„Eligijui nereikia konkurentų!“ – rėžė koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis, E. Masiuliui jau matavęs premjero kėdę.
Žinia, kad kėsinamasi nuversti itin perspektyviu politiku laikytą partijos lyderį, R. Kurlianskiui sukėlė tikrų tikriausią šoką – apie tai išgirdęs verslininkas net griebėsi taurelės.
„Apie tą patį personažą pakalbam, kurio dešinėj sėdi šitas dievas tėvas, ta prasme, iš tikrųjų tai aš ryt turiu tokią kaip ir vakarienę, tada aš taip jautriai sureagavau, iškart įkaliau“, – prie Seimo esančiame restorane „Stebuklai“ įvykusio susitikimo su E. Masiuliu metu prisipažino R. Kurlianskis.
Partijos pirmininko rinkimai A. Guogai nebuvo sėkmingi – už jį balsavo vos 166 suvažiavime dalyvavę liberalai, tuo metu E. Masiulis surinko 605 palaikymo balsus. Perrinkto pirmininko pasiūlymu A. Guoga buvo išrinktas pirmuoju jo pavaduotoju, be to, šešėlinėje liberalų Vyriausybėje jam buvo patikėta ūkio ministro kėdė.
Tačiau A. Guoga turėjo gerokai didesnių ambicijų – iš azartinių lošimų verslo į politiką pasukęs verslininkas svajojo tapti Lietuvos premjeru. Jis buvo įsitikinęs, kad per artėjančius 2016-2020 m. Seimo rinkimus žmonės palaikys jį labiau nei E. Masiulį. Todėl net iškėlė sąlygą – jeigu rinkėjai jį, o ne E. Masiulį išreitinguos į pirmąją vietą, tuomet jo kandidatūra turi būti teikiama į premjero vietą.
Itin savimi pasitikėjęs A. Guoga taip pat pareiškė, kad partijoje kurs frakciją „Klestinti Lietuva“, prie kurios siūlys prisijungti visiems partiečiams.
Tokie europalamentaro užmojai sukėlė tikrą šoką ne tik E. Masiuliui, bet ir neoficialiai partiją kontroliavusiems koncerno „MG Baltic“ vadovams D. Mockui ir R. Kurlianskiui – teisėsaugos surinkti duomenys atskleidžia, kad verslininkai dėjo didžiules pastangas, kad bangas sukėlęs A. Guoga atsisakytų partijos sėkmei per artėjančius rinkimus kenkiančių savo užmojų.
Už tai, kad privertė europarlamentarą atsisakyti savo planų partijoje įkurti frakciją „Klestinti Lietuva“, prokurorai kaltinimus dėl nematerialios vertės kyšio davimo ir prekybos poveikiu pateikė ne tik R. Kurlianskiui, bet ir „MG Baltic“, kaip juridiniam asmeniui. Tuo metu E. Masiulis apkaltintas dėl nematerialios vertės kyšio paėmimo.
Nors E. Masiulis ne kartą viešai aiškino, kad labai išsamiai teisėsaugai paaiškino visas situacijas, susijusias su jam metamais kaltinimais, tačiau iš tikrųjų po korupcijos skandalo iš politikos pasitraukęs buvęs Liberalų Sąjūdžio lyderis į daugelį klausimų net neatsakinėjo, taip pat kategoriškai atsisakydavo pakomentuoti specialiųjų tarnybų pareigūnų slapta įrašytus pokalbius su verslo atstovais. O būtent šie pokalbiai daugelyje E. Masiuliui inkriminuojamų epizodų atskleidžia, kaip buvo veikiama galimai nusikalstamai.
Tuo metu E. Masiulio pavaduotojo pareigas ėjęs Gintaras Steponavičius, kuris iki šiol neatsisakė Seimo nario mandato, buvo atviresnis – kai kurie jo pasakojimai demaskuoja galimus buvusio liberalų lyderio nusikaltimus. G. Steponavičius prokuratūroje neatsisakė kalbėti ir apie E. Masiulio bei A. Guogos konfliktą – jo teigimu, europarlamentaras siekė suskaldyti partiją, todėl E. Masiulis pagalbos paprašė R. Kurlianskio.
R. Kurlianskis žadėjo viską sutvarkyti: A. Guoga manęs bijo
Praėjus vos kelioms dienoms po Liberalų Sąjūdžio suvažiavimo G. Steponavičius Vilniaus centre esančiame restorane „Esse“ susitiko „pavakaroti prie vyno“ – šio susitikimo metu politikas ne tik prašė koncerno paramos savo vadovaujamiems fondams ir rinkimams į Seimą, bet taip pat kalbėjosi apie partijos ramybę sudrumstusį A. Guogą.
Šio pokalbio metu R. Kurlianskis prisipažino, kad jis su „Dariumi Moc... dėl to dirba“ ir paprašė perduoti „Eligijaus žiniai, kad su Dariumi dirbo ir išmušinėjo iš jo ir iki sekančios savaitės vidurio jam pasakys tiesiai į akis, ką apie tai mano savo ir Dariaus vardu ir jam baigsis.“
„Šiaip, jeigu normaliai, jis manęs bijo“, – apie A. Guogą kalbėjo R. Kurlianskis.
„Mes, partijos vadovybė, A. Guogos ketinimą kurti partijoje frakciją „Klestinti Lietuva“ supratome kaip bandymą suskaldyti partiją, – sakė G. Steponavičius. – E. Masiulis laikėsi nuomonės, kad iki 2016 m. Seimo rinkimų bet kokiomis priemonėmis reikia išsaugoti Liberalų Sąjūdžio partijos vienybę, nes susiskaldymas pakenks rinkimų rezultatams, todėl jis ieškojo būdų, kaip dėl A. Guogos ambicijų išsaugoti vieningą partiją.“
Pasak G. Steponavičiaus, apie tai E. Masiulis kalbėjosi ne tik su partiečiais, bet ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu.
Bet prokurorai sužinojo atsakymą – įtariama, kad partiją kontroliavo į ją daug investavusi „MG Baltic“. Todėl R. Kurlianskio pokalbių su A. Guoga užteko, kad šis savo ambicingų planų atsisakytų.
Dar 2015 m. lapkričio 4 d. vakarą A. Guogai priklausančiame Anupriškių poilsio centre „Tony Resort“ turėjo įvykti partijos vadovų susitikimas, kuriame turėjo būti kalbama apie pirmojo pavaduotojo planus kurti frakciją partijoje. Tačiau šis „posėdis“ neįvyko – keliomis valandomis anksčiau su A. Guoga pasikalbėti atvažiavo „MG Baltic“ viceprezidentas. „Šitas Kurlianskis“, – telefonu su E. Masiuliu vykusio pokalbio metu sakė europarlamentaras.
Šį susitikimą organizavo buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kasiliauskas, tuo metu dirbęs konsultantu mokesčių apskaita, įmonių buhalterija ir auditu užsiimančioje bendrovėje. Jis taip pat tvarkė A. Guogos finansus, o su R. Kurlianskiu jis buvo pažįstamas maždaug dešimt metų.
Šio susitikimo išvakarėse R. Kurlianskis susitiko su E. Masiuliu prie Seimo esančiame restorane ir, kaip rodo pareigūnų slapta įrašyti pokalbiai, pasikalbėjo apie „personažą, kurio dešinėj sėdi šitas dievas tėvas“ – koncerno viceprezidentas neslėpė, kad išgirdęs apie A. Guogos planus kurti frakciją net griebėsi taurelės.
Prie A. Guogos – G. Vainausko letenėlė
„Apie frakcionavimą labiausiai kliuvo, jeigu tu turi minčių kažkokių, matymų ar dar ko nors, tu mane paruošk, ta prasme, užvesk, nes aš manau, suprantu, kad aktualu yra“, – į tuometį liberalų lyderį kreipėsi R. Kurlianskis.
