Nors su nelegalių prekių pardavėjais ir platintojais lietuviai kariauja dar nuo Smetonos laikų ir situacija yra gerokai pasikeitusi, Europos Sąjungos šalių kontekste vis dar atrodome ne kaip. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje kontrabandinių cigarečių rinka vis dar sudaro net 17 proc. viso vartojimo.
Tiesa, kiek daugiau nei prieš 90 metų apskaičiuoti šešėlinės ekonomikos dydį buvo gerokai sunkiau nei dabar, kai tam pasitelkiamos įvairios metodikos. Šiuo metu kontrabandos kiekius fiksuoja ne tik įvairios institucijos šalies viduje, bet ir daromi didelio masto tyrimai visoje Europos Sąjungoje.
Šmugelnikai ir grynas spiritas
Šmugelnikai – vertinys iš vokiečių kalbos, kuriuo buvo vadinami tarpukario kontrabandininkai Lietuvoje. Kaip pasakoja istorikas Arvydas Anušauskas, 1922 m. kontrabanda Lietuvoje itin paplito: „Pelningiausia prekė buvo grynas spiritas, kuris Olandijoje ir Vokietijoje kainavo 8-10 centų už litrą. Lietuvoje kaina pakildavo iki 15 litų. Pelnas – 1400 proc.“
Tuometiniais skaičiavimais, 1923 m. prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, toje teritorijoje šmugelnikavimu užsiiminėjo apie 10 tūktančių žmonių. Anot A. Anušausko, tokie skaičiai gauti remiantis policijos pranešimais tuometinėje spaudoje: „Viename leidinyje radau, kad kontrabanda Klaipėdoje vertėsi kas dešimtas gyventojas“.
Tuo metu, pasakoja istorikas, pagrindinis kovos su kontrabanda būdas būdavo pasienio pareigūnų bei pilietiškų žmonių skatinimas – buvo mokamos didelės premijos už sulaikytą siuntą ar suteiktą naudingą informaciją, o ir baudos už kontrabandos gabenimą buvo nemažos – siekė 400 proc. turėtų sumokėti muito mokesčių. Tam tikrais atvejais grėsdavo ir įkalinimas ar net trėmimas iš pasienio ruožo.
„Vidutinė alga tarpukario laikotarpiu siekė 150 litų. Už kiekvieną pagautą kontrabandos litrą pasienietis gaudavo 1 litą, tad nesunku paskaičiuoti, kokia didelė suma būtų buvusi, jei sulaikoma 1000 litrų spirito“,- teigia A. Anušauskas.
Nepaisant bandymų kovoti su nelegaliai uždarbiaujančiais, kontrabandininkai aprimo tik 1939 metais, nacistinei Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą ir, prasidėjus II-ajam pasauliniam karui, sugriežtinus sienų kontrolę.
Alkoholį vežė iš Baltarusijos
1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę kurį laiką šalyje vyravo suirutė, tad kovai su kontrabanda nebebuvo skiriama tiek dėmesio. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 1995 m. pasienyje buvo sulaikyta net 136214,85 litrų alkoholio. Daugiausia jo, 89516,65 litrų, sulaikyta ties Baltarusijos siena. Likusi dalis ties Rusijos, Latvijos, Lenkijos sienomis ir pajūriu. Vėliau skaičiai mažėja, tačiau keičiasi ir kontrabandininkų keliai – dideli kiekiai pradėti gabenti per Latviją.
Tais pačiais 1995 metais pradedami fiksuoti ir kontrabandinių cigarečių sulaikymai. VSAT duomenimis, per metus sulaikyta 10200 cigarečių pakelių. Visi ties Lenkijos siena. Jeigu alkoholio kontrabanda pradėjo nuosekliai mažėti, tabako – atvirkščiai.
Juodojoje rinkoje pirkdavo perpus pigiau
Nors ekpertai ginčijasi dėl akcizų įtakos kontrabandai, 2003 metais galima pastebėti sąsają tarp šių reiškinių. Akcizas didėjo nuo 36 litų už 1000 cigarečių iki 42,6 litų. Neilgai trukus, 2004 metais, sulaikyta daugiau nei 3 mln. cigarečių pakelių, o 2005 sulaikytas rekordinis kiekis – net 3394258 pakeliai cigarečių iš kurių daugiau nei 2,5 mln. ties pasieniu su Rusija. Tų pačių metų VSAT ataskaitoje skelbiama, kad tuo metu legalaus populiariausių cigarečių pakelio kaina svyravo tarp 2,20- 2,30 litų, o juodojoje rinkoje to paties prekės ženklo cigaretes buvo galima įsigyti už 1,15 lito. Tiesa, negalima teigti, kad didesni sulaikymai būtinai siejasi su didesniais gabenamais kontrabandos kiekiais ir tiesiogiai koreliuoja su akcizo kėlimu, mat neaišku, kiek resursų tuo metu skirta kovai su kontrabanda. Jei pasienio ruožas imtas akyliau kontroliuoti, tai iš dalies paaiškintų ir padidėjusį sulaikymų skaičių.
Vis dėlto Muitinės departamento atstovai pastebi, kad kainos galėjo įtakos turėti ir kuro kontrabandai. Kaip teigia Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygandas Paigozinas, benzinas, kaip kontrabanda, niekada nebuvo labai aktualus dėl per daug sudėtingų gabenimo būdų. Nepaisant to, jis teigia, kad nuo 2008 iki 2013 metų logistikos įmonės turėjo tam tikras schemas, kurioms išaiškinti pavyko kartu su Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Kuomet litras benzino Lietuvoje kainavo daugiau nei 5 litus, įmonių vilkikai važiuodavo į Baltarusiją, prisipildavo pilnus bakus degalų, grįždavo į sandėlius Lietuvoje ir išpilstydavo į cisternas. Tuomet apsisukdavo ir vėl važiuodavo į Baltarusiją, o vilkikai vykstantys į ES šalis, prisipildydavo bakus kolegos pargabentu kuru“,- pasakoja V. Paigozinas.
Nelegalus alkoholis ir nafta tapo nebepaklausūs
Nors Smetonos laikais alkoholio kontrabanda Lietuvoje buvo suklestėjusi, šiandien, kaip teigia V. Paigozinas, alkoholis nebėra populiari kontrabandinė prekė: „95–98 proc. sulaikymų yra naminės gamybos alkoholis. Alkoholis nėra patraukli prekė kontrabandai ir galiu drąsiai teigti, kad alkoholio kontrabanda nebeturi reikšmingos įtakos. Iš sulaikytųjų irgi akivaizdu – polinkis yra į namų gamybą“,- teigia pašnekovas.
Su tuo sutinka ir vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, šiandien kontrabandininkai labiau linkę legaliai atsivežti negeriamą alkoholį: „Dažnėja tendencija, kuomet legaliai įsivežamas vadinamas langų ploviklis, jis išvalomas ir vėliau nelegalioje rinkoje parduodamas kaip geriamas“,- teigia N. Mačiulis.
Anot pašnekovų, dėl Lietuvoje sumažėjusių degalų kainų nebeaktualu tapo ir gabenti bei kaupti kurą. „Nafos produktų kontrabandos sumažėjimui įtakos taip pat turėjo ir sąlyginai pabrangęs kuras kaimyninėje Baltarusijoje bei visuotinė dyzelizacija – dauguma transporto priemonių tapo varomos dyzeliu“,- teigia V. Paigozinas.
Kontrabandos mastus fiksuoja nuo 1995 metų
Vieni pirmųjų skaičiuoti kontrabandos kiekius pradėjo VSAT. Jie nelegalių akcizinių prekių gabenimą iš kaimyninių šalių apskaičiuoja remdamiesi sulaikymais. Duomenys apie juos pateikiami nuo 1995 m., iš jų sprendžiama tiek apie tabako, tiek alkoholinių gėrimų, tiek apie naftos produktų kontrabandą.
Kontrabandos kiekiai šalyje nustatomi ir pagal legalių pardavimų vidaus rinkoje augimą ar mažėjimą. Šiuos skaičius surenka Lietuvos statistikos departamentas ir pateikia metinėje ataskaitoje. Alkoholis išskirstomas į segmentus: alus, sidras; vynas; stiprieji gėrimai. Suskaičiuojama, kiek tais metais buvo surinkta akcizinių mokesčių ir koks kiekis parduotas. Tabako kiekiai pateikiami vienetais, alkoholio – dekalitrais. Tiesa, ekonomistai anksčiau yra pastebėję, kad skaičiuoti kontrabandinių cigarečių daromą žalą valstybei reikėtų ne tik pagal nesurinktą akcizo mokestį, bet ir pagal nesumokėtą PVM bei gyventojų pajamų mokestį. Anot jų, sudėjus visas šias sumas, nuostolis, kurį Lietuva dėl nelegalios rinkos patiria kasmet, dar gerokai šoktelėtų.
Šešėlinės rinkos tyrimus, kurių dalis yra ir kontrabanda, taip pat atlieka Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas teigia, jog jų tyrimai, vertinant alkoholinių gėrimų šešėlinę rinką, remiasi apklausomis. „Atliekama Lietuvos seniūnų apklausa, specialistų (alkoholinių gėrimų gamintojų, prekybininkų, kontrolės ir sveikatos institucijų, ekonomistų ir analitikų) apklausa ir gyventojų apklausa. Šių apklausų dalyvių prašoma įvertinti, koks yra šešėlinės ekonomikos paplitimas, o galutinis nelegalios rinkos vertinimas yra šių trijų apklausų vidurkis“,- aiškina V. Žukauskas. Anot pašnekovo, šie tyrimai atliekami nuo 2012 metų, o cigarečių šešėlinė rinka vertinama nuo 2009 metų remiantis tuščių pakelių tyrimu.
Kaip gaunami skaičiai
Minėtą tuščių pakelių tyrimą Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos užsakymu atlieka bendrovė „Nielsen“. Sutartu laiku, sutartoje vietoje, kas ketvirtį. Tyrimų tarnybos „Nielsen Lietuva“ atstovai susirenka dvidešimtyje didžiausių Lietuvos miestų kraustyti šiukšliadėžių ir ieškoti tuščių kontrabandinių cigarečių pakelių.
2016 metų antrąjį ketvirtį bendrovės „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas skelbia – kontrabandinės cigaretės Lietuvoje užima 17,5 proc. rinkos, beveik 2 proc. mažiau nei 2015 metais. Nepaisant to, V. Paigozino teigimu, didelis tuščių pakelių tyrimo minusas, kad į skaičiavimus neįtraukiami legalūs įvežimai.
„Neatkreipiamas dėmesys, kad į Lietuvą iš kaimyninių Rusijos ir Baltarusijos galima įvežti du pakelius tabako gaminių. Šis skaičius tyrime neatsispindi. Kad ir, pavyzdžiui, vairuotojas važiuodamas iš Baltarusijos pro ar į Lietuvą bus atsivežęs pakelį cigarečių, surūkys čia, Lietuvoje, jį išmes kur nors pakeliui, vėliau tas pakelis pateks į tyrimą ir, nors ir nežymiai, iškraipys tyrimo duomenis“,- teigia V. Paigozinas.
Anksčiau šio tyrimo metodiką kritikavo ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Ramūnas Mačius. Jis DELFI portalui sakė, kad pagal tyrimą neįmanoma nustatyti, kokia dalis šių pakelių į šalį patenka nelegaliai. Dėmesį į tyrimo duomenų tikslumą atkreipė ir Lietuvos muitinės departamento atstovai, kurie pastebėjo, kad tyrime neatsispindi neapmuitinamose „Duty free“ parduotuvėse įsigytų legalių ir nelegalių tabako gaminių kiekiai.
Nepaisant kritikos V. Paigozinas sako neabejojantis tyrimo skaidrumu ir tikslumu pagal pasirinktą metodiką. Anot jo, 2015 metais Kriminalinės informacijos analizės centras, jungiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Muitinės Departamentą, Policiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, atliko analogišką tuščių pakelių tyrimą. „Tabako gamintojų asociacijos užsakytas tuščių pakelių tyrimas mums kėlė abejonių dėl šališkumo, kadangi jiems, atrodo, tai tiesiogiai naudinga. Tačiau mūsų centro atlikto analogiško tuščių pakelių tyrimo metu duomenys atitiko „Nielsen“ bendrovės pateikiamus skaičius“,- tikina V. Paigozinas.
