Su kokia sritimi yra susiję žodžiai „koaguliacija", „sorbcija", „jonų mainai", „dezinfekcija", „filtravimas"? Visi šie žodžiai siejasi su geriamojo vandens ruošimo technologijomis. Kiekvienas elementas iš vandens šalinamas naudojant skirtingas technologijas.
Kaip teigia mokslininkai, koaguliacija naudojama, kai geriamasis vanduo ruošiamas iš paviršinių upių ar ežerų vandens. DELFI jau rašė, kad paviršinį vandenį naudoja dalis Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos (Ryga), Estijos (Talinas) gyventojų.
Šiuose regionuose labai svarbi koaguliacija. Jos pagalba šalinamos smulkios skendinčios dalelės arba organiniai junginiai. Svarbu žinoti ir tai, kad ruošiant paviršinį vandenį, kaip rašo telegraph.co.uk, reikia naudoti net keletą technologijų: koaguliaciją, flokuliaciją, sedimintaciją, įvairių rūšių filtraciją ir dezinfekciją.
Norint pasiekti, kad paviršinis vanduo tiktų vartojimui, ypač svarbi dezinfekcija, nes paviršinis vanduo dažnai būna labai užterštas mikrobiologiškai. Kaip nurodo užsienio šalių mokslininkai, dezinfekcijai yra naudojama chloro dujos, natrio hipochloritas, ozonas, UV spinduliai. Geriamajam vandeniui iš paviršinio vandens paruošti technologijos yra brangios, sudėtingos ir jose naudojama ne vienas cheminis reagentas.
Tačiau kai kuriuose regionuose situacija dar blogesnė. Yra tokių šalių, kaip, pavyzdžiui, Australija, Saudo Arabija, kurios iš vis turi mažai gėlo vandens. Todėl šios šalys dalį geriamojo vandens ruošia iš sūraus jūrų vandens. Tam pasitelkiamos labai brangios ir sudėtingos technologijos, kai naudojamos atvirkštinio osmoso membranos. Šios technologijos naudoja daug elektros energijos. Ir čia atsiranda dar viena bėda, kad nėra kur padėti išfiltruotos druskos. Kaip tik todėl ji yra išleidžiama atgal į jūrą. Dėl to kenčia jūros flora ir fauna.
Be kita ko, pasaulyje taikomos labai įdomios technologijos, kuriose naudojami gyvi padarai. Gdanske vandens valymo įrenginiuose naudojamos midijos. Midijos yra labai jautrios taršai. Patekus į vandenį teršalams, midijų geldelės užsidaro ir indikatoriai, prijungti prie geldelių, nusiunčia signalą į kompiuterį, kuris reguliuoja vandens sklendes.
Lietuvoje vanduo tiekiamas iš žemės gelmių. Tokį vandenį paruošti gėrimui yra daug lengviau ir pigiau. Požeminiame vandenyje gausu gamtinės geležies ir mangano, kurie gadina vandens spalvą ir kvapą, nors neigiamos įtakos sveikatai neturi. Šie junginiai iš vandens pašalinami vandenį aeruojant (vandenį prisotinant oro deguonimi, kad įvyktų tirpių geležies ir mangano junginių oksidacija iki netirpių junginių) ir filtruojant pro kvarcinio smėlio filtrus. Šioje technologijoje nenaudojami cheminiai reagentai.
Įvertinus užsienio valstybių pastangas vandenį paversti tokiu, kad jis tiktų vartojimui, galime konstatuoti, kad Lietuva turi didžiulį turtą – būtent kokybišką geriamąjį vandenį iš žemės gelmių, kurio mums gali pavydėti kitos valstybės.