Netikėtai į Lietuvą atkeliavęs koronavirusas privertė sustoti įprastą gyvenimą. Tačiau ne viskas šalyje sustojo. Sostinėje ir karantino metu toliau vyko darbai, kurių metų planuojama pagerinti viešąją infrastruktūrą tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams. Portalas Delfi domisi, kokie svarbiausi pokyčiai artimu metu lauks Vilniaus mieste ir kas gali jiems pakišti koją.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pasakojo, kad kalbant apie viešąją infrastruktūrą, vieni svarbiausių šių metų darbų – pabaigti Balsių mokyklos ir Gabijos gimnazijos priestato statybas. Kol kas, darbai vyksta pagal planą ir turėtų būti pabaigti prieš naujų mokslo metų pradžią. Toliau vyksta ir „Vilnies“ pagrindinės mokyklos rekonstravimo darbai.
Nuo baseinų iki Neries krantinės
„Sakant priestatas, gal ir skamba keistai, bet tai yra kaip atskira mokykla. Gabijos gimnazijos priestatas priims apie tūkstantį mokinių“, – akcentavo jis.
P. Poderskis pabrėžė, kad taip pat daug vilčių dedama ir dėl sporto infrastruktūros projektų pajudėjimo. Vienas iš jų – sporto maniežo ir irklavimo bazės atnaujinimas Žirmūnuose.
„Labai laukiame, kada vėl prasidės ir Lazdynų baseino statybos po rangovo bankroto. Šiuo metu ieškomas naujas rangovas, kuris, tikimės, galės jau vasarą tęsti darbus, kad nereikėtų objekto konservuoti žiemai“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiais metais turėtų būti pabaigti ir Neries krantinės infrastruktūros darbai prie Baltojo tilto. Sostinės planuose ir Reformatų bei Sapiegos parkų sutvarkymas.
„Taip pat numatyti konkursai, susiję su kairiuoju Neries krantu. Ten taip pat bus įgyvendinami sprendimai. Šią vasarą jau tikrai visiškai bus atidaryta dešinioji pakrantė, kuri taps patraukliu objektu tiek miesto svečiams, tiek miestiečiams. O kitais metais tikimės atidaryti jau ir dalį kairės krantinės, – pridėjo P. Poderskis.
Pokyčiai ir miesto širdyje
Pasiteiravus apie tolimesnius Vilniaus viešosios infrastruktūros gerinimo planus, kur projektai dar nevyksta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius paminėjo situacijos gerinimą Pilaitėje. Čia ateityje turėtų išlikti tiek mokykla, tiek baseinas.
Tarp ateities planų numatyti ir Vokiečių gatvės rekonstrukcija.
„Taip pat kalbame apie dviejų pėsčiųjų tiltų vystymą – vienas prie „Litexpo“ parodų rūmų, kitas prie „Green Hall“ verslo centro, – įvardijo pašnekovas. – Projektų valdymą ketinama patikėti „Vilniaus vystymo kompanijai“, tačiau šie projektai dar toli nuo vystymo pradžios“.
P. Poderskis tikisi, kad plečiant viešąją infrastruktūrą mieste bus pereita prie greitesnės ir modernesnės statybos, pavyzdžiui, modulinės konstrukcijas, kad padėtų viešajam sektoriui pasinaudoti modernios statybos praktika, o kartu ir pagreitintų bei palengvintų darbus.
Naujienų laukia ir sostinės senamiesčio gyventojai. Pašnekovas pastebi, kad nemaža dalis žmonių grįžta gyventi į miesto centrą, o šiai tendencijai stiprėjant atsiranda viešųjų paslaugų, kaip mokyklų, didesnis poreikis.
„Todėl jau keliame vieną iš planų, tai Šv. Ignoto gatvėje esančiame tuščiame sklype įkurdinti mokyklą“, – teigė jis.
Tiesa, daug galimybių naujoms mokyklų statyboms Vilniaus miesto savivaldybė nelabai ir turi. Kaip aiškino P. Poderskis, šiuo metu esanti teisinė bazė reikalauja, kad kiekviena mokykla turėtų stadioną, o gana ankštai įkurdintame senamiestyje tokių vietų nėra lengva rasti. Todėl, pavyzdžiui, planuojamos Šv. Ignoto gatvėje mokyklos atveju jai bus priskirtas Salomėjos Nėries mokyklos stadionas.
„Kalbant apie mokyklas, su „Vilniaus vystymo kompanija“ taip pat kalbamės dėl galimybių patalpas pirkti ir pritaikyti mūsų reikmėms. Nėra būtina visuomet statyti naują pastatą. Galima pereiti prie praktikos, kai savivaldybė užsako reikiamą vietų skaičių mokiniams, kai išauga poreikis, o minėta kompanija žiūri, ar labiau apsimoka nuomoti, statyti ar pirkti pastatą“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Pokyčius ateityje dėl viešosios infrastruktūros pajus ir Perkūnkiemio gyventojai. Čia, pasak pašnekovo, ateityje planuojama įkurti didesnę žaliąją erdvę.
Kas stabdo projektus
Sostinėje viešosios infrastruktūros projektus įgyvendinančios, savivaldybės įsteigtos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ direktorė Rasa Čeponytė teigė, kad didžiausią riziką dėl projektų įgyvendinimo kelia klaidos techniniuose projektuose. Rengiant projektus dalyvauja tiek architektai, tiek projektuotojai, tiek statybų kompanijos.
„Tuomet gaištame laiką koreguodami projektą, vėliau atsiranda papildomų darbų, keičiasi sąmata“, – vardijo ji.
Pasak R. Čeponytės, taip pat nutinka atvejų, kai rangovai susiduria su sunkumais gaudami medžiagas, o statybos paslaugų sektoriuje nuolat trūksta kvalifikuotų statybininkų, todėl rangovai gali vėluoti atlikti darbus.
„Be to, techniniuose projektuose numatytų sprendimų keitimas dėl užsakovo poreikių pasikeitimo taip pat prailgina darbų terminus. Būna ir nekompetetingų rangovų, kurie nesugeba atlikti darbų laiku ir tinkamai“, – tęsė pašnekovė.
Būtent šios bėdos dažnai tampa problema, kad kai kurie projektai nepabaigiami numatytu laiku. Vis dėlto pasitelkiant statybų priežiūros darbuotojus bandoma, kiek galima, rizikas valdyti.
„Darbus apsunkina ir sudėtingos bei painios viešųjų pirkimų procedūros. Per metus paskelbiame beveik 200 didelių viešųjų pirkimų. Galite įsivaizduoti, koks tai yra krūvis ir atsakomybė“, – pridėjo R. Čeponytė.
Neramina vėlavimai dėl pandemijos
Pasiteiravus, kokie sunkumai su vystomais viešaisiais projektais iškilo karantino metu, įmonės vadovė teigė, kad labiausiai nerimą kelia medžiagų tiekimo vėlavimai dėl pandemijos. Darbuotojų prastovos taip pat sukuria naujus iššūkius.
„Be visų kitų darbų, ėmėmės prevencinių priemonių. Statybų objektuose stebime, ar statybų rangovai laikosi nustatytų asmens higienos reikalavimų. Pastebėję, kad yra pažeidimų, rangovus prevenciškai įspėjame“, – kalbėjo ji.
Taigi, rangovų nepajėgumas įvykdyti darbus dėl gresiančio bankroto, restruktūrizavimo, įrangos ir statybininkų trūkumo – didžiausios problemos, kurios gali sustabdyti Vilniaus viešosios infrastruktūros projektų vystymą.
„Šiuo metu atidžiai stebime „Vilnies“ pagrindinės mokyklos rekonstravimą, nes matome rangovo sunkumus vykdyti darbus“, – prasitarė R. Čeponytė. Taip pat matoma, kad keliuose projektuose atsirado papildomų darbų poreikis, tačiau viliamasi, kad rangovai susidoros. Papildomų darbų reikia Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimo projekte, Gabijos gimnazijoje, Žirmūnų gyvenamojo rajono kvartale, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje, Lazdynų sveikatinimo centro prieigose. O Neries krantinių modernizavimo projekte vyksta rangovo restruktūrizavimas.
Problemos dėl viešųjų pirkimų
R. Čeponytės nuomone, vis dar sunkumų kyla ir dėl viešųjų pirkimų. Tai nuo įmonės nepriklausanti sritis, tačiau prisidedanti prie ilgesnio projektų įgyvendinimo laiko.
„Vykdant viešuosius pirkimus ir vertinant pasiūlymus tik pagal kainą dažniausiai pirkimą laimi ne tik labiausiai kvalifikuotas ir patyręs rangovas. Tai turi esminės įtakos sėkmingam projekto įgyvendinimui. Todėl, siekiant išrinkti geriausią rangovą ir užtikrinti kiek įmanoma sėkmingesnį projekto vykdymą, vis dažniau vykdant viešuosius prikimus pasirenkama pasiūlymus vertinti ne tik pagal kainą, bet ir taikant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus“, – pasakojo ji. Vis dėlto tai trunka gerokai ilgiau, o ir pasitaiko ilgai užsitęsiančių teisinių ginčų.
Kalbant apie praeityje išmoktas klaidas, „Vilniaus vystymo kompanija“ taip pat nuolat tobulina rangos sutarčių šablonus, kuriuose įtraukiama griežtesnė atsakomybė rangovui. Taip pat sugriežtinta ir sutarčių vykdymo kontrolė, paskiriant už sutarčių nevykdymą atsakingus asmenis, nustatytos sutarčių kontrolės sąlygos.
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.