Taip pat skaičiuoja visa Europa
Anot LLRI viceprezidento V. Žukausko, metodai vertinant šešėlinę ekonomiką visose šalyse yra panašūs. „Šešėlinės ekonomikos vertinimo specialistai išskiria dvi pagrindines šešėlio dydžio metodų matavimo kryptis. Viena iš jų yra tiesioginiai metodai – apklausos, kitas – netiesioginiai, kuomet šešėlis skaičiuojamas matuojant šešėlinės ekonomikos apraiškas. Netiesioginiam metodui priskiriamas ir tuščių pakelių tyrimas“,- teigia V. Žukauskas.
Nuo 2014 metų tarptautinė audito įmonė „KPMG“ atlieka panašų tuščių pakelių tyrimą visoje Europos Sąjungoje. „Project SUN“ – taip vadinamas kasmetinis projektas, kuriame apskaičiuojami cigarečių kontrabandos kiekiai ES šalyse. Tyrimas atliekamas Karališkojo Jungtinių Paslaugų Instituto, jį užsako Gynybos ir Saugumo tarnyba.
Kaip skelbiama oficialioje „KPMG“ interneto svetainėje, tyrimo metu siekiama nustatyti nelegalių tabako gaminių kiekį ES šalyse bei Norvegijoje ir Šveicarijoje. Kasmet skelbiamoje ataskaitoje minima ir Lietuva.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Paigozinas pabrėžia, kad „Project SUN“ tyrimas tikslesnis negu Lietuvoje atliekamas tuščių pakelių tyrimas, nes į skaičiavimus įtraukiami keleivių srautai, pagal kuriuos nustatoma, kiek cigarečių pakelių iš užsienio į šalis patenka legaliai.
„Project SUN“ 2016 metų ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvoje kontrabandinių tabako gaminių vartojimas siekia 17 proc., tačiau iš jų – 1 proc. skaičiuojamas kaip legalūs įvežimai. Taigi skaičiai nuo „Nielsen“ atliekamo tuščių pakelių tyrimo skiriasi 1,5 proc.
Įtaką padarė pašliję santykiai su Rusija
Pagal „Project SUN“ 2016 metų ataskaitą, Lietuvoje matomas akivaizdus mažėjimas nelegalioje tabako gaminių rinkoje. 2016 metais, lyginant su 2012 metais, tabako kontrabandos skaičius net 10,5 proc. mažesnis: nuo 27,5 proc. krito iki 17 proc.
Tyrimo duomenimis, šis skaičius akivaizdžiai pradėjo mažėti 2015 metais. Kaip teigiama ataskaitoje, tam įtakos turėjo pašliję santykiai su kaimynine Rusija. Tam pritaria ir V. Paigozinas. „Visų pirma, dėl taikomų sankcijų prekybai su Rusijos Federacija sumažėjo automobilių srautas, kas leidžia mums efektyviau ir nuodugniau patikrinti automobilius ar dokumentus. Iš kitos pusės, dėl sustiprėjusios patikros patiems kontrabandininkams pasidarė sudėtingiau susikurti tam tikrą pervežimo schemą“,- teigia V. Paigozinas.
Tabako gaminių kontrabanda krito ir kaimyninėse šalyse. Tačiau ne taip žymiai. Štai, pavyzdžiui, Latvijoje nuo 2012 iki 2016 metų mažėjo 8,1 proc. Nepaisant to, net ir sumažėjus skaičiams kontrabandos rinka šioje šalyje išliko 5,6 proc. didesnė nei Lietuvoje. Estijoje, tyrimo duomenimis, iš visų trijų Baltijos šalių kontrabandos kiekiai mažiausi ir tesiekia 13,5 proc.
