Ranka buvo kaip botagas, kaip nesava. Su kita ranka pamaigiau, lyg geriau pasidarė. Atsistojau, lyg ir geriau buvo“, – pasakojo Petras.

Nulipo laiptais žemyn. Kadangi buvo ne namuose, sėdo į automobilį važiuoti. „Važiuoju, bet žiūriu, kad greičio nėra. Negaliu spaust gazo, važiuoju ant 30. Buvo kaip tik sankabos diskas keistas, galvoju, gal blogai pakeitė. Bet, pasirodo, koja tiesiog daugiau nespaudė, – pasakojo Petras.

– Parvažiavau į namus, žmona sako – žiūrėk, veidas tavo perkreiptas.“

Iškvietus greitąją pagalbą paaiškėjo, kad Petrui – išeminis insultas. Nors požymiai akivaizdžiai rodė ligą, vyras jos neįtarė.

Pagal Higienos institutą, vien 2017 metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 22 tūkstančiai asmenų, kuriems buvo nustatyta išemino insulto diagnozė. Šios ligos diagnozė Lietuvoje – viena dažniausių Europoje. Nuo šios ligos šalyje kasmet miršta apie 1000.

Niekada negali žinoti, kada klastinga liga staiga ištiks artimąjį ar kolegą, todėl DELFI primena ir ragina įsidėmėti išeminio insulto simptomus.

Išeminio insulto simptomai:

1. Veido raumenų, vienos kojos ar rankos aptirpimas, nejautrumas;
2. Kalbos ar gebėjimo suprasti kalbą praradimas;
3. Regos praradimas arba sutrikusi rega;
4. Sutrikusios juslės – oda tampa nejautri;
5. Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, karštis ar trumpalaikis sąmonės netekimas;
6. Ūmus ir intensyvus galvos skausmas, atsiradęs be jokios priežasties, pacientas gali prarasti sąmonę;
7. Smarkus galvos svaigimas.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą:

Atpažinę šiuos simptomus, nedelsdami skambinkite greitajai pagalbai numeriu 112.

Kodėl ištinka?

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja neurologė Inga Slautaitė sako, kad insultas yra ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.

Insultas skirstomas į dvi grupes: hemoraginiai insultai (kraujagyslės plyšimas, didelis kiekis kraujo suteka į smegenis, sutrikdoma bendra smegenų kraujotaka. Hemoraginiai sudaro maždaug apie 20 proc. insultų).

Lietuvoje dažnesnis išeminis galvos smegenų insultas (kraujagyslė užsikemša, dažniausiai dėl aterosklerotinių procesų, dėl kraujagyslėse susidariusių trombų arba dėl trombų, atkeliavusių iš kitų organų, dažniausiai iš širdies.

Inga Slautaitė

RVUL Insulto centro vadovas Aleksandras Vilionskis sako, kad insultas yra kokios nors negydytos ligos pasekmė. „Taip atsitinka, kai žmonės ne visada gali pasirūpinti savo sveikata, laiku nesikreipia tam, kad būtų išaiškinti išeminio insulto rizikos veiksniai ir juos pradedama adekvačiai gydyti“, – sako gydytojas.

I. Slautaitė priduria, kad Lietuvos gyventojai vis dar mažai kreipia dėmesį į ligas, kurios yra pagrindinės insultų priežastys. Tai yra aukštas arterinio kraujo spaudimas, širdies ligos (prieširdžių virpėjimas, dauguma žmonių nevartoja vaistų, kurie galėtų apsaugoti juos nuo insulto), kitos ligos – blogai koreguotas cukrinis diabetas, rūkymas, hipodinamija ir kt.

Ištikus insultui, pirmąją pagalbą gauti reikėtų kuo greičiau – tuo bus geresnis atstatymo rezultatas.

Išeminis insultas gydomas dviem būdais – intravenine trombolize, kai leidžiami vaistai, kurie tirpdo krešulį. Tokį būdą galima taikyti per 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo. Kitas gydymo būdas – mechaninė trombektomija, kai trombas iš kraujagyslių pašalinamas mechaniniu būdu. Šis būdas taikomas ypač tada, kai uždelsiama nuo simptomų pradžios – iki 6 valandų, tam tikrais atvejais gali būti ir ilgiau.

„Kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo šansų ligoniui pasveikti yra daugiau“, – tvirtina A. Vilionskis.

Aleksandras Vilionskis

Trombą ištraukia per kirkšnį

Trombektomija pasaulyje – sąlyginai nauja procedūra. „Bet nesupraskite, kad ji yra eksperimentinė. Metodas yra patvirtintas ir labai efektyvus“, – sako RVUL neurointervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas.

Šiuo metu Lietuvoje sukurtas nacionalinis insulto gydymo centrų tinklas, kurį sudaro 6 centrai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Šiuose centruose atliekamos intraveninių trombolizių bei mechaninių trombektomijų procedūros, kurios leidžia sumažinti mirtingumą bei suteikia galimybę išvengti sunkių ligos pasekmių.

Andrejus Afanasjevas

Vienas iš gydytojų, kuris atlieka trombektomijas – A. Afanasjevas. Jis žmonių gyvybes gelbsti smegenų trombus ištraukdamas per kirkšnį. Išeminio insulto metu smegenų arteriją užkišus trombui, pradeda žūti smegenų ląstelės. Vienas iš būdų sustabdyti šį itin pavojingą procesą yra per kirkšnies arteriją įvesti miniatiūrinį kateterį, nukeliauti iki smegenų ir taip ištraukti trombą.

„Mes susitinkame su gydytoju neurologu reanimacinėje palatoje, kur yra aptariamas pacientas su išeminiu insultu. Neurologas įvertina paciento būseną. Padaroma kompiuterinė tomografija, pamatome, kur tas trombas yra, – pasakojo A. Afanasjevas.

Kaip sako gydytojas, tai tarsi žemėlapio sudarymas, kaip nukeliauti iki trombo. Surinkus reikiamą informaciją parenkamas geriausias gydymas.

Dažniausiai trombas dėl kraujotakos ypatybių susidaro smegenyse, tačiau taip atsitinka ne visada.

Trombas gali susidaryti kojų, rankų arterijose.

„Kiekvienas atvejis yra specifinis. Kartais tikėdamasis lengvo atvejo, užstringi porai valandų, kartais, atrodo, kad atvejis beviltiškas, susitvarkome ganėtinai gerai ir tai duoda labai gerą rezultatą“, – sako gydytojas.

Po išeminio insulto, adekvataus gydymo ir kokybiškos reabilitacijos pacientas pasekmių gali ir nejausti, tačiau neretai išlieka neurologinis deficitas.

Žmogus gali nekalbėti, gali būti paralyžiuotas – pusė ar visas kūnas. Gali būti rankų, kojų silpnumas, regos sutrikimas.

Laiku nesureagavus ir nesuteikus reikiamos pagalbos, gali ištikti ir mirtis. Kasmet Lietuvoje nuo insulto miršta apie 1000 žmonių.

Nors A. Afanasjevas turėjo ir jaunų – 18-19 metų pacientų, tačiau juos insultas ištiko nenatūraliu būdu, pavyzdžiui, dėl traumos. Natūraliu būdu insulto ištiktą pacientą gydytojas turėjo 40 metų. Visgi, išeminis insultas dažniau vyresnių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, žmonių problema.

Gydytojas sako, kad jo visų pacientų atvejai yra labai skirtingi. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus organizmo ir gydymo sėkmės.

„Mes galime sujungti žinias ir siekti geriausio rezultato. Būna, kad tą pačią dieną – atvežtas ir paguldytas ant stalo pacientas nekalba, ištrauki trombą ir jis jau gali bandyti su tavimi kalbėti. Už paros jis tau jau spaudžia ranką, jaučiasi sveikas“, – pasakojo gydytojas.

Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.