Žmonių gatvėje klausėme, ar jie taupo ir kokiais būdai tai daro, taip pat, kiek laiko jie galėtų išgyventi iš turimų santaupų nekeičiant įprasto gyvenimo būdo. Pakomentuoti atsakymus ir paprašėme jau minėtos „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovės dr. Dalios Kolmatsui.
D. Kolmatsui pažymi, kad indėliuose ir grynaisiais 2018 m. III ketv. Namų ūkiai turėjo 14,6 mlrd. eurų, tačiau mūsų tautiečiai vis dar labai nedrąsiai investuoja, lyginant su švedais, vokiečiais, šveicarais ir Liuksemburgo, ar kitų šalių gyventojais. Bankuose gulintys pinigai, kaip sako pašnekovė, neša nulines, o kai kuriais atvejais net ir neigiamas palūkanas, infliacija daug greičiau „suvalgo“ pinigus nei kompensuoja palūkanos ir taip pinigai kasmet nuvertėja.
Apžvelgdama gatvės praeivių atsakymus į klausimą, kokį finansinį buferį jie yra susikaupę, Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė finansinį rezervą, kuris, anot jos, turėtų siekti 6 mėnesių namų ūkio pajamas, rekomenduoja laikyti atskirai nuo kitų santaupų.
Sukaupus būtiną finansinį rezervą, sako D. Kolmatsui, verta pradėti taupyti ir tolimesnei ateičiai – tam šiuo metu esantis ekonominio pakilimo laikotarpis esą ypač palankus. Tiesa, kaip atskleidžia „INVL Asset Management“ užsakymu 2018 m. lapkričio antroje pusėje „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, nors per pastaruosius metus darbo užmokestis Lietuvoje kilo, didžiausiai daliai – beveik šeštadaliui – šalies gyventojų šiais metais pavyko sutaupyti vos iki 200 eurų.
Vilniečių ir miesto svečių dar klausėme, kiek nuo gaunamų pajamų jie skiria ar norėtų skirti taupymui. Kaip paaiškėjo, praeiviai dažniausiai pinigų atideda nenumatytiems gyvenimo įvykiams, nemaža dalis taupo planuodami didelės vertės pirkinius, dar žmonės rūpinasi asmeniniais finansais, kurie bus reikalingi išėjus į pensiją. Na, o daugiausia kalbintų pašnekovų ruošiasi vaikų ateičiai, jų studijoms, pirmajam būstui ar kitoms jų reikmėms.
Kalbėdama apie ilgalaikį taupymą vaikų mokslams ir ateičiai, D. Kolmatsui, vis dar taupantiems pinigus sąskaitoje ar indėliuose, siūlė būti atsargiems ir, vėlgi, įvertinus infliaciją, pagalvoti apie ilgalaikes investicijas.
„Siūlyčiau rinktis ilgalaikes investicijas, tokias kaip akcijas arba obligacijas. Tai yra ilgas laikotarpis – kartais 18, 15, o kai kuriais atvejais 10 metų. Ir jeigu žmonės kaupia ir laiko lėšas tik atsidėję banko sąskaitose, tai jie jas dėl tos pačios infliacijos tiesiog praranda. Todėl būtinai reikėtų pasidomėti finansiniais produktais, skirtais vaikų taupymui“, – sakė D. Kolmatsui.
Taupantys oriai senatvei, kaip pabrėžia D. Kolmatsui, dažnai neįvertina to, kad kuo jie vyresni pradeda ruoštis pensijai, tuo daugiau pajamų kas mėnesį turėtų atsidėti.
„Neįvertinama tai, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo mažiau jam reikia atsidėti taupymui senatvei, tačiau, jeigu taupyti pradedama tik labai vėlyvame amžiuje, tai atsidėti 10 procentų nuo gaunamų pajamų jau niekaip neužtenka. Tam, kad kažką žymesnio susikauptų senatvei, nuo gaunamų pajamų taupymui jau reikėtų atsidėti 20, o gal net ir 30 procentų, nes žmogus tiesiog nesugebėjo išnaudoti to laiko, kai buvo jaunesnis“, – patarė dr. D. Kolmatsui.
Pašnekovė taip pat siūlo pasidomėti ir apie valstybės taikomas skatinimo lengvatas taupymui pensijų fonduose.
Kalbėdama apie vieną iš populiariausių Lietuvos gyventojų investicijų – investicijas į nekilnojamąjį turtą, D. Kolmatsui įvardija, kad ir čia gyventojai turi viską gerai apmąstyti.
„Rinka tampa prisotinta, taip pat tai nėra labai likvidus turtas, todėl, pavyzdžiui, atėjus finansinei kreizei smarkiai kristų nekilnojamo turto kainos. Nebūtų galima taip lengvai ir greitai jį parduoti. Tad žmogus, investuodamas į tokį turtą, šiuos dalykus irgi turi įvertinti. Net jeigu jis planuoja jį nuomoti, turi įvertinti, kokie bus aptarnavimo kaštai, paskaičiuoti išlaidas, susijusias su nuomininkais. Galbūt ne visus 12 mėnesių sugebės surasti nuomininką, bus kažkokios prastovos ir panašiai. Todėl į visus šiuos dalykus būtina atsižvelgti ir juos įvertinti, nors tarp lietuvių tai vis dar labai populiaru“, – sakė dr. D. Kolmatsui.