Vilniečiai išsiaiškino, kas užkemša gatves: rūpestingiems tėveliams siūlo keisti savo įpročius

Niekas nemėgsta sėdėti spūstyse, tačiau pastebima, kad gatves dažnai užkemša visiškai nereikalingos kelionės. Vienos iš jų, kurias įvardija specialistai – tai vaikų išvežiojimas į darželius ir mokyklas, Vilniaus mieste sudarantis net 30 proc. visų kelionių. Turbūt visi pastebi, kad vaikų atostogų metu keliuose gerokai sumažėja spūsčių. Atlikus gyventojų apklausą, paaiškėja, kad dauguma vaikų gyvena netoli mokyklos, todėl galėtų iki jos nuvykti ir patys.

Dauguma vaikų gyvena netoli mokyklos, tačiau juos vis tiek veža

Mobilumo ekspertė Kristina Gaučė pastebi, kad vaikai gali keliauti savarankiškai tik sulaukę atitinkamo amžiaus, todėl užvis svarbiausia yra užtikrinti kuo patogesnę darželių, mokyklų ir poliklinikų infrastruktūrą, leidžiančią pradėti savarankiškas keliones kuo anksčiau.

„Socialinių objektų išdėstymas yra labai aktualus. Jei sudaroma galimybė vaikams rinktis mokyklas ne teritoriniu principu, o bet kur, arba jei aplink namus nėra reikiamos mokyklos, natūralu, kad vyksta migracija. Vaikai gali savarankiškai keliauti tik nuo tam tikros amžiaus grupės, o iki tol viską nulemia tai, kokį keliavimo būdą renkasi tėvai. Jei tėvai gyvena Balsiuose, o juose nėra nei vieno darželio, tai aš sunkiai įsivaizduoju, net ir su didžiausia meile autobusams, kad kas nors savo keturmetį vaiką veš iki pirmo darželio autobusu“, – teigia K. Gaučė.

Mobilumo ekspertės atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis kelionių į mokyklas vyksta automobiliu – tuo galima įsitikinti vaikų atostogų metu, kuomet keliuose akivaizdžiai sumažėja spūsčių. Kodėl kelionės į darželius ir mokyklas vis dar taip aktyviai vykdomos automobiliu?

„Priežastys yra kelios. Vieną jų – pseudopatogumas. Viena mano draugė yra sakiusi, kad geriau su vaiku kamštyje sėdės, bet bus kartu su juo. Tėvams atrodo patogiau visą gyvenimą vaiką dusinti automobilyje. Kitas momentas – saugumas. Jeigu darželiai ar mokyklos būtų arti, vaikus galėtume vežti dviračiu arba taip jie galėtų važiuoti patys. Kalbant apie infrastruktūrą, svarbu kalbėti ir apie vairuotojų kultūrą, taršą, triukšmą ir kitus dalykus, kurie veikia kelionės metu“, – vardija mobilumo ekspertė.

Svarbi priežastis, kodėl šiai dienai esame įpratę vežioti vaikus automobiliu – vaikai yra pažeidžiama grupė, esanti gan menko savarankiškumo. K. Gaučė pateikia pavyzdį: turbūt daugeliui atrodytų nepriimtina išleisti jauną mergaitę vieną važiuoti dviračiu per miškus ar viešuoju transportu temstant.

Tad apie kokias alternatyvas galėtume šiandien šnekėti? Pirmiausia mobilumo ekspertė pamini vaikščiojimą – net ir esant nedideliam atstumui iki mokyklos, dažnai vaikai vis tiek yra nuvežami. Dar prieš keletą metų Vilniuje atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai vaikų, kuriuos atveža tėvai, gyvena arti mokyklos ir galėtų nesunkiai nueiti patys.

„Tėvai važiuoja pro šalį, todėl paveža. Jei nuo vaikystės nėra įskiepyta, kad ėjimas yra tam tikra nauda ne tik pačiam vaikui, bet ir planetai, netrukus matome, kad daugėja nutukusių vaikų, ypač paauglių tarpe. Tėvai turėtų susimąstyti apie tai“, – pabrėžia K. Gaučė.

Problemos sprendimas – ne tik tėvų ir savivaldybės, bet ir mokyklos rankose

Tačiau tam, kad vaikai galėtų keliauti pėsčiomis, būtini logiški atstumai tarp namų ir darželių, mokyklų. Mobilumo ekspertė įsitikinusi, kad šios problemos sprendimas neturėtų tapti vien tik tėvų ar savivaldybės našta – prie pokyčių gali prisidėti ir pačios mokyklos.

„Dviratis, paspirtukas, riedlentė – puikiausi būdai vaikui keliauti. O viešasis transportas didžiuosiuose miestuose – klasika. Nereikia laukti tos dangiškos manos iš ministerijos ar iš savivaldybės, bet ir pačios mokyklos, jei jos tiki nauda, kurią duos vaikų nevežiojimas automobiliais, gali koreguoti kelionių planus, išsinagrinėti trajektorijas, kuriomis atvyksta daugiausiai vaikų, mažiausius vaikus pasitikti ir palydėti, užtikrinti galimybę patogiai palikti dviračius, viešojo transporto stoteles ar maršrutą pakoreguoti pagal pamokų laiką“, – vardija K. Gaučė ir prideda, kad vakarų Europoje ši praktika yra įprasta.