E. Masiulis neslepia, kad šis klausimas dabar kaip tik yra aktualiausias, o R. Kurlianskis prisipažįsta žinąs, jog kurti frakciją A. Guoga nutarė ne pats.
„Man tas nepatinka ir matau, kaip Vainauskas (Gedvydas, „Lietuvos ryto“ grupės vyriausiasis redaktorius – DELFI) kursto, žinai, dar jį“, – sako R. Kurlianskis.
„Prideda letenėlę ten irgi“, – pritaria E. Masiulis.
„Tai dadėk keletą“, – pašaipiai atkerta R. Kurlianskis.
„Dezintegracijų, – įsiterpia E. Masiulis, kuriam R. Kurlianskis nebyliai pritaria.
Ten maždaug jis man prisipažino, sakė, kaip buvo sunku surast žmogų, kuris mane iškeltų (partijos pirmininko rinkimuose – DELFI). Visą laiką tą žmogų gali surast, esminis dalykas yra toks, supranti, naudos klausimas, politinės naudos klausimas. Tai vat, šitoj vietoj klausimas yra, kas yra labai naudinga liberalams, kas yra labiau naudinga liberalams, ir labiau naudinga Antanui Guogai. Ar iš esmės dabar pradėt draskytis ir iki Seimo rinkimų kuriant frakciją, nes, žinai, tie žaidimai, aš jau jų matęs nemažai. Nu, aš nematau, problemos, nes ten įstos į tą frakciją visi, kam reikia, ir Gentvilas (Eugenijus, dabartinis partijos pirmininkas – DELFI), ir Steponavičius, žinai, bet žinai, bet ten yra laiko gaišinimas...“
R. Kurlianskis pritaria tokiai E. Masiulio pozicijai ir sako, kad jeigu A. Guoga įkurs frakciją, bus blogai – rinkėjai padarys išvadas.
R. Kurlianskis – lyg partijos vadovas: reikia A. Guogą išmesti
Tai klausimas yra toks, jeigu jisai nori čia tos „Klestinčios Lietuvos“ kažkokius tai, reiškia, signalus siųsti, tai tam nebūtinai reikia frakcijos. Pasiruošusius pavaduotojui paskirtume aiškią erdvę... Nu, tarkim, ten atsakingas už pensininkų ir bedarbių... Nu, ta prasme, už reikalus. Už kaimiškų vietovių pensininkų, sakykim, pritraukimą. Nu, ir normaliai. Ir tegul sau važiuoja. Ir aš ten tikrai šitoj vietoj nesikišu.
Ir tada E. Masiulis pradeda aiškinti, kad tolesnis partijos likimas priklausys nuo A. Guogos: „Tai klausimas yra toks, reiškia, visa mūsų įtaka po šešioliktų metų tiek Vyriausybėj, tiek Seime priklausys nuo to, ant kiek jisai sugebės, reiškia... suvaldyti savo asmenines ambicijas ir emocijas.“
O toks variantas yra įmanomas, sako E. Masiulis: „Mes tokį variantą labai, labai realiai svarstėm“.
„Ta pras... aš kaip čia sakyt, užsikrovinėju, – liberalų lyderį petraukia koncerno viceprezidentas. – Jeigu tu manai, kad frakcija yra gerai, iš tikrųjų iš išorės yra blogai... Na, aš, manau, patarsiu labai išmest.“
Tuo metu E. Masiulis pasiūlo „nukirst frakciją“ – tiesiog jos neregistruoti, tačiau R. Kurlianskis laikosi gerokai griežtesnės pozicijos – siūlo A. Guogą taip pat išmesti iš partijos.
„Už frakcionavimą – šiuo atveju vis tiek geriau atrodysit prieš rinkėjus negu skaidyt“, – pareiškė R. Kurlianskis.
