Miestus sudaryti darnaus judumo planus paskatinusios Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, jog tokius planus turėjo sudaryti ne visi miestai, o tik didžiausi, kurių gyventojų skaičius siekė ar viršijo 25 tūkst. gyventojų. Tai pat tokius planus turėjo parengti ir kurortinių miestų savivaldybės, kuriuose siekiama palaikyti ne tik saugią aplinką, bet ir užkirsti kelią oro taršai.
Atsižvelgdama į tai, jog šie, miestus keistis raginantys, planai reikalauja itin daug darbo, Susisiekimo ministerija nusprendė apdovanoti tris daugiausia tikslų užsibrėžusias ir didžiausias ambicijas turinčias miestų savivaldybes.
Lygiuojasi į Europą
Pirmasis apdovanojimas atiteko sostinei. Darnaus judumo mieste plano komisijos pirmininkas Vladislav Kondratovič teigė, jog Vilniaus miesto atstovų parengtas planas buvo labiausiai atitinkantis europietišką viziją. Jis pabrėžė, jog rengiant planą buvo daug dėmesio skirta gyventojų ir visuomenės poreikiams.
„Planų rengime dalyvavo įvairios žmonių grupės, diskutavome su neįgaliaisiais, dviratininkais ir pėsčiaisiais, kad jiems gyventi ir judėti būtų geriau. Spendimų buvo nemažai, tačiau svarbiausia, kad šiais planais norima daryti įtaką kelionių organizavimui, kad žmonės automobilius keistų į viešąjį ar vidaus degimo variklio neturintį transportą“, – sakė V. Kondratovič.
Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius teigė, jog darnus judumas yra pagrindinis dalykas, kurio reikia miestui, kad žmonės jame galėtų darniai ir patogiai gyventi. Anot jo, mieste jau dabar yra plečiami ir tiesiami dviračių ir pėsčiųjų takai, taip pat nemažai dėmesio skiriama viešajam transportui. Ateityje šios sritys taip pat bus plėtojamos bei didelis dėmesys bus skiriamas ir alternatyvioms transporto priemonėms, kurios padėtų sumažinti automobilių srauto didėjimą.
Didelės ambicijos
Už ambicingiausius planus buvo apdovanoti ir Klaipėdos savivaldybės atstovai. Jie užsibrėžė senamiestį paversti zona, kurioje nebūtų motorinių transporto priemonių. Negana to, jie taip pat nusprendė įdiegti tokias viešojo susisiekimo priemones, kaip tramvajus ar troleibusai, mat dabar esamo viešojo transporto dar nepakanka.
„Norime, kad žmonės savo automobilius keistų į kitas alternatyvias transporto priemones, todėl užsibrėžėme tikslą, kad miesto centre nebeliktų taršaus transporto. Tai pat planuojame plėtoti ekologiško viešojo transporto tinklą – tramvajų ir troleibusus“, – sakė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.
Nustebino aktyvumu
Pačia geriausia ir aktyviausia savivaldybe darnaus judumo iniciatyvose pripažintas Panevėžio miestas. Apdovanojimą atsiėmęs Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas pasakojo, jog vieno svarbiausio darbo išskirti negalėtų, nes itin svarbu, kad visas miesto judumas taptų racionalesnis. Visgi vienas itin svarbus uždavinys – atsisakyti individualių automobilių bei skatinti pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą.
„Panevėžys apskritai yra sutvertas dviračiams, nes tai bene kompaktiškiausias didmiestis Lietuvoje. Jau dabar pėsčiomis ar dviračiu žmonės gali judėti greičiau nei važiuodami automobiliu, todėl toliau vystyti šį planą yra labai svarbu“, – aiškino R. M. Račkauskas.
Nors šiais metais darnaus judumo planai dar tik pristatomi, susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, jog jau ne viena savivaldybė, kurios planas buvo patvirtintas, pradėjo jo ir įgyvendinimą. Anot ministro, itin svarbu, kad miestai į tai žiūri rimtai, mat tai ne tik padės išspręsti pagrindines miestų problemas, bet ir pavers miestus patrauklesnius ir patogesnius žmonėms.
R. Masiulis pasakojo, jog nemažai žmonių dėl vienų ar kitų priežasčių keliasi gyventi į miestus, tačiau kai kurie užsienio pavyzdžiai rodo, kad nors tie miestai būna patrauklūs, ten žmonės neužsibūna – išvažiuoja į kitus miestus ar grįžta į priemiesčius. Tam, kad šalies miestai klestėtų, Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, reikia imtis tokių priemonių, kurios sukurtų darną ne tik eisme, bet ir skatintų žmones judėti.
„Miestų trauka yra didžiulė ir mūsų miestai po truputį vystosi, priima vis daugiau žmonių, o tie žmonės turi judėti, jei turi darbus, jei turi savo norus, planus bei nori judėti. Todėl jei miestas nori, kad žmonės rinktųsi jį, jis privalo užtikrinti, kad tiems žmonėms mieste gyventi būtų patogu“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
