Vieša paslaptis, kad vanduo yra vienas geriausių tirpiklių. Todėl jame yra gausu ištirpusių įvairių medžiagų. Lietuvoje geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių. Daugelis žino, kad požeminis vanduo yra sveikas ir saugus, jame yra gausu ištirpusių įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų – mineralų ir mikroelementų.
Tačiau yra gajus mitas, kad požeminio vandens kokybė tekant vandentiekio vamzdžiais stipriai pablogėja. Vis dėlto kaip yra tikrinamas vandentiekio vanduo ir kaip kinta jo kokybė vandeniui tekant nuo gręžinio iki vartotojo?
Kaip informuoja „Vilniaus vandenų“ atstovė dr. Ramunė Albrektienė, pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ vandens kokybė kasdien yra tikrinama geriamojo vandens laboratorijoje. Anot jos, vandenyje turi būti patikrinama apie 50 mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių. Pagal norminius dokumentus vandens mėginiai turi būti imami iš vandenvietės, kur į miestą patenka paruoštas vanduo, prie vandenvietėse arčiausiai esančiuose charakteringuose taškuose, tiksliausiai geriamojo vandens saugą ir kokybę charakterizuojančiose skirstomojo vandentiekio tinklo vietose, iš vaikų ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros, maisto įmonėse esančių vidaus vandentiekio čiaupų, toliausiai vandenvietės esančiuose charakteringuose taškuose.
Šįkart tyrimui pasirinkti R. Albrektienė pasiūlė Antavilių vandenvietę. Ši vandenvietė geriamuoju vandeniu aprūpina 47 proc. vilniečių nuo Valakupių iki Bajorų.
Norint išsiaiškinti, kaip kinta jau minėtų rodiklių koncentracijos pakeliui pas vartotoją, buvo pasirinkti keli geriamojo vandens mėginių ėmimo taškai nuo vandens rezervuaro iki vartotojo. Vandens bandiniai buvo imami šešiuose taškuose:
1. Antavilių vandenvietė (prieš vandens gerinimo įrenginius);
2. Antavilių rezervuaras (paruošto geriamojo vandens patekimo į vandentiekio sistemą);
3. Antavilių g. 11, charakteringas taškas, mažiausiai nutolęs nuo vandenvietės;
4. Naujakiemio g. 47a, 3 kėlimo siurblinė (tiksliausiai geriamojo vandens kokybę charakterizuojantis taškas vandentiekio sistemoje);
5. Tarandės g. 2a, (labiausiai nutolęs taškas nuo vandenvietės).
Visuose šiuose penkiuose taškuose patikrinama, kaip keičiasi geležies, mangano ir amonio jonų koncentracija. Vilniaus miesto vandens gręžiniuose yra gausu gamtinės geležies, o kartu ir mangano, kurių netirpios formos padidina ir vandens drumstumą, gadina vandens organoleptines savybes (spalvą, skonį). Lietuvos higienos norma HN 24:2003 reglamentuoja, kad bendrosios geležies koncentracija geriamajame vandenyje neviršytų 200 μg/l, mangano koncentracija – 50 μg/l. Todėl UAB „Vilniaus vandenys“ yra įdiegti vandens gerinimo įrenginiai, kurie iš geriamojo vandens pašalina geležį ir manganą, taip pat sumažėja ir vandens drumstumas.
Atlikus tyrimą matyti, kad iš Antavilių rezervuaro išeinančio geriamojo vandens kokybė yra labai gera ir rodikliai neviršija leistinų higienos normų. Nors tinkluose tiriamų rodiklių koncentracijos svyruoja, vartotojas gauna puikios kokybės, higienos normų neviršijantį vandenį.