Taupumo skaičiuoklė atlikus vos kelis žingsnius leidžia įsivertinti savo finansinę situaciją ir senatvės perspektyvas.
Kad sužinotumėte, ar jums reikėtų labiau susimąstyti apie savo taupymo įgūdžius, skaičiuoklėje jums reikės nurodyti, kurioje apskrityje gyvenate, lytį, savo pajamas ir kiek kas mėnesį atsidedate savo ateičiai bei saugesnei ateičiai. Kartu nurodžius, kokiu būdu taupote ir investuojate (į nekilnojamąjį turtą nuomai, taupote grynais ar kaupiate pensijų fonde), sužinosite, ar esate didelis švaistūnas ar išlaidūnas, o gal taupus piniguočius, kuris ne tik sugeba pakankamai uždirbti, bet ir visko neišleisti bei pasirūpinti savo ateitimi, arba taupymo virtuozas.
Skaičiuoklės rezultatuose išvystu personažu galite pasidalinti socialiniame tinkle „Facebook“ ir pakviesti savo taupymo įgūdžius pasitikrinti savo draugus ir artimuosius.
Skaičiuoklę rasite paspaudę ČIA.
Pradeda kaupti ir vaikų pensijai
Nepriklausomas pensijų ir gyvybės draudimų ekspertas Tomas Balkus, kalbėdamas iš savo patirties, pastebėjo, kad kol kas Lietuvoje gyventojai nėra pakankamai išprusę asmeninių finansų klausimais, kad patys aktyviai pradėtų taupyti ir rūpintųsi savo senatve.
„Tai neįvyksta net ir paraginus. Mūsų organizuojamus seminarus apie taupymą ir investavimą aplanko daug žmonių, jie išgirsta, ką reikėtų daryti, bet nuo išgirsti iki daryti pereina retas. Žinoma, taupančių gretos gausėja, bet nesakyčiau, kad labai dideliu tempu“, – svarstė pašnekovas.
Pensijų ir gyvybės draudimo ekspertas patarė iš pradžių pradėti nuo santaupų nenumatytiems atvejams. Antras vienas iš lengviausių žingsnių – kaupimas pensijai.
„Nes kuo anksčiau pradedi, net ir nedidelėmis įmokomis kas mėnesį gali pasiekti savo tikslą. O dabar pastebiu, kad žmonės pradeda per vėlai tuo rūpintis. Ateina gyventojai, kuriems jau daugiau nei 50 metų, ir sako, kad nori pradėti kaupti pensijai, bet tokiu atveju norint sukaupti reikšmingą sumą reikia kas mėnesį mokėti labai didelę įmoką. Dažniausiai pradedama rūpintis pensija, kai iki jos lieka ne per daug. Gyventojai pasitikrina skaičiuoklėje, kiek jiems bus mokama valstybinės pensijos ir sunerimsta“, – kalbėjo T. Balkus.
Pasak jo, nuo to, kiek yra likę iki pensijos, pavyzdžiui, 10 ar 30 metų, įmokos gali skirtis net iki keturių kartų.
„Tačiau retais atvejais susiduriame ir su labai išprususiais žmonėmis. Pavyzdžiui, ateina tėvai ir sako, kad nori pradėti kaupti savo vaiko, kuriam 22 metai, pensijai, o vėliau, kai atžala pradės dirbti, galės pats pratęsti kaupimą. Tačiau tokie atvejai kol kas dar tik malonios išimtys“, – prisiminė pašnekovas.
Nelįsti ten, kur nieko nesupranti
T. Balkus svarstė, kad dėl nepakankamo finansinio raštingumo Lietuvoje galima iš dalies kaltinti ir šalies švietimo sistemą: „Visgi mokyklose finansinio raštingumo švietimo vis dar trūksta. Mokyklose viskas keičiasi ne taip greitai, kaip reikėtų. O tuomet nereikia stebėtis, kad vaikai nemoka taupyti, ypač, jei neturi gero pavyzdžio ir namuose“.
Visgi pensijų ir gyvybės draudimo ekspertas pridėjo, kad kiekvienas kraštutinumas nėra gerai, todėl ir persistengti su taupymu nereikėtų.
„Jei pradėsime taupyti kiekvieną centą ar norėsime atsidėti 30-40 proc. savo pajamų, tai ir nebus gerai. Juk reikia džiaugtis ir šia diena. Kad lazda nebūtų perlenkta, rekomenduojama taupymui atsidėti iki 20 proc. savo pajamų“, – įvardijo pašnekovas.
Nusprendusiems pradėti taupyti T. Balkus taip pat nesiūlė nerti į investavimo pasaulį, apie kurį žmogus nesupranta.
„Kartais gyventojai iškart pradeda investuoti į kraštutinumus, pradeda pirkti auksą, sidabrą, ar keliauja į „Forex“ (red. prekyba valiutomis) ar investuoja į kripto valiutas. Tačiau pats blogiausias pasirinkimas yra investuoti ten, kur nieko nesupranti, o tiesiog turi nepagrįstą lūkestį, kad uždirbsi daug“, – įspėjo ekspertas.
Lemiamas tėvų vaidmuo
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui pastebi, kad daugiausia taupymo įgūdžių įgyjama su praktika.
„O ji šiuo atveju yra neįmanoma be realių pajamų. Tad, nors sakoma, kad pradėti mokytis taupyti reikia vaikystėje, kai gauname pirmuosius dienpinigius, daugiausia taupymo patirties įgauname pradėję gauti atlygį už darbą“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė, pasitelkusi apklausų duomenis, taip pat pastebėjo, kad daugiausia taupančiųjų yra 26 m. ir vyresni: „Viena iš tai lemiančių priežasčių – gyvenimo būdo pokyčiai. Baigę mokslus ir sukūrę šeimas žmonės pradeda labiau planuoti savo ateitį, galvoja apie tai, iš kokių lėšų užtikrinti savo poreikius būstui, automobiliui, kelionėms, vaikų mokslams“.
