Kaip sako Vladislavas Kondratovičius, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento laikinasis direktorius, Darnaus judumo mieste plano komisijos pirmininkas, į judėjimo problemas miestuose nuspręsta pažvelgti įdėmiau suvokus, kad augant transporto skaičiui, plečiantis gyvenvietėms, žmonėms kasdien kyla vis naujų iššūkių.
„Tie, kuriems tenka piko valandomis važiuoti į darbą arba iš jo, pastebi, kad kelionės ne tik pailgėjo, bet išaugo ir eismo įvykių skaičius, tuo pačiu – aplinkos tarša. Ir norint išspręsti šią problemą galima arba plėsti infrastruktūrą iki begalybės, tiesti naujas gatves, statyti viadukus, arba organizuoti eismą taip, kad jis atitiktų darnaus judėjimo principus“, – akcentuoja pašnekovas.
Ne vien apie transportą
Kas yra darnus judėjimas? Anot V. Kondratovičiaus, pirmiausia kalba eina apie transporto priemones. Siekiama, kad jos turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, o tuo pačiu, kad tokios transporto priemonės pasirinkimas neturėtų įtakos kelionės greičiui ir judėjimo kokybė mieste nesumažėtų. Kitaip tariant, norima, kad tarpusavyje derėtų skirtingų rūšių transportas, o žmonės įprastų juo naudotis.
Skeptikams, tikinantiems, kad Lietuva dėl savo klimato sąlygų nėra palanki įvairių rūšių transportui, V. Kondratovičius atšauna: „Viešasis transportas puikiai važiuoja visais metų laikais, vaikščioti galima ir žiemą. Klausimų kyla tik dėl nenoro keistis.“
Transportas yra bene pirmasis aspektas, apie ką galvoja miestai, kurdami darnaus judumo planus, mat šiai dienai kone visi automobiliai 86 proc. laiko stovi stovėjimo aikštelėse ir vos kelis procentus laiko yra naudojami judėjimui. O tam, sako pašnekovas, reikia ir didelių plotų gatvėse, ir plačių stovėjimo aikštelių, ir kitos infrastruktūros. Tačiau gvildendami darnaus judumo idėjas, miestai turėtų rūpintis ne tik transportu.
„Labai paprastas pavyzdys, tačiau tikriausiai visi pastebėjo, kad per moksleivių atostogas spūsčių beveik nėra. Tad galvosūkis yra tai, kaip padaryti, kad tėvams nereikėtų vežti vaikų į kitą miesto galą, kitus rajonus. Tas pats galioja ir kalbant apie naujus miestuose įsikuriančius darbdavius – kur jiems steigtis, kad juos būtų patogu pasiekti. Nagrinėjamos ne tik miestų, bet ir užmiesčių teritorijos, iš kur atsiranda nemaži eismo srautai. Tad darnaus judumo sąvoka yra kur kas platesnė nei vien tik transportas“, – aiškino V. Kondratovičius.
Keičiasi miestų požiūris
Darnaus judumo planus suskubo pasirengti dauguma Lietuvos savivaldybių ir, sako Darnaus judumo mieste plano komisijos pirmininkas, justi, kad keičiasi savivaldybių požiūris į viešąjį transportą.
„Stengiamasi jungti viešąjį transportą su kitų rūšių transportu, pavyzdžiui, steigiant stovėjimo aikšteles, kuriose galima palikti automobilį ir kelionę tęsti viešuoju transportu. Taip pat stengiamasi suteikti privalumų viešajam transportui organizuojant jį taip, kad būtų patogu ne keleivius vežančiai įmonei, o keleiviams. Netgi planuojant miestą buvo imtasi iššūkių ir, pavyzdžiui, logistikos centrai iškelti už miestų, šitaip krovininio transporto srautus nusukant nuo miesto. Yra daug kur pasiryžta riboti lengvojo transporto patekimą į kai kurias miestų vietas, šitaip skatinant ten gyventojus judėti pėsčiomis arba keliauti dviračiais, paspirtukais ir pan., – vardija V. Kondratovičius ir priduria. – Įtakos turi net tokios smulkmenos, kaip šviesoforų žaliosios bangos sureguliavimas Vilniuje, kas leido 12 minučių sutrumpinti stovėjimą spūstyse.“
Įpročiams prireiks laiko
Nors sakoma, kad norint suformuoti įprotį, reikia porą savaičių valingai stengtis elgtis taip, kaip prašoma, anot pašnekovo, norint pakeisti lietuvių įprotį visur keliauti vien tik automobiliais reikės kiek daugiau laiko.
„Žinoma, darnaus judumo planas neįpareigoja gyventojo persėsti į viešąjį transportą ar sėsti ant dviračio. Tai pasirinkimas, bet reikia suprasti, kad einame ne pilnesnių gatvių linkme. Ir galbūt stovėdamas su nuosavu automobiliu spūstyje žmogus susimąstys, kad važiuodamas autobusu jis nuvažiuotų ir dukart greičiau, ir patogiau“, – akcentuoja žinovas.
Prie įpročių formavimo aktyviai turės prisidėti ir miestai, kurdami gyventojams darnų judėjimą palengvinančią infrastruktūrą. Prireiks, perspėja V. Kondratovičius, ne tik daugiau aikštelių automobiliams miestų pakraščiuose, bet, galbūt, netgi ir naujų netaršaus transporto rūšių atsiradimo.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.