E. Masiulis išsigando – premjero kėdė turi būti neliečiama
„Bet esminis dalykas, ką jis turi suvokti, jeigu jisai nori toliau ateity siekt politinių ten savo tikslų, kad, kaip pasakyt, išlaikyt šaltą protą, bet likus metams iki rinkimų bandyt įrodinėt, kad jisai pirmas, o ne antras, nu, yra, yra sau pražūtis politinė ir jo paties, – A. Guogos užmojais piktinasi E. Masiulis. – Aišku, kenkimas ir partijai. Tai, tai čia šiuo atveju, jeigu jisai sugeba suvaldyti ir šiek tiek ilgiau pasižiūrėt, daugiau negu perspektyvoj reiškia, savo politinius veiksmus. Tai jam kur kas geriau dabar yra su mumis turėti gerą rezultatą.“
R. Kurlianskis palaiko tokį E. Masiulio mąstymą – reikia tik sulaukti rinkimų: „Taip, po šešioliktų gali, po spalio gali skirtis.“
A. Guoga – pensininkų balsams pritraukti
„Ne, čia šnekos nėra, – E. Masiulį palaiko R. Kurlianskis. – Ta prasme, ir dėl, dėl, dėl visų kitų dalykų, ir patirčių, ir įskaitant asmenines savybes, tai čia aš nuo savęs pridedu šiuo atveju.“
„Taip, taip, o jeigu neišrinksit, tai neisiu“, – pritaria R. Kurlianskis. O E. Masiulis tada aiškina, kad tokie A. Guogos žodžiai jau neturi jokios prasmės, nes partijos suvažiavime jis negavo pirmininko kėdės, tačiau vis tiek privalo apsispręsti, ar kandidatuos į Seimą 2016-2020 m. kadencijoje.
Tačiau tai, kaip sako R. Kurlianskis, nebus paprasta, o E. Masiulis tada prašo: „Bet sąraše. Tegu į vienmandatę neina, bet sąraše, kad galėtų po to jeigu norės pralaisvinti mandatą.“
„Pirma dalis turbūt, kad nesukurtų judėjimo ir neišvestų žmonių, yra paprastesnė, – partijos vidinius reikalus toliau aptarinėja R. Kurlianskis. – Šita ir sunkesnė, nes čia vietoj teks... įvertint žinai, tokį. Jau nebeišves, viskas, jau nebeišves.“
Vylėsi, kad atims socialdemokratų, konservatorių ir darbiečių balsus
„Ir plius kitas dalykas – jisai dar klaidingai tą suvokia, kad viena penktoji, kur partija jį palaiko, tai, tai ir yra jo žmonės, kai padėtis žymiai sudėtingesnė, nes žinai, – aiškina E. Masiulis. – Tai iš vienos penktosios liks viena aštuntoji. Tai, žinai, prognozuojam, kad iš aštuonių tūkstančių žmonių partijoj... du šimtai žmonių... Tai čia, žinai, čia man kaip jo paties praradimas prieš rinkimus, aišku būtų.“
Nors ir kalbėjosi, kad A. Guogą reikia mesti iš partijos, bet R. Kurlianskis su E. Masiuliu bendrai sutaria, jog vis dėlto būtų gerai, jeigu šis būtų įtrauktas į Liberalų Sąjūdžio rinkiminį sąrašą, nes iš kitų partijų atimtų dalį rinkėjų.
„Nu, jis kaip ir sprendžia mums tą problemą, padeda spręsti, regionuose ten kažkiek, – sako E. Masiulis. – Antanas visą laiką tuos žmones, kuriuos įdarbino, jis laiko, jau kaip sakant, savo pavaldiniais, žinai. Ta tiesiogine prasme. Tai va, tai čia yra tas momentas, bet tai nesudaro kažkokios ten, žinai, mes tikrai žiūrėjom tuos žmones, kuriuos, kaip sakoma, jis įdarbinėja.“
O tada E. Masiulis pradeda domėtis, kaip R. Kurlianskiui pavyko susiorganizuoti susitikimą su A. Guoga – šis patikina, jog visus reikalus sutvarkė buvęs VMI viršininkas M. Kaseliauskas.