Kalbėdama apie mokymąsi taupyti, D. Kolmatsui pabrėžė, kad tokias žinias ir įgūdžius reikia pradėti kaupti jau nuo vaikystės, o čia lemiamą vaidmenį atlieka tėvai. Jie turėtų patarti vaikui, kaip planuoti savo finansus, kaip juos paskirstyti, leisti pajusti, kokios būna finansinių sprendimų pasekmės ir rezultatai.
„Ir tokias pamokas patogu pradėti duodant dienpinigius. Vaikams kasdien skiriamų pinigų suma neturi būti itin didelė, bet nėra gerai, jei vaikai dienpinigių negauna išvis. Kasdien gaudami tam tikrą sumą, vaikai gali pradėti planuoti, kokiam tikslui juos skirs, kaip ir kada išleis, galbūt dalį atidės ir taupys“, – patarė pašnekovė.
Dar geriau, pasak jos, ugdyti finansinį raštingumą padeda iškart tam tikram laikotarpiui skiriama didesnė pinigų suma – taip vaikas išmoksta paskirstyti turimus pinigus įvairiems tikslams ir matyti savo sprendimų pasekmes.
„Žinoma, pradėti nuo mėnesio sumos gali būti sudėtinga, tad galima palaipsniui didinti vaikui duodamą dienpinigių sumą – tarkime, pradėti nuo vienos dienos, vėliau didinti dienpinigių sumą iki savaitės, o po to visą mėnesio dienpinigių sumą vaikui duoti iškart“, – kalbėjo ji.
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai
Norint užsitikrinti ramią ateitį dėl finansų taip pat labai svarbu turėti taupymo planus. Jie, pasak D. Kolmatsui, gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Jais apsibrėžiama, kam ir kiek norime sutaupyti, bei numatomos priemonės, kaip to pasiekti.
„Prieš apsibrėžiant trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, reikėtų įvertinti „finansinę pagalvę“ – rekomenduojama turėti sukaupus bent 6 mėnesių atlyginimo dydžio rezervą netikėtoms gyvenimo situacijoms“, – rekomendavo ji.
Trumpalaikiai taupymo tikslai – tai taupymas kelionėms, automobiliui, stambesniems pirkiniams, o ilgalaikiai – taupymas vaikų mokslams, pensijai. Rekomenduojama, kad taupymo planas apimtų bent 10 metų laikotarpį, o geriausia – jei numatomi ir dar ilgesnio laikotarpio poreikiai.
„Kai kalbame apie taupymą, dažniausiai turime omenyje „pinigų atsidėjimą". Bet taupymo kontekste turėtume pagalvoti ir apie ilgalaikius tikslus, taip pat ir pinigų investavimą, nes investicinė grąža, ypač ilguoju laikotarpiu, gali turėti žymią įtaką sutaupytai sumai“, – priminė pašnekovė.
Nors iš šono gali atrodyti, kad taupyti gali būti ne taip ir sunku, visgi D. Kolmatsui įvardijo ir keletą priežasčių, kodėl kai kuriems gyventojams gali būti sunku tai daryti. Tokiomis kliūtimis gali tapti mažos pajamos ar požiūris norint gyventi tik šia diena.
„Geriausiai taupyti sekasi greičiausiai tiems, kurie jaučia pinigų vertę tiek pajamų, tiek išlaidų prasme – t. y., žino, kiek yra vertas jų darbas, žino savo vertę darbo rinkoje ir į ją „investuoja“ tobulėdami profesine prasme, taip pat žino, kiek išleidžia kasdienėms reikmėms bei pasveria, ar mokama kaina už įsigyjamus daiktus atitinka gaunamą vertę“, – pastebėjo turto valdymo bendrovės atstovė.
Susirūpina, kai artėja pokyčiai
D. Kolmatsui kartu pridėjo, kad gyventojai dažniausiai pajaučia didesnį poreikį taupyti, kai sumažėja jų pajamos, o tai dažnai nutinka pabaigus darbo karjerą.
„Pensijoje yra daug paprasčiau, jei buvo taupoma visą gyvenimą ir jei žmogus pasirūpino papildomu pajamų šaltiniu. Tuomet, tikėtina, kad jam nereiks radikaliai keisti poreikių ir įpročių“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto pradėti taupyti vyresniame amžiuje gali būti sudėtinga dėl kelių priežasčių. Pirma, gali būti, kad su amžiumi pradės mažėti pajamos, todėl ir taupyti bus sunkiau. Be to, viena iš pagrindinių sėkmingo taupymo taisyklių – kuo ilgiau ir periodiškai taupoma, tuo mažesnę sumą reikia tam skirti norint rezultatų.
„Ypač tai pasakytina apie kaupimą pensijų fonduose, kur suveikia ir sudėtinių palūkanų efektas, kai uždirbti pinigai vėl investuojami ir duoda papildomą grąžą. Dažnai neįvertiname, kokią įtaką sukauptai sumai turi palūkanos. Štai investuojant su 5 proc. palūkanų norma, po 15 metų investuota suma padvigubėja, o po 30 metų – padidėja keturis kartus. Žinoma, rinkos nėra stabilios, bet ilgalaikėje perspektyvoje tokių vidutinių palūkanų galima tikėtis“, – komentavo D. Kolmatsui.
Asmeninių finansų ekspertė priminė, kad rekomenduojama, kad išėjus į pensiją gyventojo pajamos sudarytų 80 proc. buvusių pajamų, jei norima ir toliau užsitikrinti kokybišką gyvenimą, koks buvo iki to.