Havajai buvo paskutinis kelionės taškas man plaukiant legendine jachta „Ambersail“. Į Havajų sostinę Honolulu iš Prancūzų Polinezijos plaukėme pakeliui sustodami Kiribačio respublikoje.
Po 10 parų plaukimo Ramiuoju vandenynu horizonte pagaliau išvydau šviesas. Man spindėjo Honolulu šviesuliai! Neapsakomas jausmas, kada vandenyne nesutikęs nė gyvos dvasios, iš toli išvysti žaižaruojančius Honolulu dangoraižius ir mirksinčius jų žiburius.
O kokios emocijos užvirė apsigyvenus apartamentuose 38 aukšte! Pro vieną langą – kalnai, pro kitą – miestas ir kanalas, kitame – tyvuliuojantis vandenynas.
Įsivaizduojate miestą, kuriame kasdien apie 30 laipsnių karščio, o žiemos metu temperatūra nedaug tenukrenta? Toks man pasirodė Honolulu, pakerėjęs ir klimatu, ir atsipalaidavusiais žmonėmis. Dažniausiai čia girdimas žodis yra „Aloha“, reiškiantis ir pasisveikinimą, ir atsisveikinimą, ir dar daugelį kitų dalykų.
Vieną pusdienį skyriau netoli miesto esančiam Perl Harboro memorialui apžiūrėti. Perl Harboras – buvusi karinė JAV jūrų bazė. 1941 metų gruodžio 7 dieną Japonijos aviacija Perl Harboro įlankoje netikėtai užpuolė JAV Ramiojo vandenyno flotilę. Per dvi valandas buvo nuskandinta arba apgadinta 20 laivų, žuvo daugiau kaip 2 tūkst. 400 amerikiečių. Bombardavimas prasidėjo 7.55 val. vietos laiku.
Šiandien Perl Harboras – kapinės ant vandens tragedijos aukoms. Po išskirtiniu statiniu – masinė kapavietė karo laivo „Arizona“ aukomis. Karo laivo „USS Arizona“ memorialas žymi daugiau kaip tūkstančio jo jūreivių ir jūrų pėstininkų amžinojo poilsio vietą. Tai – vienas subtiliausių ir paveikiausių mano kada matytų paminklų.
Užbėgu už akių tiems, kurie piktinsis mano įspūdžiais sakydami, kad aš Havajų nemačiau – taip, aš mačiau tik mažytę Havajų dalį – tebuvau Honolulu ir pasivažinėjau po salą. Bet tų keleto dienų užteko Havajams pamilti ir pažadėti čia sugrįžti ilgesniam laikui, kad galėčiau aplankyti daugiau salų ir, žinoma, susipažinti su turistų traukos vieta – ugnikalniais. Havajuose nepigu, bet apsilankyti tikrai verta.