„Jis yra šiaip šitas yra mano draugas, o Antanas yra jo klientas, skirtumas yra prasme“, – paaiškina koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas ir toliau su E. Masiuliu apkalba tuo metu valdžioje buvusius politikus ir politinius susitarimus dėl koalicijos po Seimo rinkimų. Be to, R. Kurlianskis liberalo paprašė balsuoti už koncernui palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kurias jo prašymu Seime užregistravo taip pat politinės korupcijos byloje teisiamas dabar jau buvęs liberalas Šarūnas Gustainis.
Į Anupriškes – aptarti partijos reikalų
Šiame pokalbyje apkalbėtas A. Guogos finansininkas, buvęs VMI vadovas M. Kaseliauskas pareigūnams nurodė, kad jo santykiai su koncerno viceprezidentu buvo „formalūs, darbiniai, neartimi“, tačiau specialiųjų tarnybų užfiksuotos SMS žinutės leidžia susidaryti visai priešingą vaizdą. Prieš išvykstant į Anupriškes, kur A. Guoga turėjo susitikti su R. Kurlianskiu, M. Kaseliauskas šiam pasiūlo važiuoti vienu automobiliu. „Turiu frakcijos preliminarų sąrašą“, – stambaus koncerno vienam vadovų nurodo buvęs VMI viršininkas.
„Liuks, paimsiu. Gyvenamosios vietos nekeitėt paskutiniu metu?“ – prieš atvažiuodamas prie M. Kaseliausko namų pasitikslina R. Kurlianskis.
„Dar nepakeičiau, bet greit keisiu, nes buvęs kolega Bradauskas tiek prišmeižė Ivanui, kad ten gyvent jau sunku“, – SMS žinutėje nurodo M. Kaseliauskas.
Vėliau A. Guogos finansininkas pareigūnams teisinosi, kad rašydamas apie „frakcijos preliminarų sąrašą“ omeny turėjo A. Guogos ketinamos kurti „Klestinčios Lietuvos“ narių sąrašą ir jį planavo kartu aptarti važiuojant į Anupriškes.
„R. Kurlianskis buvo žmogus, jungiantis verslo, žiniasklaidos ir politikos pasaulius, turintis daug ryšių bei žinių apie ten vykstančius procesus ir prognozes, o aš, kaip mokesčių konsultantas, buvau suinteresuotas su juo bendrauti ir iš jo išgirsti verslo ir politikos pasaulio naujienos, kurios naudingos jo darbe“, – per apklausą teisinosi R. Kurlianskį su A. Guoga suvedęs M. Kaseliauskas.
A. Guogai siūlė ministro kėdę, bet šis norėjo būti premjeru
Nors M. Kaseliauskas su R. Kurlianskiu kartu ir nuvažiavo į Anupriškes susitikti su A. Guoga, tačiau verslininko ir europarlamentaro pokalbyje jis nedalyvavo – tai jau buvo antrasis kartas, kai jam tarpininkaujant R. Kurlianskis susitinka su politiku ir jau iš ankstesnio susitikimo žinojo, jog geriau į kitų reikalus nesikišti.
Pasak M. Kaseliausko, pirmasis R. Kurlianskio ir A. Guogos susitikimas įvyko dar prieš Liberalų Sąjūdžio pirmininko rinkimus – tada koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas europarlamentarą bandė įkalbėti nesudaryti konkurencijos E. Masiuliui.
„A. Guoga žadėjo pagalvoti, jis taip pat minėjo, jog tikisi, kad po šio susitikimo su R. Kurlianskiu jam, kaip politikui, bus sudarytos sąlygos plačiau pasireikšti per koncerno valdomą žiniasklaidą“, – sakė asmeninis A. Guogos finansininkas. Jis negalėjo pasakyti, kodėl politikas vis dėlto atsisakė paklusti R. Kurlianskiui.
