Į Airiją Ina atvyko prieš vienuolika metų. Tuo metu ji virėjos darbą Vilniuje išmainė į tokį patį, tik Airijoje. „Buvo labai smagu, – prisiminusi sukauptą patirtį teigė moteris. – Atvykusi iš pradžių pasibandžiau, padirbau kelis mėnesius, o tada sutariau dėl atlyginimo, sutarties ir kitų darbo sąlygų.“
DELFI žurnalistai Iną sutiko latviams priklausančioje maisto prekių parduotuvėje. Čia ji dirba pastaruosius penkerius metus. Ir nors ji džiaugiasi ir gyvenimo sąlygomis, ir gaunamu uždarbiu, į klausimą, ar žada grįžti į Lietuvą, ji atsako nė nedvejodama: „Tikrai grįšiu“.
„Dar šiek tiek padirbsiu, kol galiu dirbti, o paskui grįšiu. Labai myliu Lietuvą. Ten visa šeima, aš čia tik viena, – tikino Ina ir pridūrė, kad iš Airijos į Lietuvą neplanuojantys grįžti tautiečiai greičiausiai turi rimtų priežasčių. – Matote, aš čia viena, o yra tokių, kurie čia atvažiavo su visa šeima: vaikais ir tėvais. Jei visi čia, o anūkai jau pradėjo lankyti mokyklą, viskas.“
Inos nuomone, tiems lietuviams, kurių vaikai jau pradeda lankyti airiškas mokyklas, grįžti yra per sunku. „Ne vienam esu sakiusi, kad apsispręsti grįžti reikia tol, kol vaikai nepradėjo eiti į mokyklą, – teigia Ina. – Sunku ir nereikia traukti, jei vaikas jau integruojasi į šitą visuomenę.“
Ina planuoja, kad po kelerių metų keliaus atgal į Lietuvą, tačiau tikina, kad jaunimui Airijoje yra daugiau galimybių. „Jaunimui čia gerai. Jie gali gauti gerą darbą, gerai uždirbti. Lietuvoje sunkiau, – įsitikinusi Ina. – Mano dukra gyvena Vilniuje, turi gerą darbą, gerai uždirba. Ji tikrai viena iš tų, kuri gali sau kažką leisti. Bet vis tiek apsiperka ten, kur pigiau, jei ieško drabužių, pasižiūri išpardavimus. Nors ir airiai ieško nuolaidų.“
Įsikūrė Dundalke, kur airius stebina lietuviška gira
Dundalko apskrityje netoli Šiaurės Airijos gyvena beveik 40 tūkstančių gyventojų. Vietiniai lietuviai skaičiuoja, kad vien lietuvių čia keli tūkstančiai.
Kasdien maisto parduotuvės, kurioje dirba Ina, praveria daugybė lietuvių, latvių, rusų ar net vietinių airių. Darbą virtuvėje į darbą maisto prekių parduotuvėje išmainiusi Ina tikina, kad daugelis buvusių klientų ir dabar užsuka į jos krautuvėlę, ir mielai ragauja lietuviškus produktus.
„Ilgai dirbau restorane, todėl jau pažįstu savo klientus. Kai restoranas užsidarė, radau šį darbą, o buvę klientai dažnai ir čia užsuka, pasidomime vieni kitais, kaip kam sekasi, pasiūlau paragauti ko nors lietuviško“, – nusišypsojo Ina.
Jos teigimu, kone didžiausias airių atradimas – lietuviška gira. „Pas mane vis ateina šeima, kuri perka girą, – nusijuokė moteris. – Nors kartą jų vaikas buvo nusinešęs giros į mokyklą, o mokytoja pamatė, kad joje gali būti apie vienas laipsnis alkoholio ir uždraudė jos atsinešti. Jie griežtai žiūri į tokius dalykus.“
Ina vardija, kad iš parduotuvės lentynų į krepšius airiai dažnai deda ir varškės, grietinės, kefyro. „Išmokiau viską gaminti ir viską valgyti, – tikina moteris ir priduria, kad airius dėl naudos organizmui išmokė pirkti ir grikius. – Jie perka viską, kas sveika. Jei tik sveika, jiems labai tinka. Grikių užeina ir pagyvenę airiai.“
Atlyginimo užtenka ir atostogoms, ir patogiam gyvenimui
„Šįmet antrą kartą skrisiu į Vilnių, atostogavau ir šiltuose kraštuose, pati nuomojuosi atskirą trijų kambarių namą“, – vardija moteris.
Ji nepanoro įvardyti savo atlyginimo dydžio, tačiau tikino, kad vien būsto nuoma šiame mieste kainuoja apie 1000 eurų.
Tiesa, moteris teigia, kad pradžia nebuvo lengva. Vos atvykusi ji būstu dalijosi su kitais lietuviais, nors nuoma buvo kiek mažesnė nei dabar. „Tuo metu dviejų kambarių namo nuoma kainavo apie 700 eurų, – įvardijo Ina ir pridūrė, kad skaičiuodami kambarių skaičių airiai nepriskaičiuoja svetainės ir virtuvės. – Nuomą tada dalijomės trise, gyvenome kartu.“
Ina pasakoja, kad Dundalke gyvenantys lietuviai savo namų nepaverčia „bendrabučiais“, siekia gyventi patogiau. Kur kas kitaip lietuviai gyvena Airijos sostinėje. „Jei šeima išsinuomoja namą ir lieka tuščias kambarys, jį dažniausiai dar kam nors išnuomoja, nes Dubline nuomos kainos dar didesnės. Kainos prasideda nuo 1500 eurų“, – pasakoja Ina.
Airių ir lietuvių skirtumai
Daugiau nei penkmetį airiškame restorane dirbusi Ina teigia pastebėjusi išskirtinį airių bruožą – pomėgį lankytis restoranuose su visa šeima.
„Jiems patinka lankytis restoranuose. Sekmadieniais normalu su šeimomis išeiti kur nors papietauti, dažnai ir darbo dienų vakarais užsuka pavakarieniauti ar tiesiog išgerti kavos, – teigė Ina. – Jie dažnai lankosi restoranuose. Jiems tai kaip tradicija.“
O ką laisvalaikiu veikia čia gyvenantys lietuviai? Inos teigimu, tautiečiai nepraleidžia ir koncertų, ir lietuvių bendruomenės organizuojamų renginių.
„Mūsų parduotuvėje nuolat kabo įvairių renginių plakatai. Štai bus tarptautinės muzikos koncertas: vienas muzikantas iš Vilniaus, kitas – iš Lvovo. Tokie koncertai vyksta dažnai – groja lietuviški, lenkiški, rusiški, angliški kūriniai. Susirenka pilna salė“, – tikina Ina.
Lietuvė pasakoja, kad bendruomenė organizuoja ir didelę Joninių šventę, taip pat kartu susiburia ir prieš didžiąsias šventes. „Turime ir šeštadieninę mokyklėlę. Lietuviai stengiasi išlaikyti savo tradicijas, lietuvybę“, – tikino Ina.
Dundalkas Airijoje: