Miestų erdvės nepritaikytos judėti visoms žmonių grupėms
Tauragė, Alytus, Visaginas, Šiauliai, Jonava – pirmieji penki šalies miestai, sulaukę Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų darnaus judumo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti. Nuo greičiausiai pateikusių dokumentus atsilikę didieji Lietuvos miestai savo paraiškas finansavimui gauti šiuo metu tik baigia rengti, tad juos dar vertins atsakingos institucijos.
Didžiausias iššūkis specialiųjų poreikių turintiems žmonėms yra judėjimo laisvė. Įgyvendinus darnaus judumo miestuose planus, specialiųjų poreikių turintys žmonės galėtų po miestą judėti daug paprasčiau, mažėtų jų atskirtis visuomenėje, būtų sudarytos galimybės laisvai judėti ir keliauti miesto viešuoju transportu.
„Rengiant darnaus judumo mieste planus, buvo analizuojama esama miestų susisiekimo infrastruktūra. Ši analizė parodė, kad didžioji dalis pėsčiųjų takų ar bendrų miestų erdvių nėra pritaikytos judėti visoms žmonių grupėms. Dažniausiai pasitaikantys barjerai: aukšti šaligatvių kelkraščiai (bortai), kurie ties perėjomis nėra nuleisti, taip pat neretai pasitaiko, kad šaligatviui susikertant su įvažiavimu į kiemus, šaligatvio lygis nuleidžiamas iki važiuojamosios dalies lygio, taip patogumą užtikrinant automobilio vairuotojui, o ne pėsčiajam ar specialiųjų poreikių turinčiam žmogui. Dauguma miestų infrastruktūros pėsčiųjų takuose ir šaligatviuose neturi vedimo ir įspėjamosios infrastruktūros, reikalingos silpnaregiams ir akliesiems“, – sako Jonas Damidavičius, Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas.
Kita problema, pasak specialisto, yra negalėjimas naudotis viešojo transporto sistema. Ši problema daugiau pastebima mažesniuose miestuose, kur viešojo transporto priemonės dažniausiai ne žemagrindės ir į jas patekti žmonėms su specialiaisiais poreikiais būna labai sunku. Dažniausiai reikia specialios įrangos arba aplinkinių pagalbos.
„Tokioms problemoms spręsti miestai gali pasinaudoti ES investicijomis ir sutvarkyti būtinąją infrastruktūrą specialiųjų poreikių turinčių žmonių judėjimui užtikrinti. Susisiekimo ministerija tiek prieš darnaus judumo mieste planų rengimą, tiek jų rengimo metu daug konsultavosi su specialiųjų poreikių turinčių žmonių asociacijomis ir sąjungomis įvairiais klausimais, įtraukė jų atstovus į planų rengimo komisiją, organizavo mokymus partneriams bei savivaldybėms dėl kokybiškos infrastruktūros diegimo ir planavimo“, – komentuoja J. Damidavičius.
Rezultatai po kelerių metų
Planų įgyvendinimas dar tik prasideda, tad esminius miestų rezultatus bus galima stebėti ir vertinti po keleto metų. „Įdomiausi sprendiniai yra numatyti didžiųjų miestų darnaus judumo mieste planuose, kurių priemonės skirtos labiau eismo organizavimui ir transporto srautų valdymui. Pavyzdžiui, mažos taršos zonos Kaune ir Klaipėdoje, kilpinio eismo organizavimas Vilniuje, eismo valdymo centrų įrengimas Kaune ir Klaipėdoje, viešojo transporto paslaugų didinimui nauja greitojo viešojo transporto rūšis Klaipėdoje, viešojo transporto juostų plėtra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kitų miestų numatytos priemonės yra labiau skirtos esamos infrastruktūros rišlumui užtikrinti – dviračių ir pėsčiųjų takų jungtys, nauji viešojo transporto maršrutai ir panašiai“, – apie projektus pasakoja Susisiekimo ministerijos atstovas.
