„Šiuo metu iš dešimties įkalinimo įstaigų reabilitacijos centrai veikia mažiau nei pusėje – keturiose. Priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turinčių asmenų reabilitacijos centrų steigimas neatsiejamas nuo poreikio suteikti galimybę gydytis tiems, kurie po bausmės atlikimo nori grįžti į normalų gyvenimą, dirbti ir stotis ant kojų. Pagalba jiems, pirmiausia, yra žmogiškumas. Kartu tai ir būdas kurti saugesnę, sveikesnę visuomenę“, – teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Psichologinės tarnybos vadovė Ariana Karpovičiūtė atskleidžia, jog visos Lietuvos įkalinimo įstaigose vyksta grupiniai užsiėmimai, kurių tikslas – priklausomybių prevencija. Vis dėlto reabilitacijos centro vienas iš siekių yra fiziškai atriboti besigydančius, kad jie galėtų susitelkti tik į save ir aplinka jiems nedarytų neigiamos įtakos. Todėl reabilitacijos centras – tai atskiras pastatas, kuriame gyvens tik reabilitacijoje dalyvaujantys nuteistieji, neturėdami jokio kontakto su kitais bausmę atliekančiais asmenimis.
Panašiomis mintimis dalijasi ir daugelį metų su priklausomybių turinčiu jaunimu dirbantis kunigas Valerijus Rudzinskas. „Socialinė aplinka yra labai svarbi. Jei ji nepalaikanti, nemotyvuojanti, net ir tuo atveju, jei žmogus pats nori keistis, jis nuveiks mažiau. Ir priešingai – aplinkoje, kur yra teigiamas požiūris į reabilitaciją, galima padaryti labai daug“ , – įžvalgomis dalijasi jis.
Kaip ir kituose reabilitacijos centruose, jau veikiančiuose Vilniaus, Alytaus ir Panevėžio pataisos namuose, taip ir Pravieniškėse reabilitacija nuteistiesiems nebus privaloma – ją vykdys tik labiausiai motyvuoti nuteistieji. „Gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos reabilitacijos centre sudaro nemažai savarankiško darbo ir įvairių užduočių, todėl žmogus turi būti iš tiesų motyvuotas, kad jas atsakingai darytų“, – aiškina A. Karpovičiūtė.
Pasak jos, nuteistųjų dienos reabilitacijos įstaigoje bus itin užimtos, jie turės laikytis griežtos dienotvarkės, į kurią įeis psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai, įvairios terapijos. Tokia programa nuteistiesiems sudaryta siekiant suteikti jiems tų įgūdžių, kurių labiausiai trūksta išėjus į laisvę: bendravimo, emocijų raiškos, savo asmenybės suvokimo, taip pat ir profesinių. Dalyvavimas reabilitacijos programoje užtruks apie metus.
Psichologinės tarnybos vadovė teigia, kad prie centro veiklos prisidės ne tik socialiniai darbuotojai, psichologai, medikai ir priežiūros darbuotojai, tačiau ir laisvėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos – anoniminiai alkoholikai, narkomanai anonimai.
Kaip teigia V. Rudzinskas, reabilitacijos centrai yra būtini ir pasiteisinę visame pasaulyje. „Štai Švedijoje apie 60 proc. nuteistųjų, atlikusių bausmę ir išėjusių į laisvę, negrįžta į įkalinimo įstaigas – todėl, kad jose įkurti ne tik reabilitacijos centrai, bet ir mokslo įstaigos“, – apie tokių centrų naudą kalba jis.