Didelė dalis gyventojų taupymo įpročius ar požiūrį į pinigus atsineša jau iš vaikystės. Vieni dėl skurdesnės vaikystės išmoko itin atidžiai leisti pinigus ir prie šio savo įpročio lieka ir susikūrę patogų finansinį gyvenimą. Kiti įpratę išleisti viską, kiek turi savo kasdienėms reikmėms ir nestabteli pagalvoti, ar netekus pajamų pavyktų kurį laiką save išlaikyti.
Portalo DELFI kalbinti verslininkai pripažįsta, kad jie nėra tipiniai Lietuvos gyventojai, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, tačiau ir jiems teko išmokti gyvenimo duotas taupymo pamokas, kad pasiektų to, ką turi dabar.
Prieš pirkdamas kaskart susimąsto
Nekilnojamojo turto vystymo verslą išplėtojęs Arvydas Avulis prisipažino, kad nors paskutinius kelerius metus gali sau daugiau leisti, taupymo įprotis jam yra susiformavęs dar iš jaunų dienų.
„Kadangi turėjau vaikystę ir jaunystę, kai pinigų buvo nulis, reikėjo labai daug taupyti. Teko daugybę metų labai taupyti ir gal tik paskutinius metus leidžiu sau daugiau. Bet net ir tada, kai jau atsirado daugiau pinigų, vis vien taupiau“, – pasakojo jis.
Nors verslininkas nuolat galvoja, kaip investuoti toliau į verslą, taupymas taip pat yra išlikęs jo galvoje: „Įprotis iš vaikystės susiformavęs ir nuo jo labai sunku atprasti. Tai tampa gyvenimo būdu. Jei jau pradedi taupyti, tai ir pasiekęs kažko toliau taupai. Gal ir ne visiems taip, bet man taip yra“.
A. Avulis teigė, kad ir dabar prieš ką nors pirkdamas naujo gerai apsvarsto, ar daiktas iš tiesų reikalingas, kokia jo kaina.
„Nuolat svarstai, ar to daikto iš tiesų reikia, o gal galėčiau be jo išsiversti. Apgalvoji ir tai, ar daiktas bus nuolat naudojamas ar tik epizodinis“, – tęsė pašnekovas. Pasak jo, neskuba verslininkas pirkti net batų: visuomet apsvarsto, ar jam tikrai jų reikia, ar dar galima palaukti.
Taupo rizikuodamas
Skubių siuntų bendrovę „UPS Lietuva“ sėkmingai išvystęs verslininkas Vladas Lašas pasakojo, kad taip pat gyvenime turėjo etapų, kai teko stipriai taupyti.
„Skirtingais gyvenimo etapais yra skirtingi poreikiai ir galimybės. Kažkada teko gana griežtai laikytis labai riboto biudžeto, dabar yra daug paprasčiau“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Lašas pastebėjo, kad dabar naudojantis išmaniosiomis technologijomis tvarkyti savo biudžetą ir išlaidas yra daug paprasčiau.
„Dabar, kaip verslo angelas, nemažai dirbu su jaunomis technologijų įmonėmis – startuoliais. Investuoju ir padedu joms augti. Tai nėra tradicinis taupymas – tokios investicijos rizikingos, bet kartu ir galinčios atnešti didžiausią grąžą“, – atviravo jis.
Kartais finansų ekspertai užsimena, kad reikėtų daugiau galvoti apie tai, kaip uždirbti daugiau, o ne tai, kaip sutaupyti. Tačiau čia sėkmingai verslą išvystęs pašnekovas teigė, kad taupymas ir didesnių pajamų siekimas vienas kitam netrukdo, todėl galima koncentruoti dėmesį į abu dalykus.
„Manau, kad ypač žmonės, kurių atlyginimai tikrai maži, turi aktyviau ir drąsiau siekti, kad jų atlyginimai augtų. Juk jau turime ir sėkmingų pavyzdžių ir Lietuvoje. Kita vertus, visada reikia galvoti, ką gali pats padaryti: išmokti naujų dalykų, susikurti savo verslą, susirasti kitą darbą“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Lašas.
Kalbėdamas apie taupymą verslininkas teigė, kad jis turi būti ne tik protingas, bet kartu, kad tai, kam išleidžiame pinigus, būtų reikalinga ir teiktų džiaugsmą.
„Gerai atsimenu savo močiutės prof. J. Lašienės pasakojimą, kai jai baigus mokyklą teko rinktis – kraitis ar studijos. Pasirinko studijas ir nesigailėjo“, – prisiminė pašnekovas. Vis dėlto, pašnekovo nuomone, kiekvienas žmogus yra individualus ir jų gyvenimo kelias skirtingas. Lygiai tas pats ir su taupymu ir jo tikslais.
„Tačiau kalbant bendrai kiekvienas tikslas yra susijęs su planavimu. Dažnai reikia nueiti nemažą kelia, kad jį pasiektum. Todėl reikėtų nuolat domėtis ilgalaike perspektyva, daugiau pačiam išsiaiškinti, padiskutuoti su aplinkiniais apie taupymo planus 10, 20 ar 30 metų. Nors prognozės nebus patikimos ar tikslios, vien jau ateities situacijų modeliavimas gali nemažai padėti suprasti, ką geriausia būtų padaryti dabar – kam skirti pinigų, kaip taupyti, kur investuoti“, – tęsė verslininkas.