Didžiausias iššūkis, pasak J. Damidavičiaus, yra susiderėti su ES dėl naujo finansavimo laikotarpio investicijų į darnių susisiekimo sistemų plėtrą, nes parengti miestų planai parodė, kad investicijų poreikis yra kelis kartus didesnis, nei turimi dabartiniai resursai. Artimiausiu metu numatoma aktyviai bendradarbiauti su savivaldybėmis dėl numatytų priemonių įgyvendinimo ir jų stebėsenos.
Visagino iššūkis – pėsčiųjų takų būklė ir bevariklio transporto integracija
„Visagino savivaldybėje tiek projektuojant miestą, tiek šiuo metu vykdant rekonstrukcijos darbus daug dėmesio skiriama žmonių patogumui, judėjimo skatinimui. Mieste gana gerai išvystyta susisiekimo pėsčiomis infrastruktūra: per visą miestą galima pereiti tiek aplinkui, tiek per pagrindinę pėsčiųjų alėją. Problema, kuri palaipsniui sprendžiama, tai pasenusi danga, kuri kelia pavojų pėstiesiems, teršia aplinką. Yra mažai nusileidimo vietų arba jos nepritaikytos vežimėliams, žmonėms su negalia, neatitinka reikalavimų dėl aukščio ir pan. Taip pat trūksta turėklų prie laiptų senyvo amžiaus žmonėms, mažai įrengtų poilsio vietų prie pagrindinių pėsčiųjų takų“, - vardija problemas Julija Svidėnienė, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Pasak J. Svidėnienės, iššūkis savivaldybei – bevariklio transporto integracija į kasdienį gyvenimą arba alternatyvių degalų naudojimas. Taip plečiamas dviračių takų tinklas, įrengiamos elektromobilių įkrovimo aikštelės.
„Dar iki finansavimo sutarties pasirašymo prasidėjo automobilių stovėjimo aikštelės prie geležinkelio stoties įrengimo darbai. Joje gyventojai saugiai galės palikti savo automobilius ir toliau keliauti traukiniais. Vyksta dviračių aikštelių įrengimo darbai prie 4 mokyklų. Dar šiemet planuojama rekonstruoti 2 takus, juos pritaikant specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įrengti ar rekonstruoti pėsčiųjų perėjas bei pagerinti jų apšvietimą“, - sako J. Svidėnienė.
Šiauliuose - problemos dėl šaligatvių
„Rengiant darnaus judumo mieste planus daug dėmesio buvo skiriama numatyti tinkamas priemones infrastruktūrai pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, mamoms su vežimėliais ir kt. Projektas skirtas spręsti keletą problemų, tokių kaip: ribotos specialiųjų poreikių turinčių asmenų galimybės judėti mieste savarankiškai. Šaligatviai dar ne visur pritaikyti spec. poreikių turintiems asmenims: dangos vietomis nelygios, kai kur nėra nuovažų, akliesiems ir silpnaregiams skirtų įspėjamųjų ir vedimo dangų. Savivaldybė nuolat sprendžia šią problemą, tačiau dėl ribotų finansinių galimybių mieste dar yra nemažai šaligatvių, kurie nėra pritaikyti spec. poreikių turintiems asmenims. Įgyvendinus projekto veiklas, tikimasi pagerinti situaciją. Siekiama, kad visi galėtų laisvai, patogiai, saugiai ir savarankiškai judėti mieste“, – sako Inga Mituzaitė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Projekto metu Šiauliuose, pasak I. Mituzaitės, vykdomos trys veiklos: miesto gatvių elementų (šaligatvių, pėsčiųjų takų, perėjų ir kt.) pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, dviračių saugojimo infrastruktūros (stoginių su stovais) įrengimas bei išmaniojo šviesoforo ir kitų būtinų elementų įrengimas eismo srautams valdyti, kontroliuoti, informuoti apie eismo srautus ir sąlygas Dubijos–Serbentų g. sankryžoje.
