Sakoma, dažnai kartojamas melas tampa tiesa. Jų siunčiamos žinutės savo adresatus dažniausiai pasiekia socialiniuose tinkluose, kur nėra taip paprasta patikrinti informacijos šaltinių patikimumą. Ypač kai žinutės skleidžiamos įvairių profesorių, ekspertų, paprastai žinomų tik Rusijos auditorijai, bei kitų šalių „naudingų idiotų“, nesąmoningai pasitarnaujančių Kremliaus propagandistams.
Pagrindinės žinutės – JAV įvardijamos kaip didžiausias priešas ir visų blogybių priežastis, fašistėjanti bei ištvirkusi Europa, pamynusi dvasines vertybes, ir gelbėtojos poziciją užėmusi Rusija, neturinti kitos išeities.
Pastarąjį dešimtmetį stebint Kremliaus komunikaciją pastebime, jog atskiros žinutės apsijungia į vientisą pasakojimą – viskas, kas yra Vakaruose, yra vienas didelis blogis, patys Vakarai yra blogis. Kelios esminės žinios – viskam diriguoja Amerika, t. y. blogio centras, Vakaruose yra griaunami tradicinės šeimos pamatai, Vakaruose materialinė gerovė yra kuriama naikinant dvasines vertybes, Vakaruose besaikis vartojimas, religijos degradacija, klesti iškrypimai ir paleistuvystė, nacionalizmas, naujos fašizmo apraiškos ir daugelis kitų blogybių.
Šįkart nagrinėsime daug pavydžių iš Rusijos žiniasklaidos, kuriuos aptarsime su Vilniaus politikos analizės instituto analitiku, taip pat didelę patirtį turinčiu žurnalistu Mariumi Laurinavičiumi bei Lietuvos kariuomenės propagandos analitiku Tomu Čeponiu.
E. Jakilaitis: Pradėkime, kad ir nuo šio vaizdo – ukrainietis su kazoko šukuosena renkasi tarp Rytų ir Vakarų. Rytuose – šlovinga praeitis, trys „bagatyriai“, pasakų personažai, technologijos, naikintuvai, kosmosas, pergalė Didžiajame Tėvynės kare, kaip sako rusai, o Vakaruose – velniai, gėjai, paleistuvystė, švirkštai, kardai ir t. t. Tai tik viena iliustracija.
Dar vienas trumpas propagandos filmas. Dėmesio, specialiai socialiniams tinklams ir netgi dvejomis kalbomis – anglų ir rusų.
E. Jakilaitis: Taigi, Mariau, kokias žinias jūs išgirdote ir svarbiausius tikslus, kokių tikslų yra siekiama?
M. Laurinavičius: Pirmiausia, pradėsiu nuo ne visai tokio politiškai korektiško, bet kadangi tokia citata yra, čia yra tas sovietinis modelis, kuris vadinasi „o pas jus negrus muša“. Dabar mes turbūt turėtume sakyti juodaodžius, bet tai yra tiesiog citata. Bet ką, kas buvo sakoma apie Sovietų Sąjungą, iš kurios ir kilo šitas režimas, jie turėdavo atsakymą – o pas jus šitaip irgi yra.
Dabar tas modelis yra gerokai ištobulintas ir iš esmės viską, ką jie daro, pavyzdžiui, Rusija remia teroristus ir tai visiškai akivaizdu nuo KGB laikų ir dabar niekas nepasikeitė. Yra daugybė dokumentuotų įrodymų ir visa ką jie daro, pavyzdžiui, karas Ukrainoje – jie viską apverčia aukštyn kojomis – visas pasaulis taip daro, pirmiausia Amerika.
Amerika yra jų priešas nr. 1. Iš tiesų – kodėl Amerika? Tai yra galybė, su kuria jie „skaitosi“. Jie mato vienintelę savo priešininkę, būtent JAV. Tai yra ta galybė, jeigu atvirai, kurios jie bijo. Ir tada norėdami, iš dalies pridengti tą savo baimę, iš dalies kažkokiu būdu, kokiu jie sugeba, silpninti JAV. Jie kuria tokią propagandą, tiksliau dezinformaciją (turbūt šį terminą reiktų vartoti), kad pasiektų savo tikslų.
E. Jakilaitis: Ko yra siekiama tokiais kūriniais?
T. Čeponis: Akivaizdžiai kūrinys yra sukurtas socialiniams tinklams, jis yra trumpas, intensyvus, pateikiama apie pusę faktų, viską lydi įtampa kelianti muzika ir tokius produktus labai lengva platinti per tokias platformas kaip „Youtube“, „Twitter“ ir „Facebook“. Čia būtų tik tokia platinimo kryptis, taip pat išversta į anglų kalbą.
