėti, kokį vandenį geria, vien tik pelės mygtuku paspaudęs žemėlapyje ant savo gyvenamo mikrorajono.

Svarbu tai, kad nors vilniečiai geria skirtingą vandenį, tačiau visi jie gauna saugų, kokybišką ir visus reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį.