Maždaug du trečdaliai ES gyventojų per dieną sėdėdami praleidžia nuo 2,5 iki 8,5 valandų. Neramina tai, kad didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 valandos per dieną, sudaro 15–24 metų amžiaus jaunimas.

2016 metais Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau 60 minučių kasdien) yra tik apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Fizinio aktyvumo stygius atsispindi vaikų fizinio pajėgumo rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą.
Tokie rezultatai įspėja apie ateityje padidėsiantį kiekį asmenų, sergančių širdies–kraujagyslių ligomis, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias, o tuo pačiu ir apie didėsiančią ekonominę naštą valstybei.

Pastaruoju metu sparčiai populiarėja elektriniai paspirtukai, nors nemanau, kad tai yra aktyvi fizinė veikla, tikrai geriau minti dviratį ar eiti pėsčiomis.
Irena Taraškevičienė, Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja

Neabejotina, kad sveikatos problemos, kurias sukelia toliau augantis visuotinis fizinis pasyvumas ir vaikų bei paauglių nutukimo didėjimas (Lietuvoje 21 proc. vaikų turi antsvorio, įskaitant ir nutukimą), gali būti laikomos vienu didžiausių iššūkių, susijusių su visuomenės sveikata 21 amžiuje.

Ką daryti, kad judėtume daugiau ir nevengtume fizinės veiklos? Kaip kasdienėje veikloje galėtume daugiau fiziškai aktyviai judėti?

Pasak specialistų, pirmas dalykas, kurį nesunkiai galime įgyvendinti, tai vietoje automobilio kasdieniam susisiekimui rinktis alternatyvius keliavimo būdus. Vieni efektyviausių būdų – minti dviračiu arba eiti pėsčiomis. Taip pagerinama savijauta, stiprinama sveikata. O tuo pačiu tausojama aplinka, neteršiamas oras. Oro tarša taip pat kelia grėsmę mūsų sveikatai.

Specialistai siūlo daugiau keliauti ne automobiliu, nes daugiau judėdami galime išvengti daugybės ligų.

Kūnas nepritaikytas taip gyventi

Anot Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, reikia suprasti, kad per tūkstantmečius evoliucijos mūsų kūnas ir organizmas yra įpratęs nuolat judėti.

„Reikšmingai sąlygos, susijusios su žmogaus fiziniu aktyvumu, pasikeitė praėjusiame amžiuje. Šiaip evoliucijos eigoje jis taip prisitaikė, kad yra įpratęs nuolat judėti. Pokyčiai įvyko su pramonine revoliucija, žmogus ėmė žymiai mažiau judėti, organizmas taip greitai neprisitaikė prie pasyvaus gyvenimo būdo. Dėl to turime visą eilę problemų, kurias lemia fizinės veiklos stoka ir didelis maisto prieinamumas.

Jei šeimoje visi sulindę į telefonus, nereikia tikėtis, kad vaikas bus kitoks.
Remigijus Zumeras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistas

Anksčiau žmonės ir pabadaudavo, dabar praktiškai daugiau problemų sukelia nutukimas, o ne maisto trūkumo problemos. Nutukimas turi savo bėdų, savo pasekmių, diabetas, kraujotakos sistemos ligos, didesnė vėžinių susirgimų rizika.

Dėl menko fizinio aktyvumo nukenčia ir mūsų psichologinė būsena. Žmogus nejudėdamas taip suformuoja savo gyvenimą, jog blogėja ir psichinė būsena.

Pagrindiniai dalykai – kraujotakos sistemos ligos, vėžiniai susirgimai ir diabetas, taip pat ir psichologinė savijauta. Įrodyta, kad kai žmogus yra fiziškai aktyvus, gerėja jo psichologinė būsena“, – teigė I. Taraškevičienė.

Pasaulio sveikatos organizacija yra nustačiusi kiekvienai amžiaus grupei rekomenduojamą fizinio aktyvumo laiką ir intensyvumą. Štai, vaikai ir jaunimas nuo 5 iki 17 metų turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 60 min. kiekvieną dieną. Fizinė veikla turėtų būti vidutinio intensyvumo.
18–64 metų žmonės turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 min. per savaitę arba didelio intensyvumo fizine veikla 75 min. per savaitę.

64 ir vyresnio amžiaus žmonės turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 min. per savaitę arba didelio intensyvumo fizine veikla 75 min. per savaitę. Raumenų stiprinimui skirta fizinė veikla turėtų būti atliekama bent 2 kartus per savaitę. 3 ar daugiau dienų per savaitę rekomenduojama atlikti pusiausvyrą gerinančius pratimus siekiant išvengti kritimų ar kitų traumų.

„Kai kalbame apie fizinį aktyvumą, turima omeny laisvalaikiu atliekama fizinė veikla, taip pat su transportu susijęs fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, dviračio mynimas į darbą.

Taip pat jei norima papildomos naudos dėl aktyvumo, reikėtų didinti fizinį aktyvumą iki 300 minučių per savaitę arba 150 minučių didelio intensyvumo per savaitę“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, fizinis aktyvumas 30 proc. mažina mirtingumą, taip pat – 35 proc. kraujotakos sistemų ligų tikimybę, iki 40 proc. – diabeto tikimybę, iki 30 proc. – žarnyno vėžio tikimybę, taip pat 20 proc. krūties vėžio tikimybę, 30 proc. – depresiją.

Kokios priemonės leistų žmonėms gerinti fizinį aktyvumą? Pavyzdžiui, kas leistų atsisakyti pasyvaus keliavimo būdo automobiliu į darbą ir rinktis dviratį?

Pasak I. Taraškevičienės, reiktų ieškoti priežasčių, kodėl žmonės renkasi pasyvų keliavimo būdą.

„Taip pat tai yra ir kultūros, įpročių dalykas. Žmonės sąmoningai pasirenka eiti pėsčiomis arba minti dviratį, nes jie žino, kad tai iš tikrųjų yra naudinga. Taip pat švietimas gali prisidėti prie sveikų įpročių.

Žinoma, yra ir kitų aspektų, pavyzdžiui, saugumas, ar saugu eiti ar važiuoti dviračiu gatve. Vargu, ar koks tėvelis paleis savo vaiką eiti pėsčiomis palei gatvę, net jei atstumas nėra didelis“, – kalbėjo I. Taraškevičienė.

Anot jos, svarbus yra švietimas, teigiantis, kad fizinė veikla yra tikrai sveika ir naudinga. Pavyzdžiui, kai kurie pradėjo skaičiuoti per dieną nueinamus žingsnius, stengiasi pasiekti rekomenduojamą kiekį, 10 tūkstančių žingsnių.

Be to, kai renkamės keliauti automobiliu, terškiamas oras ir keliamas triukšmas.

„Oro užterštumas jau dabar yra priskiriamas kancerogeninių medžiagų poveikiui, gali sukelti vėžinius susirgimus. Atskiros medžiagos gali dirginti kvėpavimo sistemos takus, sukelti uždegimą, jo metu vystosi procesai, kurie vėliau leidžia „prisikabinti“ virusui ar bakterijai, žmonės dažniau serga užkrečiamomis ligomis. Taip pat žinoma, kad oro užterštumas įtakos turi kraujotakos sistemai.

Triukšmas kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, transporto eismo keliamas triukšmas neigiamai veikia mūsų nervų sistemą, kyla spaudimas, nukenčia kraujotakos sistema, širdis ir kraujagyslės.

Žmonės turi domėtis tokiais dalykais, jei nori gyventi kuo ilgiau, sveikiau ir kokybiškai. Švietimas skatina žmones keistis, asmeniškai gatvėse matau vis daugiau dviratininkų, pastaruoju metu sparčiai populiarėja elektriniai paspirtukai, nors nemanau, kad tai yra aktyvi fizinė veikla, tikrai geriau minti dviratį ar eiti pėsčiomis“, – patarė I. Taraškevičienė.

Dviratininkai

Technologinės pažangos kaina

Anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialisto Remigijaus Zumero, yra įrodytos kelios veiksmingos strategijos siekiant pratinti vaikus prie fizinės veiklos ir atitraukiant juos nuo telefonų ar kompiuterio.

„Pirmas dalykas – šeima. Yra aibė mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad jei šeima yra fiziškai aktyvi, jei vaiką palaiko, skatina lankyti sporto būrelį ir kartu visi sportuoja, nėra jokių problemų. Jei šeimoje visi sulindę į telefonus, nereikia tikėtis, kad vaikas bus kitoks.

Antras veiksnys – mokykla. Ji labai svarbi šioje situacijoje. Jei švietimo įstaiga užsibrėžusi tokius tikslus, ji tikrai gali juos įgyvendinti, bet mokinių fiziniu aktyvumu suinteresuota turi būti visa mokyklos bendruomenė. Lietuvoje yra mokyklų, kurioms tai visiškai neįdomu“, – pasakojo R. Zumeras.

Anot jo, norint žmones išlaipinti iš asmeninių automobilių ir pasodinti ant dviračių, svarbūs keli aspektai.

„Galima žvelgti į iš skirtingų pozicijų. Iš globalinio atšilimo pozicijų ir iš asmeninės perspektyvos.

Savaime yra gėris atsisakyti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ir rinktis alternatyvias transporto priemones. Bet susiduriame su kitais dalykais: ar žmogus gali atsisakyti seno dyzelinio automobilio ir įsigyti elektra varomą transporto priemonę?

Kitas dalykas, ar pačiame mieste yra tinkama infrastruktūra, kad jis galėtų atsisakyti mašinos ir sėstis ant dviračio ar naudotis paspirtuku? Žinoma, sveikintina atsisakyti automobilio, bet valstybė ir savivaldybės turi remtis ta strategija, kad būtų sukurtos tam tinkamos sąlygos“, – kalbėjo R. Zumeras.

„Jei nėra tinkamų ir saugių dviračių takų iki mokyklos ar darbo, niekas neskubės sėstis ant dviračių. Net jei yra takas, o darbe nelabai yra kur palikti dviračio, arba vasarą atmynus nėra kur nusiprausti? Reikalinga visa sistema, tokia, kokia yra Danijoje ar Švedijoje“, – teigė R. Zumeras.

Kokią žalą daro žmogui menkas fizinis aktyvumas? „Prieš gerus 50 metų nebuvo jokių mokslinių straipsnių apie sėdimą gyvenimo būdą. Kokiais 1950–1960 metais tikrąja to žodžio prasme buvo kalbama apie didžiulę technologinę pažangą.

Džiaugėmės, džiaugėmės ir pamatėme, kad pradėjo daugėti lėtinių neinfekcinių ligų. Apie 1980–1990-uosius pasipylė pirmieji moksliniai straipsniai apie fiziškai neaktyvų gyvenimo būdą ir jo žalą. Nebereikėjo fiziškai dirbti žemės ūkyje, miškuose, šachtose, tiesiant kelius, geležinkeliuose, visą laiką mažėjo fizinis aktyvumas ir vis daugėjo darbo biuruose, protinės veiklos. Su tuo augo psichinė, emocinė įtampa darbe.

Natūraliai mažėjant fiziniam aktyvumui, nes to sustabdyti mes negalime, ištisos pramonės šakos sėkmingai pasitelkė robotizuotas sistemas, padidėjo sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, augo vėžinių susirgimų, diabeto, vis aktualesne tampa nutukimo problema“, – kalbėjo R. Zumeras.

„Pasidarėme pasyvesni, apkūnesni, renkamės kaloringą maistą ir sočiai valgome, mažiau judame. Apie 1970–1980 metus atsirado toks terminas kaip sėdimas gyvenimo būdas, fiziologai pamatė, kad mūsų civilizacijai gresia rimti pavojai.

Lietuvoje jau 10 metų labiausiai gyventojus šienauja širdies ir kraujagyslių ligos, antroje vietoje – vėžiniai susirgimai. Situacija yra bloga, o fizinis aktyvumas yra viena iš prevencijos rūšių. Nesakau, kad pagrindinė, nes mūsų sveikatą lemia ir mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas“, – teigė R. Zumeras.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,085 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.