Tą patį filmą galima rasti ir rusų kalba, skirtą, ko gero, vidinei Rusijos auditorijai. Tai turėtų tokią kaip kaltės jausmo „nuėmimo“ funkciją atlikti – iš tikro ne mes esame tie blogiečiai, žiūrėkite į Vakarus, jie yra tų visų blogybių sukėlėjai, o Vakarams tai turėtų tam tikrai auditorijai įnešti dvejonę, kad galbūt čia arši kalba, kaltinimai Rusijai, kad jie čia daro vienokius ar kitokius veiksmus, o gal tai mes iš tikrųjų? Ir jie pradėtų apie tai galvoti.
E. Jakilaitis: Kitas reportažas, kuris galbūt šiek tiek praplės mūsų požiūrį į diskusiją, apie tai, ko siekia Rusijos propaganda, tiksliau klipas apie prasidėjusią Europos griūtį II pasauliniame kare ir tęsinį iki šiol.
E. Jakilaitis: Štai čia prasideda kitas konstravimas, ar ne? Sakoma, kad Europa yra tokia amžinai žlunganti blogio imperija.
M. Laurinavičius: Aš tai matyčiau veidrodinio apvertimo principą, jei prisimintume istoriją ir taip, kaip mes tą istoriją žinome ir skaitome, tai II pasaulinį karą pradėjo Hitleris kartu su Stalinu. Tam reikia paneigti iš esmės jiems labai nenaudingą žinią.
E. Jakilaitis: Pasidalino Europą ir pradėjo karą.
M. Laurinavičius: Jie pradeda sakyti, kad čia ne tiktai Hitleris, nes Hitlerio jau ir nebėra, bet ten ir čekai, ir chorvatai, ir bet kurie visi kiti, jie čia viską padarė. Ir dabar dar, ne tik tada, bet ir dabar dar, apsimetinėja bandydami parodyti, kad viskas yra priešingai. Bet čia iš esmės yra tradicinis principas.
E. Jakilaitis: Žlunganti Europa. Tai yra populiarus naratyvas Rusijos propagandoje, gal net vienas populiariausių.
T. Čeponis: Taip, jeigu mes pažiūrėtume į temą tarsi Vakarai yra blogis, tai neužtenka apkaltinti, kad kažkas mirtinas blogis, reikia parodyti, iš ko susideda tie Vakarai, ir kokie yra blogio elementai. Ko gero, pats lengviausias būdas, kai trūksta argumentų pasakojimui, tiesiog apkaltinti visus atgimstančiu fašizmu ir jeigu mes pažiūrėtume į tą pirminę komunikaciją – pirmiausia nacistinė Vokietija buvo kaltinama fašizmu, bet kadangi ten buvo padaryta daug įvairių pakeitimų, tai kibti jau kaip ir nebeliko prie ko, tai jie tiesiog praplėtė naratyvą, kad iš tikro ne tik Vokietija, bet visos Europos valstybės prisidėjo ir visose tose Europos valstybėse yra atgimstantis fašizmas.
E. Jakilaitis: Prisiminiau Ukrainą, banderovcai, fašistai... Prasidėjus Maidanui, iškart tas pats prasidėjo. Tai tarsi blogiausias kaltinimas.
M. Laurinavičius: Pradėčiau nuo kito galo. Jie labai gausiai apie tai kalba, apie Lietuvą taip pat kalba, bet kažkaip tai visoje diskusijoje nėra tikro fakto, o dabartinėje Rusijoje, ne kažkada istoriniais laikais, bet dabartiniais laikais laisvai veikia nacistinės grupuotės.
Maža to, jie rengia viso pasaulio neonacistų suvažiavimus. Viešai. Tai nėra jokia slapta informacija, bet kas gali pasižiūrėti. Šito režimo nariai rengia viso pasaulio neonacistų suvažiavimą, bet tuo pačiu sugeba kaltinti Ukrainą, Lietuvą ir visus kitus neva nacizmo propagavimu.
E. Jakilaitis: Apie Europos vertybes, kokie yra idealai ir ką apie tai sako Rusijos propaganda Rusijos televizijos laidos „Laikas parodys“ ištraukoje.
E. Jakilaitis: Taigi, Europa nežino, kur eina, ji neturi vertybių, o pabaigoje dūžtantis Europos laivas į Britanijos olą, bet kuriuo atveju Europa klystkelyje, nežino kas jos laukia, blaškosi, muistosi, o Rusija tuo metu puikiai žino, kur jie eina, žino, koks jos kelias. Čia toks naratyvas.