Mobilumo ekspertė skaičiuoja, kad net trečdalis Vilniaus švietimo įstaigų patenka į padidinto triukšmo zoną. Anot jos, padidintas triukšmas – didžiausia taršos forma, kuri gali veikti žmogaus sveikatą. Tą taršą sugeneruoja ne kas kitas, o patys tėveliai, vežantys vaikus į mokyklas. Todėl, jei norime, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje, svarbu šiek tiek pajudėti ir patiems.

„Vaikai tunka ir, galų gale, patenka į auto įvykius, sėdi tuose pačiuose kamščiuose ir turi į mokyklą keliauti valanda ar pusantros anksčiau, nes derinasi prie tėvų darbo grafiko. Kelionių automobiliu sumažinimas būtų teigiamas poslinkis humanizuotai miesto aplinkai, pačių gyventojų savijautai, ekonominiam augimui. Koks jaunimas užaugs, jei jis auga taršoje ir triukšme? Turime apie tai pagalvoti“, – pabrėžia K. Gaučė.

Papildoma rytinė kelionė – susidariusios spūsties dalis

Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius sutinka, kad prasidėjus moksleivių atostogoms miestuose gerokai sumažėja transporto priemonių, mažėja spūstys, sutrumpėja piko laikas, sklandžiau vyksta eismas. Anot jo, tai – teigiami veiksniai, atsirandantys dėl to, kad tėvams kasdienėse kelionėse nebūtini tarpiniai sustojimai ir maršrutą galima planuotis patogiausiu ir greičiausiu būdu.

„Miestas, kurio susisiekimo sistema nesustoja spūstyse, kuri veikia efektyviai ir yra patraukli miesto gyventojams – tai siekiamybė. Būtent todėl reikia stengtis mažinti papildomų kelionių skaičių vežant moksleivius į švietimo įstaigas“, – įsitikinęs jis.

J. Damidavičius pastebi, kad spūsčių susidarymą dažnai lemia ir pačių gyventojų pasirinkimas, į kurią švietimo įstaigą jie leidžia savo vaikus.

„Kai gyvename vienoje miesto dalyje, o pasirenkame švietimo įstaigą priešingoje miesto dalyje, natūralu, kad rytinė papildoma kelionė yra susidariusios spūsties dalis. Taip pat eismo spūstis padėtų mažinti ir tėvų kooperavimasis, vežant moksleivius į tą pačią ar pakeliui esančią švietimo įstaigą“, – teigia darnaus judumo ekspertas.

Jis priduria, kad tokioms iniciatyvoms paskatinti Susisiekimo ministerija kasmet organizuoja socialinę akciją „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“, kurios tikslas ir yra paraginti kasdieniais maršrutais važiuoti ne vienam, o kartu pavežti ir kaimyną, pažįstamą, bendradarbį ar šiuo atveju – moksleivį. Šiemet ši socialinė akcija vyks gegužės 24 d.

„Kalbant apie susisiekimo infrastruktūrą, pirmiausia reikia paminėti eismo saugos aspektą, nes būtent dėl šios priežasties dažnas suaugęs savo vaiką veža į švietimo įstaigą. Tokiam požiūriui keisti miestuose turi atsirasti saugi ir patraukli infrastruktūra, kuri leistų moksleiviams patiems saugiai pasiekti švietimo įstaigas. Reikalingi dviračių, pėsčiųjų takai, tinkamai įrengtos ir gerai matomos pėsčiųjų perėjos, transporto priemonių greičio ribojimo priemonės tose vietose, kur didesni moksleivių srautai“, – vardija jis.

Svarbu apsvarstyti visas galimybes kelionės tikslui pasiekti

Anot J. Damidavičiaus, taip pat eismo spūstis padėtų mažinti ir didesnis viešojo transporto naudojimas.

„Neretai girdima, kad viešuoju transportu nepatogu naudotis, nes stotelės nėra įrengtos šalia švietimo įstaigų arba planuojant maršrutą tenka pakeisti ne vieną viešojo transporto priemonę. Tokiu atveju galima naudotis kombinuotu susisiekimu, kai, pasinaudojus viešuoju transportu, likusį atstumą iki švietimo įstaigos galima įveikti dviračių, paspirtukų ar kitomis dalijimosi paslaugomis. Kartais tiesiog reikia tinkamai įvertinti visas galimybes pasiekti savo kelionės tikslą“, – teigia J. Damidavičius.

Darnaus judumo ekspertas prideda, kad dar viena priemonė, populiari Europoje, yra kelionių į mokyklas planai. Tai tokie planai, kuriuos rengdamos pačios švietimo įstaigos padaro analizę, iš kur į mokyklą keliauja moksleiviai, ir sudaro maršrutus, kurie būtų saugūs ir patrauklūs tiek moksleiviams, tiek jų tėvams. Anot jo, tai taip pat puiki priemonė identifikuoti ir nesaugias vietas, kurias reikia pertvarkyti norint užtikrinti moksleivių saugumą keliaujant pėsčiomis ar dviračiais. Kelionių į mokyklą planas leidžia argumentuotai kreiptis miesto vadovus sprendžiant moksleiviams svarbias problemas.

„Pritaikius šiuos sprendimus, mieste mažėtų rytinio piko laikas, mažiau laiko būtų praleidžiama spūstyse, mažėtų oro tarša, didėtų moksleivių fizinis aktyvumas“, – pabrėžia jis.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.