Kiek tai kainuoja?
Saulės elektrinių produktus tiekiančios įmonės GreenUp.lt direktorius Karolis Bužinskas aiškina, kad Lietuvoje dažniausiai tenka parduoti pilnus saulės elektrinių komplektus kartu su projektavimu ir montavimu.
„Lietuvoje taip pat atsiranda dar viena itin įdomi alternatyva: saulės elektrinė vietoje stogo dangos vadinama integruota saulės elektrine. Ją įsigyti verta statant naują namą, kadangi nereikia leisti papildomų pinigų stogo dangai ar jos montavimui. Dar vienas įdomus sprendimas – spalvoti saulės moduliai, gaminami specialiu užsakymu. Jie yra itin brangūs. Tokius modulius taikome vietose, kuriose savivaldybė reikalauja, kad stogas būtų tam tikros spalvos“, – aiškina GreenUp.lt direktorius.
Anot jo, labiausiai perkamos yra vidutinio dydžio, 5 kilovatų (kW) galios saulės elektrinės, kurios per metus pagamina apie 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, o per mėnesį vidutiniškai susidaro po 415 kWh. Už tokią pilnai veikiančią sistemą žmogui gali tekti sumokėti nuo 5,9 iki 8 tūkst. eurų.
„Norint įsigyti elektrinę su Vokietijoje pagamintais saulės moduliais, baterijų sistema ir įmantresniu (hibridiniu) srovės keitikliu, jos kaina gali išaugti iki 8 tūkst. eurų. Dažniausiai susiduriame su apie 6-7 tūkst. eurų kainuojančiomis sistemomis. Bet elektrinė nebūtinai turi būti 5 kW galios – ji gali būti iki 10 kW, ir galia gali svyruoti 100 W intervalais. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus suvartoja arba nori suvartoti elektros energijos“, – teigia K. Bužinskas.
Tarkime, 3 kW elektrinė gali kainuoti apie 4,5 tūkst. eurų, o 10 kW – apie 10,5 tūkst. eurų. Jei kalbėtume tik apie įrangą, tai 3 kW įranga kainuotų apie 3,8 tūkst. eurų, o 10 kW – apie 8,5 tūkst. eurų. Kalbant apie naujas integruotas į stogą saulės elektrines (vietoje stogo dangos) 10 kW elektrinės kaina gali siekti 12-13 tūkst. eurų kartu su montavimu ir projektavimu. Tik įranga kainuotų apie 10 tūkst. eurų.
Anot pašnekovo, 2017 m. viena populiariausių buvo 3,7 kW elektrinė – ji yra vidutinio dydžio ir padengia itin didelę dalį standartinės šeimos elektros suvartojimo.
„Šiais metais manome, kad populiariausia bus 5 kW saulės elektrinė, kadangi po įstatymo pokyčių ją įsirengti tapo daug lengviau ir greičiau: nebereikia derinti leidimų su Valstybine energetikos inspekcija, o tai labai paspartina elektrinės statybas. Anksčiau elektrinė buvo pastatoma per 3-4 mėn., dabar iki 5 kW galime pastatyti greičiau nei per mėnesį“, – pastebi jis.
K. Bužinskas perspėja: perkant įrangą svarbiausia įvertinti srovės keitiklį, nes jis turi didžiausią tikimybę sugesti. Geriausia naudoti Europoje pagamintus keitiklius, kadangi jiems sugedus juos bus nesunku greitai pakeisti.
Yra 3 pasirinkimai
Energetikos įmonės „Saulės grąža“ projektų vadovas Linas Paska išskiria tris pasirinkimus, kuriuos turi saulės elektrinę savo reikmėms norintis įsirengti žmogus: tai jėgainė su akumuliatoriais, jėgainė su dvipuse apskaita (be akumuliatorių) bei jėgainė vandens šildymui.
1 variantas – jėgainė su akumuliatoriais. Dar vadinama autonomine elektrine, kai akumuliatoriuje kaupiama visa namui reikalinga energija iš saulės visus metus. Šis sprendimas yra pats brangiausias (kartais dvigubai brangesnis nei dvipusės apskaitos variantas) ir techniškai daugiausiai reikalaujantis, todėl pasitaiko itin retai. Nauda didžiausia tuo atveju, jeigu elektros tinklo atsivesti iki namo neįmanoma.
