Taigi šį kartą į mūsų akiratį pakliuvo silkės, tiksliau – jų produktai. O jų parduotuvių lentynose galima rasti įvairių ir, regis, pagal kiekvieno skonį: silpnai sūdytų (nors kai kurios pagal druskos kiekį viršija „rakto skylutės“ normą), silkių aliejuje, sūryme ar marinate.
DELFI Maistas primena, kad produktus atsirenkame visiškai atsitiktine tvarka bandydami įsijausti į paprasto pirkėjo vaidmenį didelėje parduotuvėje. Šis tyrimas - labiau žurnalistinis eksperimentas, bandant išnagrinėti produktų sudėties etiketes nei pretenzija į tikslią sudėties analizę.
Gydytoja-dietologė Kristina Jasmontienė primena, kad silkė – vertingas omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis, ir turint galvoje Lietuvoje esantį žuvies pasirinkimą – vienas iš vertingiausių ir prieinamiausių žuvyje esančių vertingų riebalų, vitamino D, mineralų, baltymų šaltinių.
Vis dėlto mūsų tirtų silkių produktų kaip sveikatai palankių produktų vertinti negalima. „Tai yra pusgaminis, o jie negali būti nei sveiki, nei naudingi. Jei tai yra pusgaminis, vadinasi, jame bus gausu įvairių priedų, kad produktas išliktų tinkamas vartoti kiek įmanoma ilgesnį laiką. Iš kitos pusės, šių silkių produktų sudėtyje nėra nieko, kas viršytų leistinas nustatytas normų ribas. Jei per šventes iš visos gausybės paruoštų patiekalų suvalgysime vieną patiekalą, kuris bus nupirktas gatavas, tai tikrai nieko nenutiks, bet jei tokiais pusgaminiais maitinsimės nuolat, tai tų papildomų priedų suvartosime per daug“, – komentuoja gydytoja-dietologė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad skirtingiems gaminiams reikalingos skirtingos gaminimo technologijos, todėl skiriasi ir ingredientai. Silkėje, kuri bus marinuota ar sūdyta aliejuje, rasime kitokių priedų. K. Jasmontienė sako, kad kiekvienas pats turi atsirinkti, kas jam tinka ir patinka.
„Jei žmogus skundžiasi kokiomis nors ligomis, jis pasirinks tą produktą, kuriame tam tikrų priedų bus mažiau. Turintiems bėdų su kraujospūdžiu geriausia rinktis silpnai sūdytą silkę, o dar rekomenduojama prieš ruošiant ją ir pamirkyti. Silkė minima kaip produktas atsargiau vartotinas sergantiems podagra – tiesiog nereikėtų jos persivalgyti, bet paskanauti per Kūčias tikrai galima“, – teigia gydytoja-dietologė.
Anot jos, renkantis tokį produktą vienas iš svarbiausių aspektų – pačios silkės kiekis. Lentelėje pamatysite, kad kai kuriuose produktuose žuvis sudaro vos pusę viso produkto, taigi kitą pusę sudaro įvairūs priedai.
Šį kartą išskyrėme ir druskos kiekį. Įdomu tai, kad skiriasi skirtingų institucijų nustatytos normos, pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad silpnai sūdytoje silkėje turi būti ne daugiau nei 7 proc. druskos, ES ir PSO rekomenduoja druskos naudoti iki 4 g/100 g produkto, o jeigu žiūrėtume pagal „rakto skylutės“ principą, jos turėtų būti dar mažiau – iki 3 g/100 g produkto. Skirdami balus rėmėmės pastarąja rekomendacija.
„Gamintojų pasirinktas druskos kiekis reikalingas tam, kad produktas būtų saugus, apsaugotas nuo botulino bakterijų dauginimosi, įgytų tam tikrą kvapą ir skonį. Kita vertus, jei vienas gamintojas deda 8 g, o kitas – 3 g, vadinasi, galima pagaminti ir su mažesniu kiekiu, o aš, kaip vartotoja, jeigu man tai aktualu, geriau pasirinksiu tą produktą, kurioje druskos bus mažiau. Pavyzdžiui, jei sergame hipertenzija, būtų negerai itin sūrių produktų valgyti nuolat, turime suprasti, kuo mums tai gresia. Žinoma, dėl šios priežasties gamintojas neprivalo gaminti kitaip“, – aptaria specialistė.