M. Laurinavičius: Iš tiesų pagrindinis naratyvas toks, t. y. dažniausia šita žinutė, šita laida yra nutaikyta į vidinę auditoriją, kur tiesiog yra sakoma žmonėms, kad jūs neieškokite nieko ten toje Europoje, ten yra labai blogai, ten viskas dabar jau sužlugo.
E. Jakilaitis: Afrika užpuolė ir t. t.
E. Jakilaitis: Tik tas dabartinis jos kelias. Tomai, kaip jūs vertinate?
T. Čeponis: Taip, to būtinai reikia vietiniams Rusijos gyventojams parodyti, kad toje pusėje blogis, kad mes gyvename, esame apsaugoti nuo viso blogio, ta politinė sistema, kurią mes turime, ji vėlgi yra mums tinkanti ir ji neleistų blogybių, kurios vyksta tenai.
Manau, peno savo pasakymams jie tikrai gauna, kadangi Vakarų kultūra visiškai skiriasi nuo jų, dabar esančio Kremliaus režimo sukurto gyvenimo stiliaus. Taip, mes esame skirtingi, kalbame skirtingomis kalbomis, turime skirtingas religijas, skirtingas tautas, skirtingi požiūriai ir jie beabejo tuos visus skirtumus supranta ir tas laisves bandė pateikti išskirtinėje spalvoje.
E. Jakilaitis: Ką ir mes kalbėjome pačioje pirmoje „Dekonstrukcijų“ laidoje, kokia yra esmė maišyti pramanus su tikrais faktais, tendencingai pateikti faktus, nes tai veikia.
M. Laurinavičius: Turi būti grūdas tiesos, KGB vadovėlio citata. Kiekvienoje dezinformacijoje turi būti grūdas tiesos.
E. Jakilaitis: Kad žmonės išgirstų tikrą faktą ir tada jiems atrodytų, kad visas kontekstas yra teisingas?
M. Laurinavičius: Taip, tai yra manipuliacija žmonių sąmone. Ta manipuliacija nuolat vyksta. Nieko čia naujo neišrado. Tai yra KGB ištobulintos technologijos, koncepcijos, kaip tą reikia daryti, kaip tą melą paversti tiesa, pasitelkiant kai kuriuos faktus.
E. Jakilaitis: Pakalbėkime apie naudingus idiotus. O jie yra pasitelkiami, kai norima papasakoti, kas nutinka, kai valstybės, buvusios postsovietinės valstybės stoja į ES. Rusija čia išnaudoja vadinamuosius naudingus idiotus ir pirma ištrauka – visiems puikiai pažįstamas suimtas Algirdas Paleckis.
E. Jakilaitis: Ir dar vienas veikėjas – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko interviu Jerevano konferencijai per „Skype“, buvęs deputatas įrodinėja kaip Lietuva prarado savo nepriklausomybę.
E. Jakilaitis: Tokie Lietuvos veikėjai – tikrieji lobiai rusų propagandai.
M. Laurinavičius: Pirmiausia, negalėčiau sutikti, kad mes čia kalbame apie naudingus idiotus pagal tą klasikinį apibrėžimą. Naudingas idiotas yra tas, kuriuo manipuliuojama ir jis pats nelabai supranta, kas čia vyksta, t. y. nesąmoningai veikia kitos šalies, t. y. šiuo atveju Rusijos, naudai.
E. Jakilaitis: Jūs manote, kad čia visai ne idiotai?
M. Laurinavičius: Dėl p. Paleckio tai man rodos akivaizdu, žmogus ne veltui yra sulaikytas už šnipinėjimą, ne veltui jam pareikšti tie kaltinimai.
E. Jakilaitis: Jau septynis mėnesius suimtas.
M. Laurinavičius: Net ir ankstesnė jo veikla pakankamai aiškiai rodė, kad jis sąmoningai tą daro. Tai žmogus, kuris tai daro sąmoningai ir turėtų būti vadinamas kitais vardais, ne naudingu idiotu. Dėl p. Paulausko sunku būtų taip vienareikšmiškai spręsti, vėlgi su p. Paleckiu yra visokių neaiškių piniginių reikalų, kurie tokiais atvejais yra tikriausiai labai svarbūs. Dėl p. Paulausko to nežinome. Tai nespėliosiu.