Vilniuje - inovatyvūs sprendimai
Kad riboto judumo žmonėms keliauti būtų patogiau, Vilniaus mieste kasmet tvarkomi šaligatviai ir įrengiamos naujos trūkstamos atkarpos. „Vien pernai sutvarkyta 20 km pėsčiųjų takų ir 17 km nutiesta naujai. Tam, kad judėjimas būtų sklandus, svarbios ir takų jungtys be bortelių. 2019 m. tokių vietų sutvarkyta per 120. Kai kurios priemonės Vilniuje pradėtos taikyti dar prieš patvirtinant darnaus judumo mieste planą: neregiams skirtų garsinių signalų įrengimas šviesoforais reguliuojamose sankryžose ir perėjose – tokių pritaikytų vietų yra virš 260. Žemagrindžių viešojo transporto priemonių įsigijimas – pritaikytos žmonių su negalia poreikiams sudaro daugiau nei 2/3 transporto priemonių“, – Vilniaus miesto situaciją apibūdina savivaldybės atstovai.
Pasak savivaldybės, kad silpnaregiai ir neregiai galėtų saugiai judėti mieste, svarbios tokios detalės, kurių kiekvienas miestietis greičiausiai nepastebi: garsiniai signalai šviesoforais reguliuojamose sankryžose ir perėjose, įspėjamieji paviršiai prieš gatvių kirtimo vietas bei praėjusiais metais startavęs „Transporto balsas“, inovatyvus sprendimas, realiu laiku teikiantis garsinę informaciją apie į 580 stotelių atvykstančius autobusus ir troleibusus.
Alytuje – atnaujinamas trečdalis viešojo transporto stotelių
Alytuje bus atnaujinama 70, t. y. trečdalis, miesto viešojo transporto stotelių, pritaikant jas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Viešojo transporto stotelėse bus įrengiami paviljonai su suoliukais ir galimybe paviljone talpinti nekomercinio pobūdžio informaciją, bus atnaujinama viešojo transporto stotelių danga, pritaikant ją specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Populiariausiose Alytaus viešojo transporto stotelėse įrengiamos švieslentės, gebančios rodyti realų viešojo transporto priemonės atvykimo laiką. Švieslentėse taip pat bus galima rodyti nedidelės apimties informacinius pranešimus. Miesto gyventojai galės operatyviai gauti informaciją apie atvykimo laiką.
Įrengiama 70 dviračių stovų prie intensyvaus naudojimo viešojo transporto stotelių, mokyklų, prekybos centrų, šalia dviračių takų, parkų ir kitose viešosiose vietose.
Įgyvendinant projektą keturiuose Alytaus miesto kvartaluose šaligatviai ir pėsčiųjų takai bus pritaikomi specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Klaipėdos senamiestyje judėti vis lengviau
„Septyniose Klaipėdos senamiesčio gatvėse ketinama išlyginti dangą, taip palengvinant judėjimą pėstiesiems, neįgaliesiems bei mamoms su vežimėliais. Rangos darbai planuojami 2021-2022 metais“, - sako Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.
Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja miesto autobusuose įdiegti transporto balso funkciją, kuri leis žmonėms su negalia savo telefonuose gauti pranešimą, kada ir koks autobusas atvyksta.
Klaipėdos savivaldybė 2019–2020 metais įgyvendindama projektą „Klaipėdos miesto senamiesčio dangų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams“ suremontavo ~ 1320 m2 važiuojamosios dalies ir šaligatvių dangų, pritaikant jas žmonių su negalia poreikiams.
Kasmet savivaldybė skiria lėšų susisiekimo sistemos objektų pritaikymui neįgaliesiems – keleivinio transporto stotelėse įrengiama įspėjamoji danga.
„Žmonėms su negalia suteikta galimybė įsirengti automobilio statymo vietą ir ją paženklinti, taip supaprastinant neįgaliųjų keliones ir skatinti šių žmonių judėjimą. Regėjimo negalią turintiems žmonėms prie šviesoforų įrengtos garsinės pėsčiųjų perėjos“, - sako Klaipėdos savivaldybės atstovas.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,085 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.