Pokyčiai miestų gatvėse – jau čia pat: turi planą, kaip išvengti spūsčių

Niekas nemėgsta sėdėti transporto spūstyse. Tam, kad kiekviena kelionė būtų kuo greitesnė, patogesnė ir mažiau teršianti gamtą, savivaldybėse derinami darnaus judumo planai. Apie tai, kokie pokyčiai keliuose mūsų laukia per artimiausius metus, kalbėjome DELFI tiesioginės transliacijos metu.

Tikslas – patogi infrastruktūra ir mažiau automobilių

Vienas iš didžiausių eismo dalyvių galvos skausmų, be jokios abejonės, yra transporto spūstys, atimančios daug laiko. Ar ateityje, planuojant darnius miestus, įmanoma jų išvengti?

Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius įsitikinęs, kad šią problemą galima išspręsti renkantis alternatyvias susisiekimo priemones, o tuo pačiu – pritaikant infrastruktūrą, kuri paverstų alternatyvius keliavimo būdus patogesniais ir greitesniais.

„Turi nelikti pasiteisinimų, kad aš neinu ar nevažiuoju dviračiu tik todėl, nes mano dviračių takas duobėtas arba prie mano namų jo iš viso nėra. Turi atsirasti keliavimo alternatyvos ir sukurta konkurencija automobiliui. O daugiau – tai planavimas, didesnis visuomenės įsitraukimas ir švietimas. Vis dėlto, turime patys rūpintis savo ateitimi, savo sveikata“, – pabrėžia J. Damidavičius.

Kalbant apie artimiausius ir drąsiausius pokyčius, vedančius į darną eisme, J. Damidavičius pamini idėjas uždaryti miestų centrų gatves nuo automobilių arba apriboti jų judėjimą. Tokiu būdu eismas atiduodamas pėstiesiems ir dviratininkams.

„Manau, kad tai – labai rimtas sprendimas, kurį turėtų priimti miestų vadovai. Jeigu jį priims, parodys savo ambicijas, kad jie eina šiuo keliu. Ar bus inovatyvių sprendimų? Sakyčiau, kad ne, nes šiuo metu galvojama apie esamos infrastruktūros sutvarkymą ir pritaikymą kitiems poreikiams, kaip, pavyzdžiui, gatvės siaurinimas ir atidavimas dviračių takams. Nebūtinai visos gatvės turi turėti po keturias eismo juostas, kad visi važiuotų automobiliu, kur nori, o visi dviratininkai ir pėstieji grūstis metro pločio šaligatvyje. Inovacijos ateis vėliau, kai turėsime pagrindinę infrastruktūrą. O ambicijų miestams netrūksta“, – įsitikinęs jis.

Alternatyvos – dviračiai, vaikščiojimas ir kita

Anot mobilumo ekspertės Kristinos Gaučės, darnus miestas – tai darni infrastruktūra. Mažesniuose miestuose nedidelius atstumus galima įveikti pėsčiomis, tačiau didesniuose miestuose tai paprasčiausiai neįmanoma.

„Vaikščioti gali tada, kai tavo darželis yra arti namų, bet jei tu gyveni Lazdynuose, o darželis – Santariškėse, ėjimas situacijos tikrai neišspręs. Jeigu aš šiandien pasipuošiau aukštakulniais ir klimpstu į kiekvieną plytelę, tai aš tikrai nebenoriu eiti, geriau kviesčiau taksi į darželį. Su mažu vaiku, su aukštakulniais, visame rytinio piko fone nieko smagaus eiti nėra.

Darniame mieste turi būti apie viską pagalvota: apie mažą vaiką, apie mamą su aukštakulniais, apie sunkius pirkinių krepšius, artimiausią viešojo transporto stotelę ir galimybę išvykti iš jos kada tau reikia, o ne už pusės valandos, kada atvyks pagal grafiką autobusas“, – vardija K. Gaučė.

Sveikatingumo motyvatorė, iniciatyvos #walk15 kūrėja Vlada Musvydaitė prisipažįsta, kad automobilio ji net neturi: jo jai nereikia.

„Esu priversta per dieną nueiti į 9 susitikimus, o keliavimo būdą nuolatos keičiu. Kartais važiuoju su taksi, bet juk gėda jį išsikviesti, kai reikia pavažiuoti vos vieną kilometrą. Tą atstumą tiesiog praeini. Tada atsiranda daugiau matymo, tu pradedi matyti aplinką. Važiuojant automobiliu, žmonės niekada nepastebi, kada medžiai sužaliuoja, kada ta pati gatvė pasidaro lygesnė, kada tuo pačiu taku eina tie patys žmonės“, – sako V. Musvydaitė.

Daugiau – transliacijos įraše.

Nuotraukos iš transliacijos:

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.