2 variantas – jėgainė su dvipuse apskaita (iki 10 kW). Tai sistema, kuri Lietuvoje veikia jau kelerius metus ir vis dar yra tobulinama. Šiuo atveju elektros tinklai naudojami kaip akumuliatorius – dienos metu pagamintas perteklius atiduodamas į tinklus, o energijos kiekis užfiksuojamas dvipusio skaitliuko pagalba. Taip apskaita vykdoma nuo balandžio 1 d. visus metus. Namų ūkis gali visą savo elektros energiją pasidengti iš saulės.
Už šios energijos pasaugojimą ESO šiuo metu reikia mokėti 3,9 ct/kWh – šis pasaugojimo mokestis ateityje gali mažėti. Šių sistemų trūkumas – dingus įtampai iš tinklo nustoja veikti elektrinė ir namas vis tiek lieka be elektros energijos.
Svarstantiems apie saulės elektrinės įsirengimą, „Saulės grąža“ projektų vadovas L. Paska pataria atsakingai rinktis rangovus.
„Saulės elektrinė dažniausiai montuojama ant vienos jautriausių namo dalių – stogo. Įmonė, turinti daug patirties, ne tik atsižvelgs į krentančią atsakomybę darbų kokybei, bet pasiūlys ir kokybišką įrangą, suteiks išsamią konsultaciją. Šios įmonės ruošiasi ir elektrinių priežiūrai, kuri gali trukti 20-40 metų“, – teigia jis.
Vis dėlto, jis perspėja, kad nepatikima įranga, kaip ir kitose srityse, papuola ieškant pačių pigiausių įmanomų kainų.
Kas įskaičiuota į kainą?
Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančia įranga prekiaujančios įmonės „Švari energija“ atstovas Ignas Rupeika teigia, kad pagrindiniai šiandien parduodami saulės elektrinės komponentai – saulės moduliai, inverteriai (įtampos keitikliai) bei akumuliatoriai.
I. Rupeika pastebi, kad Lietuvoje vis dažniau naudojami saulės moduliai kaip statybinė, fasadų apdailos medžiaga (sienoms, stogams).
„Šiai dienai technologija tiek išvystyta, kad juos galime naudoti kaip statybinę tvirtą medžiagą. Galima juos integruoti į stogą, į sieną ar kitą pastato paviršių. Viskas priklauso nuo to, ko žmogus nori iš saulės elektrinės: ar tik apčiuopiamos ekonominės naudos ir greito atsipirkimo, ar pakeisti, modernizuoti savo pastato dizainą. Saulės modulių garantija siekia net iki 30 metų“, – pabrėžia jis.
I. Rupeika primena, kad šiandien Lietuvoje savo reikmėms namų ūkiai maksimaliai gali įsirengti 10 kW saulės elektrinę ir ją apjungti su ESO siūlomu dvipusės apskaitos planu. Tokia elektrinė per metus pagamins apie 10 tūkst. kWh, o būtent tokios yra vidutinės 4 asmenų šeimos, šildančios namus su šilumos siurbliu, elektros energijos metinės sąnaudos.
Kaina priklauso nuo to, kokią sistemą žmogus diegsis ir kokius saulės modulius naudos.
I. Rupeikos teigimu, jei nėra problemų su elektros energijos tiekimu, neverta investuoti daugiau ir įsirengti sistemos su akumuliatoriais. Tokiu atveju puikiai veikia sistemos su ESO dvipusės apskaitos planu.
Dalykai, kuriuos reikėtų įvertinti
Šilumos gamybos ir tiekimo įmonės „Terma“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Rokas Valančius teigia, kad šiuo metu su populiariausiais ir pasižyminčiais geriausiu kainos, efektyvumo ir kokybės santykiu polikristaliniais moduliais 1 kW saulės elektrinės buitiniam vartotojui kainuoja 1,4 – 1,7 tūkst. eurų. Kaina priklauso nuo parinktos įrangos, projektavimo darbų apimties ir montavimo darbų sudėtingumo.
„Šiuo metu galvojant apie dvipusę energijos apskaitą su elektros tiekėju (ESO) reikėtų pirmiausiai įvertinti, kiek energijos per metus yra suvartojama. Daugiau negu suvartojama pagaminti neapsimoka, nes už perteklinę patiektą energiją į tinklą nebus kompensuojama.
Antras dalykas, kurį reikėtų įvertinti – vieta saulės elektrinės montavimui. 1 kW sumontuoti reikia apie 6 kvadratinių metrų stogo ploto, priklausomai nuo modulių efektyvumo. Kuo didesnio efektyvumo modulius pasirinksite, tuo mažesnio stogo ploto reikės saulės elektrinės įrengimui“, – aiškina R. Valančius.