Taupymo įpročiai – iš vaikystės
Prisimindamas tai, kaip susiformavo jo paties taupymo įpročiai, V. Lašas teigė, kad vis dar turi savo pirmos klasės išlaidų knygutę, kurioje surašytos kiekvienos dienos išlaidos kapeikos tikslumu. Ten ir 7 kapeikos, išleistos bandelei, ir 40 kapeikų kino bilietui.
„Tėvai duodavo pinigų kitai savaitei tik atsiskaičius už išlaidas. Taigi vaikystėje ir mokykloje įgyti įpročiai skaičiuoti pinigus ir planuoti išlaidas išliko visam gyvenimui. Nors studijų laikais, gyvenant pas tėvus, bemaž užtekdavo stipendijos, sukūrus šeimą jauno dėstytojo algos neužteko – teko dirbti įvairius papildomus darbus – taisyti laikrodžius, kompiuterius, net padirbėti „taksistu“, – prisiminė pašnekovas.
Tokios gyvenimo sąlygos ir privertė V. Lašą su draugais įkurti verslą – tarptautinių skubių siuntų paslaugas teikiančią bendrovę. „Verslui vystyti irgi reikėjo taupyti, bet atsirado ir didesnės pajamos. Vaikams buvo naudinga susipažinti su verslu dar mokykloje – padirbėti vakarais porą valandų įvedant siuntų duomenis į kompiuterį ir taip patiems užsidirbti savo išlaidoms“, – pasakojo verslininkas.
Pasiteiravus, kokiais patarimais, padėsiančiais efektyviau taupyti, galėtų pasidalinti pašnekovas, jis pirmiausiai įvardijo išlaidų sekimą.
„Siūlyčiau užsirašyti savaitės ar viso mėnesio išlaidas ir pabandyti kritiškai peržiūrėti, ar yra sąraše tai, kas nebuvo būtina, o gal net išvis nereikalinga. Dažniausiai kiekvienas galime susimažinti išlaidas bent 10 proc. Tai nėra daug, bet per keletą mėnesių ar per metus jau galima susitaupyti atostogų kelionei ar didesniam pirkiniui. Svarbu sau užsiduoti įdomų ir patrauklų tikslą – kuris motyvuotų taupyti, ir neužmiršti džiaugtis pasiektais tarpiniais rezultatais, apdovanojant save kad ir nedideliais, bet maloniais prizais“, – patarė verslininkas.
Duodavo pinigų visiems metams
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis pasakojo, kad taupymo įpročius taip pat atsinešė iš vaikystės.
„Taupyti išmokė tėtis. Nors gyvenome ir gana neblogai, tėtis visuomet mokėjo taupyti“, – prisiminė pašnekovas.
Studijų laikais verslininkui tėtis duodavo iškart pinigų visiems metams, o ne kas mėnesį ar savaitę, todėl jam teko gerai planuoti ir nesusigundyti išleisti visų lėšų per greitai.
„O būdavo ir taip, kad metus pabaigdavau su tiek pat pinigų, kiek buvau gavęs. Nuolat sugebėjau juos įdarbinti. Leisdavau daug mažiau pinigų nei grupės draugai, bet kadangi turėjau jų vienu metu daugiau, galėjau ir daugiau su jais padaryti“, – prisipažino pašnekovas.
D. Dundulis taip pat prisiminė pirmuosius metus kuriant verslą. Pirmąjį dešimtmetį jam teko daug ko atsisakyti. „Reikėjo apie savo poreikius pamiršti. Visi pinigai grįždavo atgal į verslą. Kiek uždirbti, tiek atgal. Žinoma, pavalgydavau ir pagrindinius poreikius patenkindavau, bet tikrai ne daugiau nei eilinis gyventojas“, – prisipažino jis.
Net ir verslui jau išaugus D. Dundulis nepuolė per daug išlaidauti. Pirmąjį būstą jis įsigijo vos prieš 18 metų.
„Jau verslas buvo nemažas, bet vis dar neleidau sau įsigyti nekilnojamojo turto, toliau investavau įmonėje. Kai visi galvoja, kad verslininku būti labai gerai, tai pasakyčiau, kad gerai tada, kai jau pasieki tam tikrą lygį, bet pradžioje tenka paaukoti viską“, – atviravo prekybos tinklo vadovas.
O išauginus verslą ir pradėjus finansiškai patogiau gyventi, prisipažino D. Dundulis, ir poreikiai pasikeitė. Verslininkas teigė ir šiuo metu per daug neišlaidaujantis ir neperkantis per daug daiktų. Paklaustas, ar toliau vystydamas verslą vyras pagalvoja apie senatvę ir finansinę padėtį tuomet, verslininkas atsakė: „Pagal dabartinę ekonominę situaciją galėčiau iš šiandien išeiti atostogauti. Bet žmogus turi nuolat tobulėti, investuoti į save ir tapti vis geresniu bei reikalingu“.