Tačiau „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla sako, kad džiūgauti dar nereikėtų. Jo teigimu, šiais metais kontrabandinių cigarečių rinka šalyje padidėjo beveik dviem procentais. „Remiantis šiais metais atliktais tuščių pakelių tyrimais galima įžvelgti tendenciją, kad cigarečių kontrabanda Lietuvoje vėl pradėjo augti.“ Pagal pašnekovo pateiktus duomenis, kontrabandinių cigarečių rinka 2017 antrąjį ir trečiąjį ketvirtį atitinkamai užėmė 18,3 proc. ir 19,8 proc. visos rinkos. G. Dirgėlos teigimu, daugiausia nelegalių cigarečių – su Baltarusijos banderolėmis.
Anot pašnekovo, tam didelės įtakos turėjo akcizų augimas: „Kai tik atsiranda didesni skirtumas tarp perkamosios galios ir kainos, atsiranda ir kontrabandos padidėjimo rizika. Kontrabandininkams kiekvienas akcizo pakėlimas didina ir jų nelegalių prekių kainą, atsiranda galimybė daugiau užsidirbti“,- teigia G. Dirgėla.
„Project SUN“ ataskaitos duomenimis 2016 metais vidutinė legalaus cigarečių pakelio kaina Lietuvoje buvo 2,77 eur., tuo tarpu Baltarusijoje tesiekė 0,60 eur. Šiandien vidutinė cigarečių pakelio kaina – Lietuvoje 3,16 eurų.
Lietuva Europos Sąjungos kontekste
„Project SUN“ duomenimis, ES rinkoje tabako kontrabanda užima 9 proc. visos rinkos. Skaičiuojama, kad dėl to 2016 metais prarasta apie 10,2 bilionų eurų. Pagal kontrabandinių cigarečių rinką ES pirmauja kaimyninė Latvija, jos vienintelės rodikliai viršija 20 proc. nelegalios tabako rinkos ir siekia 22,6 proc.
Pasak ekspertų, kontrabandos kiekiai kaimyninėje šalyje turėjo įtakos ir Lietuvai. Anot V. Paigozino, kalbant apie 2011-2013 metus, sprendžiant iš sulaikymų, net apie 50 proc. tabako kontrabandos atkeliaudavo per Latviją, tačiau vėliau skaičiai mažėjo. „Praėjusiais metais sulaikytų vien iš Latvijos, mūsų skaičiavimais, buvo apie penktadalį“,- teigia V. Paigozinas. Anot jo, šiandien situacija kaimyninėje šalyje yra pagerėjusi.
„Project SUN“ pateikiamoje ataskaitoje minima, kad 2016 metais į Lietuvą nelegalūs tabako gaminiai keliavo iš Baltarusijos, labai maža dalis iš Rusijos. Net 87,9 proc. mus pasiekiančių cigarečių yra pagamintos kontrabandos tikslais. Kaip aiškina Didžiosios Britanijos tabako gamintojų asociacija, tokio tipo cigaretės yra skirtos prekiauti tik kitos šalies nelegalioje rinkoje, tad tos šalies rinkos, kurioje jos yra pagamintos, nepasiekia.
Remintis „Project SUN“ išvadomis, jeigu Lietuvoje nelegali tabako rinka būtų buvusi nulinė, į biudžetą būtu surinkti papildomi 62 mln. eurų. Lietuva 2016 m. pagal cigarečių kontrabandos skaičius buvo penktoje vietoje. Ją dar lenkė Graikija, Airija ir Malta.
Tyrime minima, kad mažiausiai kontrabandinių cigarečių vartoja danai, portugalai ir šveicarai. Atitinkamai 1,8 proc., 2 proc. ir 2,8 proc. Netikėtai vienais mažiausių kontrabandos kiekiais gali pasigirti ir tokios šalys kaip Čekija (3,1 proc.), Slovakija (3,5 proc.) ir Vengrija (4,3 proc.). Kaip teigiama „Project SUN“ 2016 metų ataskaitoje, taip yra todėl, kad vidutinė legalių cigarečių pakelio kaina šiose bei aplinkinėse šalyse panaši: svyruoja nuo 3,11 eur. iki 3,55 eur.
