Pasirengusios Darnaus judumo planus didmiesčių savivaldybės siekia mažinti automobilių srautus centruose ir senamiesčiuose. Jau kuris laikas nukreipti dalį motorinių transporto priemonių eismą iš centrinių miesto gatvių bandoma didinant parkavimo kainas ar keičiant kelio ženklinimą ir judėjimo kryptis. Deja, miestų centruose vis dar neretai galima išvysti orą teršiančių automobilių spūstis, o savaitgaliais ne visada rasi parkavimo vietą, net ir jei už ją tenka nemažai susimokėti.
Ar sulauksime tos dienos, kai šalies didmiesčių senamiesčiai bus darnaus judėjimo oazėmis, kur vietoj kuru varomų automobilių gyventojai rinksis dviračius, paspirtukus, elektromobilius ar keliaus pėsčiomis?
Miestai sprendžia patys
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Jonas Damidavičius pastebi, kad sprendimą dėl eismo ribojimo ir dėl viso kito eismo organizavimo mieste priima pačios savivaldybės.
„Šiuo metu nėra jokių europinių ar nacionalinių reikalavimų riboti eismą miesto centre ar senamiestyje, tačiau atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus tikslus stipriai mažinti aplinkos taršą ir stabdyti klimato kaitos procesus, Europos Komisija yra parengusi rekomendacijas, kaip teisingai reikėtų organizuoti eismą apribojus patekimą į tam tikras miesto dalis“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad rengdami Darnaus judumo mieste planus trys didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – juose numatė priemones, mažinančias transporto priemonių skaičių senamiesčiuose.
Pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje numatyta nustatyti mažos taršos zonas, į kurias galėtų patekti tik netaršus transportas, o Vilniuje numatoma imtis eismo organizavimo principų, kurie panaikintų galimybę kirsti senamiesčio zoną norint greičiau pravažiuoti.
„Taigi, manau, kad artimiausiais metais šie miestai taps pavyzdžiais kitiems Lietuvos miestams imtis drąsesnių veiksmų mažinant automobilių naudojimą miesto centre“, – vylėsi pašnekovas.
Nuo pokyčių baimės iki mitų
Kalbėdamas apie pagrindinius trikdžius draudžiant motorinių transporto priemonių eismą miestų centruose, J. Damidavičius pirmiausia įvardijo visuomenės nepasitenkinimą, kuris kyla pokyčių metu.
„Tas, kuris rindavosi savo kelionės maršrutą per senamiestį, susidurs su pokyčiais rinktis kitus maršrutus, tikėtina, ilgesnius. Taip pat gali kilti trikdžių vietos gyventojams, kurie automobilius turėtų palikti šalia senamiesčio zonų įrengtose stovėjimo vietose, bet tai priklauso nuo pasirinktų priemonių ir jų poveikio“, – vardijo Susisiekimo ministerijos atstovas.
Gyventojų nepasitenkinimas dėl automobilių eismo draudimo miesto senamiesčiuose, pasak specialisto, gali augti ir dėl tam tikrų mitų. Pavyzdžiui, galvojama, kad apribojus eismą miesto širdyse gali mažėti įsikūrusių prekybos vietų patrauklumas, pajamos.
„Tačiau juk važiuojant automobiliu tikrai rečiau sugalvotum spontaniškai sustoti apsipirkti nei tą padarytum eidamas pėsčiomis ar važiuodamas dviračiu įdėmiai stebėdamas vitrinas“, – pridėjo pašnekovas. Tą parodo ir Europos miestų praktika: įgyvendinus eismo ribojimus, tos teritorijos tapdavo patrauklesnės gyventojams, o kartu ir pritraukdavo naujų verslų ir galimybių.
Eismo ribojimas miestų senamiesčiuose turėtų teigiamos įtakos ir ekologinei padėčiai. Žinoma, ne bendrame miesto kontekste, bet lokaliai.
„Didelius pokyčius pajustų vietos gyventojai ir kiti gyventojai, kurie neretai lankosi centrinėse miesto dalyse laisvalaikiu ar esant reikalui“, – patikino J. Damidavičius.
Pasiteiravus, kokiomis priemonėmis didmiesčiai galėtų artėti motorinių transporto priemonių draudimo miesto senamiesčiuose link, Susisiekimo ministerijos atstovas pirmiausiai pabrėžė, kad visuomet reikia galvoti apie bendrą kontekstą. Negalima riboti eismo centrinėje miesto dalyje, jei nėra galimybių šios teritorijos apvažiuoti kitais maršrutais. Taigi, priemones reikia įgyvendinti kompleksiškai – kurti apribojimus, bet tuo pačiu metu ir alternatyvius sprendimus.
„Taip pat rekomenduojama jautrius sprendimus visuomenei išbandyti pilotiniais projektais, pavyzdžiui, pradėti eismo ribojimus tik savaitgaliais, taip visuomenę po truputį pripratinant prie atsirandančių pasikeitimų“, – aiškino jis.
Senamiestyje laukia pokyčiai
Apie tai, kad dėl visų gerovės ir gamtos turėtų keistis gyventojų įpročiai judėti mieste, galvoja ne tik Susisiekimo ministerija, bet ir didmiesčių savivaldybės.
Vilniaus miesto savivaldybė, pasitvirtinusi Darnaus judumo mieste planą, numatė priemonių, kurios turės įtakos tam, kaip miestiečiai ir miesto svečiai keliauja sostinės širdimi – Senamiesčiu.
Vilniaus miesto savivaldybė jau paskelbė, kad nuo liepos pradžios Senamiestyje bus perorganizuotas eismas į kilpinį, kuris nebeleis vairuotojams miesto širdies kirsti tranzitu.