Esmė, kad yra žmonės, kurie sąmoningai dirba, yra žmonės, kuriais manipuliuojama ir kurie iš tikro yra naudingi idiotai. Deja, mes turime pakankamai daug tokių atvejų – žmonių, kurie sąmoningai skleidžia Rusijos dezinformaciją ir yra, sakykim, jų dezinformacinio karo kareiviai. Tą reiktų, deja, irgi įsisąmoninti ir suprasti.
E. Jakilaitis: Kaip jūs vertinate, Tomai, ar čia yra kareiviai, ar vis dėlto dėl p. Paleckio gerbiant teisėsaugos institucijų kompetenciją, aišku, dar nėra teismo sprendimo, bet jeigu teismas mato pagrindą leisti taip ilgai laikyti žmogų suimtą, tikėtina, kad jisai nėra vien naudingas idiotas, bet apskritai kokį vaidmenį atlieka tokie veikėjai Rusijos propagandoje?
T. Čeponis: Informaciniame kare dezinformacijai tokie vietiniai kalbėtojai yra labai svarbūs. Nes jeigu komunikacija vyktų vien tiktai iš Rusijos pusės, tada žmonėms susidarytų toks įspūdis, kad visa informacija ateina iš ten, tai yra jų nuomonė, nes turime kitą nuomonę ir tam mes esame daug atsparesni. Kas kita kada jau yra vietiniai kalbėtojai, daliai visuomenės, ypač tiems, kurie galbūt neturi daug laiko analizuoti informaciją, dirba fizinį darbą.
E. Jakilaitis: Ir jie dar turi savo statusą, vienas yra buvęs vicemeras, buvęs diplomatas, kitas yra buvęs deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras, juos rodo Rusijos žiniasklaidoje, tai jie netgi turi tokį pusiau legitimų statusą.
E. Jakilaitis: Tarsi tai yra faktai.
M. Laurinavičius: Ir tai yra ant tiek ištobulinta, kad jie, pavyzdžiui, turi netgi be mūsų JAV vyriausybės narių, kurie skleidžia visokias jų sąmokslo teorijas, nuolat pasisako per RT, „Sputniką“ ir kitus jų kanalus. Iki tokio lygio ir tai yra žmonės, menksta jų biografija. O iš tikrųjų sunku pasakyti, kas jiems nutiko. Bet jie randa visokių profesorių, ir tai yra labai įprasta.
E. Jakilaitis: Taip, tą galima matyti dažnai. Pavyzdžiui, „Russia Today“ kanale, kad visokių profesorių, kuriuos žino tik Rusija, nei Vokietijoje, nei Čekijoje nelabai žino, bet jie vis dėlto profesoriai, ar ne?
M. Laurinavičius: Jie yra tikros asmenybės. Dažniausiai tai nėra sukurtos asmenybės tiesiog tam reikalui. Tai yra tikros asmenybės, kurios daro tą darbą. Ar jie buvo užverbuoti, ar naudingi idiotai sunku pasakyti, bet jie daro savo darbą Rusijos naudai. Bet kuriuo atveju, įsivaizduokime Lietuvos Respublikos pilietį, kuriam skambina, į kurį kreipiasi Rusijos valstybinė žiniasklaida prašydama „pavaryti“ ant savo šalies, juk bet kuriam kritiškai mąstančiam žmogui, akivaizdu, ko yra siekiama tokiais tikslais. Ponai sau sėdi diskutuoja, yra kažkokiam sąraše, su kažkuo bendrauja neatsitiktinai jais kažkas gal rūpinasi, kad ir toliau taip galvotų. Kaip jūs vertinate?
M. Laurinavičius: Bet jie jų neieško. Aš esu netgi matęs, turėjau progos matyti kai kuriuos susirašinėjimus, kurie buvo kažkokiais būdais patekę į Vakarų rankas, būtent iš tų propagandinių kanalų, tai tenai yra labai aiškiai matyti, kaip jie, pavyzdžiui, sako: žiūrėk, yra toks žmogus, mes jį turime įtraukti į sąrašą. Pasižiūri, kas tas žmogus yra, jis jau būna kažkur pasisakęs apie ES neigiamai ar dar ką nors, taip jis įtraukiamas į sąrašą. Jie nuolat jų ieško.
E. Jakilaitis: Ir jų pasisakymai tarnauja iš esmės vienam tikslui – juodinti Lietuvos istoriją kaip ES, NATO narę, demonizuoti, tai yra nesėkmės istorija, toks jų pagrindinis vaidmuo.