Kitas mūsų išskirtas aspektas – cukraus kiekis. Pasirodo, jo nemažai galima rasti net kai kuriuose silkės gaminiuose. „Jei kalbame apie gatavus produktus, tai cukrų reiktų vertinti kaip pridėtinį, o jo mes turėtume vengti. Jei valgytume silkę, kurią nusipirkome su galva ir patys pasiruošėme, cukraus arba išvis negautume, arba gautume labai mažai. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vartotojai dažniausiai produktus renkasi pagal kainą ir skonį, tad gamintojai ir stengiasi, kad jų produktų skoninės savybės būtų geros. Vartotojui reiktų protingai pasirinkti“, – komentuoja pašnekovė.
Aptardama kitus išskirtus priedus K. Jasmontienė neslepia, kad visi jie ir yra „blogiausi“. Ji pažymi, kad vieni konservantai pagal visiems prieinamą maisto priedų vertinimų skalę yra saugūs, kiti abejotini, treti – pavojingi. „Skonio stiprikliai ir konservantai yra tie maisto priedai, kuriuos pamatę etiketėje, neturėtume norėti pirkti tokio produkto“, – sako ji.
Anot gydytojos-dietologės, mūsų sudaryta lentelė tik patvirtina faktą, kad sveikiausias pasirinkimas – pirkti silkę su galva, tiesiai iš statinės, ir ruošti ją patiems. „Jeigu dėl laiko stokos pirksime silkių salotas ar kitus gaminius, neišvengiamai kartu suvalgysime ir daug priedų. Nesakau, kad jie visi blogai, bet pažvelgus į sudėtį nesinorėtų jų valgyti dažnai. Kai perkame jau gatavą produktą, turime susitaikyti, kad jis neprilygs paties šviežiai paruoštam maistui“, – reziumuoja K. Jasmontienė.
Renkame sveikiausią
Pasitarę su mitybos specialiste doc. dr. Sandrija Čapkauskiene išskyrėme štai tokius ingredientus, kuriuos įvertinome atitinkamais balais:
-5 balai už E211 – natrio benzoatą, benzoinės rūgšties natrio junginį. Dirbtinas konservantas. Pavojingas.
-3 balai: E621 – aromato ir skonio stipriklis natrio glutamatas (arba mononatrio gliutamatas). Skonio stiprinimo medžiaga. Didesnis kiekis gali sukelti galvos skausmą. Kenksmingas sveikatai. Vengti sergantiems astma, alergija, turintiems polinkį sirgti galvos skausmais ir migrena, gali būti gyvulinės kilmės arba gali būti genetiškai modifikuotas. Perdozavus glutamato, galima pakenkti centrinei nervų sistemai, ilgą laiką vartojamas, gali sukelti neurodegenracinius pakitimus. Glutamato gali būti visur, todėl labai svarbu išanalizuoti produkto etiketę
-2 balai: E575 – gliukono-delta-laktonas – dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Vengtinas.
-0,5 balo: E262 – natrio diacetatas – acto rūgšties natrio druska. Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Veikimas nežinomas/nepavojingas.
-0,5 balo: E330 – citrinos rūgštis – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, sintetinis gaminys. Jei vartojama dideliais kiekiais, gali pasireikšti dantų erozija, gali kilti erzinantis poveikis gleivinei.
Už silkės kiekį:
-5 balai, jei silkės produkte mažiau nei 40%
-4 balai – 41–49%
-3 balai – 50–59%
-1 balas – 60–69%
0 balo – daugiau nei 70%
Už cukrų (100 g produkto):
-3 balai – jei cukraus daugiau nei 3 g
Už druską (100 g produkto):
-5 balai – jei druskos daugiau nei 10 g
-3 balai – daugiau nei 3 g
Nepavojingi priedai:
E120 – tikrasis karminas. Nepavojingas.
E160c – paprikų ekstratas – kriptoksantinas (kapsantinas) – natūralus dažiklis, taip pat gaminamas ir sintetinis.
E200 – sorbo rūgštis – konservantas. Nepavojinga.
E202 – kalio sorbatas – konservantas. Nepavojingas/nežinomas veikimas.
E260 – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga – acto rūgštis – dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Nepavojinga.
E331 – Natrio citratai – citrinos rūgšties natrio druska. Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, stabilizatorius.
E334 – vyno rūgštis – gali trukdyti pasisavinti kalcį, tačiau nepavojinga.
E551 – silicio dioksidas – dirbtinė lipnumą reguliuojanti medžiaga.
E 270 – pieno rūgštis – natūralaus raugo pakaitalas. Nepavojinga.
E296 – obuolių rūgštis. Nepavojinga.
E300 – antioksidantas – askorbo rūgštis. Nepavojinga.