Taip pat tarp priemonių svarstomas kilpinio įvažiavimo Senamiesčio viduje įdiegimas. Tai leistų istorinėse miesto ribose ne tik stipriai sumažinti taršą, bet ir patį srautą, vibraciją, triukšmą. Pagerėtų ir saugumo situacija. Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad taršą Senamiestyje reikėtų mažinti 3–4 kartus.
Šis planas sudarytas iš kelių etapų, o pirmasis būtent ir yra eliminuoti tranzitą keičiant eismo organizavimą kelio ženklais. Kito etapo metu būtų diegiamos intelektinės eismo valdymo priemonės, padedančios užtikrinti eismo taisyklių laikymąsi. Apmokestinamas arba ribojamas taršių automobilių pateikimas į Senamiesčio zoną Darnaus judumo plane yra numatytas kaip viena iš galimų priemonių ateityje, tačiau dėl to sprendimą turėtų priimti taryba.
Ribos taršių automobilių patekimą
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius pasakojo, kad dar prieš šešerius metus miestas nusprendė iki 2023 m. sumažinti transporto srautus Senamiesčio ir Naujamiesčio aplinkoje, mažinti per daug didelių gatvių techninius parametrus, pritaikyti upių krantines miestiečių poreikiams. O pernai patvirtintas Darnaus judumo planas numato Senamiestyje įrengti mažų emisijų zonas, kuriose būtų ribojamas taršių (iškastiniu kuru varomų) automobilių judėjimas.
„Šios zonos dydis ir kontroliavimo tvarka dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau tai priklausys ir nuo tolimesnių infrastruktūrinių sprendimų Kaune“, – teigė jis.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai kasdien į Kauno miesto centrą patenka apie 10 tūkst. automobilių.
Pasak jo, dvi pagrindinės reguliavimo priemonės, kuriomis bandoma mažinti taršą miesto širdyje, – automobilių vietų mažinimas ir rinkliavos už automobilių statymą didinimas. Mokesčiai už parkavimą Kaune įvedami tada, kai esamų stovėjimo aikštelių užimtumas tam tikrose vietose pasiekia 90–95 proc. visų stovėjimo vietų. Rinkliavos didinamos ne tik tam, kad mažintų transporto priemonių srautus, bet ir tam, kad mažintų transporto priemonių judėjimą gatvėse ieškant stovėjimo vietos. Tai taip pat didina taršą ir eismo įvykių tikimybę.
Specialistai nuolat stebi ir analizuoja automobilių srautus Kauno miesto centrinėje dalyje ir teikia informaciją bei pasiūlymus srautams reguliuoti“, – komentavo M. Matusevičius.
Kalbant apie tolimesnę perspektyvą, šalia centrinės miesto dalies planuojama įrengti patogias automobilių statymo aikšteles ir skatinti gyventojus važiuoti viešojo transporto priemonėmis, bemotoriniu transportu. Pastarajam tikslui pasiekti įrengiamos viešojo transporto juostos, pėsčiųjų ir dviračių takai, atnaujinamos viešojo transporto priemonės, didinamas greitis jų maršrutuose. Be to, toliau bus plečiamas elektromobilių įkrovimo tinklas, perkamos mažiau taršios viešojo transporto priemonės.
M. Matusevičius įsitikinęs, kad taršių transporto priemonių ribojimas miesto centre tikrai prisidėtų prie sveikesnės aplinkos gyventojams. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc. gyventojų amžius pailgėtų 3–5 metais, o sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – 10 proc.
Sprendimus pristabdė karantinas
Miesto senamiestį atlaisvinti nuo taršių automobilių srauto norėtų ir Klaipėda. Kaip pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus, įgyvendinant Darnaus judumo planą siekiama sudaryti galimybes gyventojams judėti tvariai – viešuoju transportu, bevariklėmis transporto priemonėmis, pėsčiomis.
„Iki karantino paskelbimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu sudaryta darbo grupė, orientuodamasi į patvirtintą Darnaus judumo planą, kuriame numatytos nulinės zonos Senamiestyje, siūlė vietinės rinkliavos dydžių už automobilių statymą brangimą bei zonų plėtrą. Šie siūlymai kol kas yra atidėti dėl paskelbto karantino pabaigos“, – kalbėjo pašnekovas. Prieš šio klausimo žadama sugrįžti, kai pasibaigs karantinas. Parkavimo mokesčio didinimas, pasak specialisto, – viena efektyviausių priemonių mažinant automobilių taršą mieste.
Šiuo metu Klaipėdos senamiestyje yra kelios automobilių stovėjimo aikštelės, kur automobilio parkavimas valandai kainuoja 30 centų. Tikimasi, kad padidinus rinkliavą už automobilių stovėjimą, dar labiau sumažėtų lengvųjų automobilių eismo srautai į istorinę miesto dalį, o senamiesčio gatvės pamažu taptų dar patrauklesnės pėstiesiems ir dviratininkams.
Kaip jau minėta, tikimasi, kad daugiau gyventojų persėstų ir į viešąjį transportą. Tam miestas nuolat investuoja į šiuolaikišką ekologišką miesto viešąjį transportą. O paskutinė naujovė – Klaipėdos mieste pradėjo važiuoti du elektriniai autobusai. Šiuo metu kaip tik ruošiamas viešojo transporto parko atnaujinimo planas, kurį įgyvendinus alternatyviu kuru varomų viešojo transporto priemonių turėtų būti 65 proc.
Darnaus judumo miestuose planus šiuo metu jau yra parengusios 20 Lietuvos savivaldybių. Beveik visi šie planai parengti panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, iš viso 1,1 mln. eurų.