„Antrojo susitikimo metu jų pokalbis truko apie pusantros, dvi valandas, aš viso pokalbio metu šalia jų nebuvau, nueidavau į šalį, – per apklausą kalbėjo M. Kaseliauskas. – Bet girdėjau, kad R. Kurlianskis prašė A. Guogos, kad jis partijoje nekurtų frakcijos „Klestinti Lietuva“ bent iki Seimo rinkimų, nes taip susilpnėtų partija. Be to, R. Kurlianskis sakė, kad jeigu jis atsisakys savo užmačių, koncernas „MG Baltic“ palaikytų jo kandidatūrą į ūkio ministro postą po 2016 m. Seimo rinkimų formuojamoje Vyriausybėje, kurioje Ministru Pirmininku būtų išrinktas E. Masiulis.“
„A. Guoga sakė, kad yra nepatenkintas, kad R. Kurlianskis ir jo atstovaujamas koncernas „MG Baltic“ kišasi į jo politinę veiklą, nurodinėja, kokius politinius sprendimus jis turi daryti ir nuo kokių politinių sprendimų susilaikyti“, – iš azartinių lošimų verslo praturtėjusio A. Guogos žodžius ikiteisminio tyrimo metu nurodė jo finansininkas.
Koncerno žiniasklaidoje – tik teigiamas A. Guogos įvaizdis
Kodėl A. Guoga sutiko paklusti oficialiai partijoje jokio statuso neturėjusiam R. Kurlianskiui, M. Kaseliauskas negalėjo atsakyti, nes A. Guoga jam savo sprendimo nepaaiškino.
Tuo metu pats europarlamentaras prokuratūroje sakė, kad pirmą kartą R. Kurlianskį pamatė likus vos porai mėnesių iki 2014 m. vykusių Europos Parlamento rinkimų, kuriuose jis buvo Liberalų Sąjūdžio kandidatas.
Už tai, anot A. Guogos, R. Kurlianskis „iš pradžių nieko neprašė“.
„Į mano, kaip politiko veiklą R. Kurlianskis pradėjo kištis nuo 2015 m. rudens, kai vyko Liberalų Sąjūdžio pirmininko rinkimai, kuriuose dalyvavo E. Masiulis, – per apklausą kalbėjo A. Guoga. – Tuo metu partijoje buvau įgijęs pakankamai svorio ir populiarumo, todėl viešai paskelbiau, kad kandidatuosiu į pirmininko postą. Po šio mano pareiškimo R. Kurlianskis išreiškė norą susitikti – tai man perdavė ir susitikimą vėliau organizavo mano buhalteriją tvarkantis buvęs VMI viršininkas M. Kaseliauskas.“
R. Kurlianskis: Eligijus yra mūsų žmogus
Dabar jau buvęs liberalų narys sakė, kad sutiko susitikti su R. Kurlianskiu, nes norėjo „palaikyti konstruktyvius santykius su įtakingu, žiniasklaidą valdančiu žmogumi“.
Susitikimas įvyko sostinės Konstitucijos pr. esančio viešbučio „Radisson Blue“ restorane.
A. Guoga tikino, kad R. Kurlianskiui „nieko nepažadėjo“, o jie išsiskyrė „vienas kitam niekuo neįsipareigoję“. Pergalvojęs šį pokalbį europarlamentaras nutarė savo idėjos neatsisakyti, bet kadangi nelaimėjo rinkimų, nusprendė partijoje įkurti frakciją, tačiau ir vėl sulaukė pasipriešinimo.
„Iš pradžių mane atkalbinėjo partijos vadovai E. Masiulis, E. Gentvilas ir G. Steponavičius, – pasakojo A. Guoga. – Aš pasakiau, kad savo idėjos galėčiau atsisakyti, jeigu partijos vadovybė sutiktų, jog po rinkimų į 2016-2020 m. Seimą, tuo atveju, jeigu Lietuvos rinkėjų būtų aukščiau išreitinguotas nei A. Masiulis, partijos kandidatu į premjero postą būčiau aš. Bet vadovybė su tokiu pasiūlymu nesutiko, todėl savo planų neatsisakiau.“
O tada, anot jo, į šį reikalą įsikišo R. Kurlianskis iš koncerno.