Gamintojų vertinimas
UAB „ICECO žuvis“ kokybės vadovė Vilija Kaminskienė atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų vertinimas atliktas su nevienarūšiais silkės gaminių produktais, o jie, anot įmonės atstovės, negali būti lyginami tarpusavyje mūsų pasirinktais vertinimo parametrais: „Silkės gamybos technologijos yra per daug skirtingos, kad pagal skirtingas technologijas pagamintus produktus būtų galima lyginti tarpusavyje pagal vienodus vertinimo kriterijus. Atitinkamai mūsų nuomone, dėl itin skirtingų gamybos technologijų, šis tyrimas turėtų būti išskirstytas į 2 atskiras kryptis: sūdyta silkė ir marinuota silkė.“
Taip pat įmonės atstovei kilo klausimas, kokiais produktų atrankos kriterijais vadovavomės atsirinkdami silkių produktus šiam tyrimui. „Atitinkamai kyla papildomų klausimų – kodėl nėra vertinti privačių etikečių produktai, kodėl tam tikrų prekinių ženklų produktų tyrime yra žymiai daugiau, nei kitų rinkoje lyderiaujančių prekinių ženklų?“ – klausė ji.
Neaiškūs įmonei pasirodė išskirti vertinimo kriterijai: „Jūs savo tyrime nurodote, kad druskos kiekiui, didesniam nei 3 g/100 g produkto priskiriamas neigiamas vertinimas, tačiau remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, dideliam druskos kiekiui priskiriama – 5 g per dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad sūdytų/marinuotų silkių produktų porcija vienam suaugusiam žmogui yra 55 g remiantis JAV Code of Federal Regulations Title 21-food and drugs chapter i-food and drug administration department of health and human services subchapter b-food for human consumption. Tai reiškia, kad suvartojus vieną porciją (55 g) mūsų produktų, PSO rekomenduojamas suvartoti per dieną druskos kiekis nebus viršytas.“
Galiausiai įmonės atstovės teigimu, du į tyrimą patekę jų gaminiai yra visiškai kitos sudėties nei kiti vertinimui pasirinkti ir sąraše pateikti produktai, todėl, jų nuomone, šie produktai iš viso negalėtų būti lyginami su kitais sąraše esančiais produktais: „Zigmo“ marinuotų silkių filė „Lithuanian Style“ – 15% produkto sudaro marinuotos daržovės (svogūnai), džiovintos morkos 1,5%, prieskoniniai augalai 0,5%, o „Zigmo“ sūdytų atlantinių silkių be galvų (specialaus sūdymo) produkte – ne silkių filė, o silkės be galvų.
„Vičiūnų grupės“ produktų vystymo vadovės Vilmos Stankevičienės tikinimu, įmonė stengiasi suderinti skonį ir teigiamą poveikį sveikatai. „Pavyzdžiui, tyrime figūruoja keli silkės gaminiai, kuriuose vietoj įprastinės naudojame sveikesnę Himalajų druską – joje esama per aštuonias dešimtis organizmo puikiai įsisavinamų naudingųjų mineralų. O šiuo metu taip pat baigiame atnaujinti silkės produktų receptūrą – naudosime mažiau druskos, jos sumažės ir visuose tyrime dalyvavusiuose produktuose.
Kita vertus, daugelio tarptautinių maisto saugos tyrimų išvadose rekomenduojama, kad druskos kiekis silkės gaminiuose būtų ne mažesnis nei 3,5 g šimte gramų produkto – taip veiksmingai sumažinamas itin kenksmingo botulino toksino susidarymas. Oficialiai toks reikalavimas taikomas Jungtinėje Karalystėje, JAV, kitose šalyse“, – komentavo ji.
UAB „Edega“ direktoriaus pavaduotoja Dovilė Micheliavičienė pripažįsta, kad įmonės gaminamame asortimente yra įvairių sudėčių gaminių, todėl klientai gali pasirinkti jiems priimtiną variantą.
„Dėl druskos, tai jau vien pavadinimas „sūdytos silkės“ parodo, kad šiame gaminyje druskos kiekis yra didesnis. Kalbant apie cukraus naudojimą gamybos procese, tai yra daroma dėl skoninių savybių. Kad įtiktume savo pirkėjams, gaminame įvairių skonių ir sudėčių gaminius.
Turime „senoviškai sūdytas silkes su galvomis“, kur visai nėra konservantų, tačiau jos galiojimas trumpas, o mūsų klientų noras gauti produktą su pakankamai ilgu galiojimo terminu priverčia mus gamybos procese naudoti konservantus ir druską“, – sakė įmonės atstovė.
Kitų gamintojų komentarų nesulaukėme.
