2012 m. atliktas Europos Tarybos tyrimas parodė, jog Lietuva užima trečiąją vietą Europoje pagal nuteistųjų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Palyginimui – kaimyninė Norvegija, kaip ir kitos Šiaurės šalys, iš 47 tirtų valstybių yra sąrašo pabaigoje. Lietuvos bausmių sistema dažnai kritikuojama dėl nesubalansuotos bausmių skyrimo sistemos ir prastų fizinių sąlygų kalėjimuose, tačiau Norvegijos teisinės sistemos atstovai įvardija kiek kitokias pagrindines problemas.
Stinga kompetencijos
Lietuvoje rudenį viešėjęs Norvegijos bausmių vykdymo darbuotojų akademijos atstovas Knut Andersen išskiria du esminius iššūkius, kurie, jo nuomone, trukdo vystytis mūsų šalies bausmių sistemai. Pirmasis apima kalėjimų darbuotojų kompetencijas, o antrasis – kalėjimų, kaip institucijų, valdymą ir darbo organizavimą.
„Reikėtų pradėti nuo kruopščios kalėjimų darbuotojų įgūdžių analizės: kokia situacija šiandien ir kokių žinių reikės ateityje. Ne mažiau svarbu ir organizuoti mokymus, kuriems turėtų būti taikomi naujausi metodai ir teorinė medžiaga“, - apie galimus problemos sprendimo būdus pasakoja Latvijoje, Lenkijoje ir Čekijoje prie įvairių projektų įgyvendinimo prisidėjęs K. Andersen.
Dar daugiau potencialo situacijos pagerinimui, pasak pašnekovo, turime organizaciniame lygmenyje. „Kadangi ši sritis labai plati ir apima daug elementų, išskirčiau keletą, mano akimis, reikšmingiausių. Pirmiausia tai – atsakomybių ir sprendimų priėmimų pasidalijimas.
Kalėjimų darbuotojams – visuose lygmenyse, nuo aukštas pareigas užimančio, iki paprasto prižiūrėtojo, reikėtų suteikti daugiau atsakomybės ir laisvės elgtis savo nuožiūra. Šioje srityje labai svarbu, kad būtų pasitikima darbuotojais, jie jaustų palaikymą iš savo vadovų. Kitas svarbus aspektas – darbuotojų kiekis. Kiek žinau, Norvegijos kalėjimuose turime daug daugiau darbuotojų, nei yra Lietuvoje“, - sako norvegas.
Remiasi normalumo principu
Tuo pačiu K. Andersen pabrėžia, kad, nors gyvenimas kalėjime ir privalo būti reguliuojamas, labai svarbu, kad valdžia prieš nuteistuosius nebūtų piktnaudžiaujama, ja naudojamasi neprofesionaliai ir neapgalvotai: „Nereikėtų pamiršti, jog darbas kalėjime yra, pirmiausia, darbas su žmonėmis“.
Paklaustas, kokios priežastys sąlygoja žemą nuteistųjų, o taip pat ir vieną žemiausių pakartotinių nusikaltimų, skaičių Norvegijoje, K. Andersen įvardija pamatinį principą, kuriuo remiasi visa šalies bausmių sistema. „Normalumo principas. Praktikoje jis iš esmės reiškia tai, jog bausmė yra laisvės atėmimas, o ne kažkokia kita jos forma. Dėl šios priežasties nuteistiesiems kalėjimuose stengiamasi suteikti kuo normalesnes sąlygas, tiek fizines, tiek socialines“, - aiškina jis.
2013 metais daugiau kaip 5 milijonus gyventojų turinčioje Norvegijoje nuteistųjų, bausmę atliekančių kalėjimuose, buvo 3 649, dar 199 nuteistieji bausmę atliko laisvėje naudodami elektroninio monitoringo prietaisus. 100 tūkst. gyventojų čia tenka 74 nuteistieji, Lietuvoje tuo tarpu – 334 nuteistieji.
Norvegai Lietuvos bausmių sistemos modernizavimui pagal specialų projektą skyrė daugiau kaip 7 mln. eurų.
„Žmonės nenori suprasti, kad atstumdami buvusius kalinius, jie tik gilina problemą. Svarbiausia - ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas. Kai kurie už ekonominius nusikaltimus nuteisti asmenys galėtų likti laisvėje, o padarytą žalą kompensuotų darbu. Kita problema – buvusių kalinių socializacija. Net 20 proc. buvusių kalinių jau pirmaisiais metais vėl padaro nusikaltimus ir sugrįžta į įkalinimo įstaigas“, - svarsto teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Parengė Sofija Buivydaitė