Apie specialių viešajam transportui skirtų juostų būtinybę, vairuotojų kultūrą ir tai, kaip per artimiausią dešimtmetį keisis vaizdas didžiuosiuose Lietuvos miestuose „Delfi“ papasakojo du specialistai: visą dieną kelyje praleidžiantis vairavimo instruktorius ir darnaus judumo ekspertas.
Vairavimo instruktorius Algis (pavardė redakcijai žinoma – red.) viename didžiųjų Lietuvos miestų dirba jau ne vienerius metus. Jis sutiko, kad viešojo transporto ir lengvųjų automobilių vairuotojų santykiai gan komplikuoti.
„Kultūros nėra. Nepraleidžia iš stotelės išvažiuojančio viešojo transporto, ypač kai kuriuose dideliuose Lietuvos miestuose. Tie jaunuoliai, kurie ką tik išsilaikę teises, pradedantieji, jie dar praleidžia. O keturiasdešimtmečiai, sakykim, įgudę vairuotojai – ne.
Reikia pagarbiai elgtis su miesto transportu, o čia to dar nėra. Nors autobusų ir troleibusų vairuotojai kai kurie irgi nėra tolerantiški. Pagal taisykles – ir aš turiu praleisti, ir autobuso vairuotojas turi įsitikinti, kad gali važiuoti. Reikia abipusio supratimo“, - sakė Algis.
Ar tvarkos ir aiškumo būtų daugiau, jeigu mieste būtų daugiau juostų vien tik viešajam transportui? Vairavimo instruktorius pritarė, kad išvystytas A juostų tinklas suteiktų aiškumo.
„Manau, kad būtų geriau. Tada ir informacijos būtų daugiau, ir visiems aiškiau, kas kur gali važiuoti, neliktų praleisti/nepraleisti klausimo“, - sutiko instruktorius.
Keliaudamas vyras pastebėjo ir kitų šalių patirtį. Kokie gi lengvųjų automobilių ir viešojo transporto santykiai kitose Europos šalyse?
„Austrai ir vokiečiai ypatingai laikosi taisyklių. Juostų, skirtų specialiai viešajam transportui, yra daugiau. Didesnė, žinoma, ir lengvųjų automobilių vairuotojų kultūra. Dar turime ko iš jų pasimokyti“, - teigė Algis.
Darnaus judumo ekspertas, Susisiekimo ministerijos atstovas Jonas Damidavičius sakė, kad kultūra ir situacijos gatvėse – viena iš priežasčių, dėl kurių viešojo transporto juostų plėtra būtų labai naudinga, nes kol kas jų įrengta nepakankamai.
„Miestuose viešojo transporto juostų dar yra labai mažai, jos yra fragmentinės, nutrūkstančios. Nėra vientiso tinklo per miestą, užtikrinančio greitą viešojo transporto judėjimą“, - pasakojo J. Damidavičius.
Didžiuosiuose miestuose ketinama plėsti viešojo transporto juostų tinklą. Kiek jų atsiras – kiekviena savivaldybė spręs atskirai.
„Kiek kuriame mieste jų bus, spręs to miesto savivaldybė. Tačiau kaip skatinamoji priemonė tam yra skirtos ES investicijos. Viešojo transporto juostų plėtra yra įtraukta į Darnaus judumo mieste planus ir joms įrengti yra numatytas finansavimas“, - sakė ekspertas.
Plėtros būtinybė – akivaizdi. Tam yra bent dvi rimtos priežastys.
„Jei norime sukurti automobiliui konkurencingą viešąjį transportą, turime sumažinti didžiausius skirtumus. Vienas iš jų – kelionės laikas.
Visi pasisakantys už asmeninį transportą paprastai primena, kad viešasis transportas neužtikrina tokio greičio kaip automobilis. Būtent viešojo transporto juosta yra ta priemonė, kuri gerokai pakeistų kelionės trukmę.
Jeigu visame mieste būtų išvystytas viešojo transporto juostų tinklas – kelionės gerokai sutrumpėtų. Tai sukurtų tinkamą konkurenciją. Be to, važiuodami be trukdžių žmonės jaustų ir kelionės malonumą.
Antra svarbi priežastis – atsiradus daugiau juostų, gatvėse būtų mažiau konfliktinių situacijų. Dauguma esame matę, kai viešasis transportas turi išvažiuoti iš stotelės, o automobilis jo nepraleidžia. Dienos metu tai pamatysi vis rečiau, tačiau rytinio ar vakarinio piko metu vairuotojams vis dar trūksta kultūros“, - neslėpė J. Damidavičius.
Savivaldybės parengė Darnaus judumo mieste planus ir daugumoje jų yra paskaičiuota, kiek padidėtų viešojo transporto greitis, jei būtų įgyvendintos plane numatytos priemonės. Žinoma, greitesnės kelionės priklauso ne tik nuo A juostų, bet ir nuo tinkamo maršrutų organizavimo.
Kaip pavyzdį, galima paminėti situaciją Vilniaus „Žaliojo tilto“ stotelėje. Ten susikerta daug maršrutų, tad kartais į vieną tašką suvažiuoja net 4 ar 5 viešojo transporto priemonės – tada, kol trys stovi įvažoje, kitoms dviem belieka stovėti tiesiog ant tilto.
Visa tai laikui bėgant keisis. Darnaus judumo mieste planuose numatytų viešojo transporto plėtros priemonių įgyvendinimas priklauso nuo turimo finansavimo, tačiau planuose keliamais tikslais siekiama, kad žymus viešojo transporto naudojimo pokytis būtų jau 2030 m. Keleivių elgesyje ekspertas pokyčių pastebi jau dabar.
„Pokyčių tikrai yra. Didžiavimasis, kad turi automobilį, dar neišnyko, tačiau pastebima, kad vis daugiau jaunų žmonių viešąjį transportą renkasi kaip pagrindinę susisiekimo rūšį – tai tampa nauja mada. Apie ekologiją ir laisvę nuo automobilių savo mieste galvojantys jaunuoliai keliones viešuoju transportu daro vis madingesnėmis.
Taip pat ir pačios savivaldybės stengiasi pritraukti naujų keleivių, rengia akcijas ir iniciatyvas, o keleiviai dalijasi savo nuotraukomis, įspūdžiais.
Naudotis viešuoju transportu stimulą duoda ir pačių viešojo transporto priemonių atnaujinimas, nes žmonės anksčiau nemėgdavo važiuoti senais, nepatogiais troleibusais ar autobusais. O kai šie buvo pakeisti naujais ir moderniais, kelionės tapo patogesnės bei saugesnės“, - sakė J. Damidavičius ir pridūrė, kad viešąjį transportą renkasi daugiausia tie, kurie nori efektyviai išnaudoti laiką.
Juk važiuodamas gali ir skaityti knygą, ir atrašyti elektroninius laiškus, ir klausytis mėgstamos laidos.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,085 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.