M. Laurinavičius: Iš esmės jų vaidmuo yra skelbti Rusijos žinutę, kokia ji bebūtų. Bet dažniausiai labai didelė dalis tos Rusijos dezinformacijos yra susijusi su mūsų istorija arba mūsų valstybingumu. Taip pat ir dabartiniu mūsų valstybės valstybingumu. Valstybė yra neva žlugusi, gali būti bet kuri kita Rusijos žinutė, skirtos kaip tas garsiakalbis, kuris įgarsina tai, ką nors pasakyti.
E. Jakilaitis: Kareiviai, jūs sakote, kokią reikia užduotį, tokią ir vykdo.
T. Čeponis: Taip, nes kitaip į juos nebus kreipiamasi, tikėtina, kad jie negaus tikro finansavimo ar kitokio atlygio ir jie nebus tame rate..
E. Jakilaitis: Pabaigai dar vienas trumpas klipas apie tai, kas yra rusiškas okupantas ir kaip viskas apversta aukštyn kojomis. Tai nėra naujas kūrinys, bet jis mano galva yra tikrai įspūdingas, kad parodytume šioje laidoje.
E. Jakilaitis: Turi kitus interesus, sako balsas klipe, tai apibendrinant – kokie tie interesai?
M. Laurinavičius: Vėlgi čia reiktų pažiūrėti kada, kokiomis aplinkybėmis sukurti šie kūriniai.
E. Jakilaitis: Šis yra tik prasidėjus karui.
M. Laurinavičius: Tai yra po Krymo. Iš esmės šitas kūrinys yra tiesiogiai susijęs mažų mažiausiai su pagrindiniu žmogumi, kuris pradėjo jį platinti – Rogozinas. Tai susiję su aukščiausia Rusijos valdžia. Tuo metu Rogozinas buvo ministras, vicepremjeras. Situacija – Rusija aneksavo Krymą, Rusija pradėjo karą Donbase, aiški yra Vakarų reakcija, tikėtina dalis Rusijos žmonių pradės galvoti, ar tikrai mums čia reikia kariauti.
Ir čia yra ta propagandinė žinutė – „o man tas pats, ką jūs galvojat“. Jūs ten visi Vakarai, jūs pasižiūrėkite, čia mes okupantai? Ukrainos kontekstas yra parodomas per Baltijos šalis. Viena žinutė yra Vakarams – mums nusispjauti ką jūs galvojate, o Rusijos žmonėms, kad mes atėjome išgelbėti Ukrainos, ten ką jums sako, kad čia yra kažkoks karas, čia kažkokie kariai, ne, mes atėjome išgelbėti, jūs pasižiūrėkite, kas ten vyksta.
E. Jakilaitis: Tomai, kaip jūs vertinate, kokie yra interesai?
T. Čeponis: Yra sukeičiamas aukos ir agresoriaus vaidmuo. Vėlgi socialiniams tinklams skirta trumpa, agresyviai pateikiama, greita informacija, manau, kad ji yra tikrai skirta ir vidinei Rusijos auditorijai. Toks savotiškas pasiteisinimas.
Užduodamas klausimas – taip, mes padarėme daug nusikaltimų, buvo daug aukų skirtingose vietose, bet mes tą darome juk kilniam tikslui, kad išvaduotume iš vergovės tam tikras vietas, sukurtume pramonę, kurių niekas tikriausiai neprašė, manau, kad viltis kuriant tokius produktus yra, kad pasižiūrės tos valstybės, tarkim kaip Lietuva, pateikiamą informaciją – kad jūs esate okupuoti, kaip ir buvote, bet tuo metu labiausiai klestėjote ir gyventojų skaičius padidėjo ir pramonė buvo sukurta ir pateikiamas toks kaip ir savotiškas pasirinkimas, kad galbūt ne taip gerai su Vakarais. Reikėtų eiti su Rytais.
Aišku, kaip sakant, Rytams ten viskas yra blogis, kuris čia pateikiamas, tos visos laisvės yra išskirtinai pateikiamos iš blogosios pusės. Apeliavimas naudojant dvi tokias pagrindines technikas – baimė, kad aš esu agresorius, man kaip ir sekėsi, ir kad aš galų gale laimiu, aš visada laimiu, tai baimės faktorius, kuris vienas stipriausių ir kitas – kaltės jausmas, kad buvo tokia nuostabi Sovietų sąjunga, kurią mes sukūrėme ir galėtume ilgai vertinti tai, kuo jie gyrėsi nuo mokslo iki teisingumo, rinkimų teisės ir pan. Nors mes visi puikiai žinome, kaip ten tas vyko, o štai dabar sugriuvo tokia nuostabi valstybė, tai dar į kaltės jausmą apeliuojama.