Pakluso, nes išsigando aršios kritikos
A. Guoga neslėpė, kad partijos „šešėlinėje Vyriausybėje“ jam ir buvo numatytas toks postas, todėl R. Kurlianskio žodžiai nė kiek nestebino.
R. Kurlianskis akcentavo, jog su įtakingo koncerno „MG Baltic“ palaikymu aš tikrai tapsiu ūkio ministru“, – A. Guoga prokurorams nurodė, kad jam nekilo abejonių, jog į susitikimą jis atvyko ne kaip privatus asmuo, o kaip vienas koncerno vadovų. Tas, kurio kontroliuojama žiniasklaida gali formuoti visuomenės nuomonę.
„Ne, R. Kurlianskis man tiesiogiai negrasino, bet supratau, kad jeigu nesutiksiu vykdyti šio prašymo, atvirai konfrontuojant su R. Kurlianskiu aš koncerno valdomoje žiniasklaidoje būsiu pradėtas aršiai kritikuoti, o tai pakenktų mano, kaip politiko įvaizdžiui, dėl to kristų ir mano įtaka“, – kalbėjo A. Guoga.
Po susitikimo paskambino E. Masiuliui: jis tik kukliai nutylėjo
„Iš karto po to apie R. Kurlianskio reikalavimus informavau partijos pirmininką E. Masiulį, tačiau jis tik kukliai nutylėjo, – sakė europarlamentaras. – Klausiau, ar R. Kurlianskis finansuoja ar kontroliuoja partiją, bet jokio atsakymo negavau.“
Apie R. Kurlianskio ir A. Guogos susitikimą Anupriškėse žinojo ir koncerno žiniasklaidoje dirbęs žurnalistas Tomas Dapkus, kurio pavardė yra minima ir Valstybės saugumo departamento (VSD) išplatintose pažymose.
„Kaip Goga? Sizikas?“ – jau pasibaigus susitikimui į R. Kurlianskio mobiliojo ryšio telefoną atskriejo T. Dapkaus SMS žinutė.
„Shizikas – liuks! Goga – plius/minus, bet gerai“, – atsakė koncerno viceprezidentas.
Vėliau apklaustas T. Dapkus teisinosi, kad tai tebuvo tik jo, kaip portalo „Alfa“ Politikos skyriaus redaktoriaus susirašinėjimas su portalo direktoriumi, o žinutėse minimu „siziku“ esą yra vadinamas buvęs VMI vadovas.
E. Masiulis buvo įspėtas: nebijai „problemų su koncernu“?
Apie karštas aktualijas po kelių dienų su A. Guoga susitiko pasikalbėti ir Liberalų Sąjūdžio vadovybė – šis susitikimas taip pat vyko Anupriškėse.
Tuo metu dabartinis Liberalų Sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas per apklausą prisipažino, kad šios vakarienės metu E. Masiulis A. Guogos ėmė klausinėti apie jo įmonių finansines ir skaidrumo problemas.
R. Kurlianskio ir E. Masiulio svajonės pastarąjį pasodinti į premjero postą taip ir neišsipildė – likus penkiems mėnesiams iki rinkimų Liberalų Sąjūdžio lyderis nutarė pasitraukti iš Seimo, kai pareigūnai užfiksavo, jog jis iš koncerno viceprezidento galimai paėmė 106,2 tūkst. Eur kyšį. Iš liberalų pasitraukė ir A. Guoga.
Koncerno „MG Baltic“ valdomi televizijos kanalai domino ne tik apie teigiamą įvaizdį galvojusį A. Guogą, bet ir kitus politikus, kurie buvo pasiryžę nusilenkti už žiniasklaidos priemonių kontrolę atsakingam R. Kurlianskiui. Apie tai – kitoje „MG Baltic“ bylos dalyje.