Keliuose numatoma naujų technologijų: ko laukti?

Technologijų plėtra keičia kiekvieną žmogaus gyvenimo sritį. Transportas – taip pat ne išimtis. Greičio matuokliai, eismo stebėjimo kameros, šviesoforų valdymas pagal eismo srautus – visa tai diegiama, kad judėtume kuo saugiau ir efektyviau. Intelektinių transporto sistemų asociacijos steigėjas Dainius Diska pasakoja apie didžiausius Lietuvos pasiekimus ir kaip mes atrodome kitų šalių kontekste.

Pažangios transporto sistemos (ITS) skirtos tam, kad pasinaudojus informacinėmis ir ryšių technologijomis būtų optimizuojamas ir ekonomiškai efektyvesnis eismas šalyje. Šios sistemos gali būti diegiamos ne tik keliuose, bet, pavyzdžiui, ir pačiose transporto priemonėse, kad vairuotojui būtų lengviau judėti kelyje, nepasimesti. Sistemos taip pat diegiamos tam, kad keliuose būtų didinamas saugumas, mažinamos spūstys, daroma mažiau žalos aplinkai, didinamas ekonominis šalies produktyvumas. Apie jau įdiegtas ir planuojamas diegti pažangias transporto sistemas Lietuvoje portalas DELFI kalbasi su D. Diska.

– Jūsų nuomone, kalbant apie pažangias transporto sistemas, kaip Europos kontekste atrodo Lietuva? Kuriose srityse dar galėtume pasistengti?

– Bendras Lietuvos vaizdas Europos kontekste yra geras. Mes esame tikrai daugiau nuveikę nei mūsų kaimynai. Automatinė greičio matavimo sistema Lietuvoje jau veikia 10 metų.

Viskas labai priklauso nuo šalies padėties, jos tranzito būsenos, transporto struktūros ir panašiai. Todėl ITS diegimas kiekvienoje šalyje sprendžia savo problemas. Jei Lietuvai buvo labai skaudus žuvusiųjų skaičius keliuose, tai mes ėmėmės kontroliuoti greitį. Tuo metu Vokietijoje greitis kai kur yra neribojamas, nes pagal jų turimą informaciją tose atkarpose vyksta mažiau eismo įvykių nei greičio apribotuose ruožuose.

Pasakyti, kokios sistemos Lietuvoje geriausiai išvystytos, tiesiogiai negalima, nes viskas yra nuolat tobulinama ir diegiami nauji sprendimai. Pavyzdžiui, jeigu „Via Baltica“ kelyje iškilo grėsminga situacija dėl tragiškų autoįvykių lenkimo metu, tai buvo sugalvota automatiškai kontroliuoti atstumus tarp automobilių ir tokių būdu bausti už atstumo nesilaikymą pagal kelių eismo taisykles.

Dėl plataus ITS paslaugų diegimo iš esmės šiuo metu gerinamas saugumas. Šios technologijos gali padidinti visų kelių eismo dalyvių saugumą: vienodinant srautus, mažinant greičio svyravimus, dėl kurių gali kilti avarijos, tobulinant apšvietimą, matuojant sunkiojo transporto gabaritinį aukštį. Taip pat diegiamos meteorologinės stotelės virš tiltų ir viadukų, panaudojant šią informaciją kintamuose greičio ribojimo ženkluose ar kitokiu būdu informuojant vairuotoją. Didinant saugumą keliuose taip pat diegiamos sistemos greičiui matuoti, vidutinio greičio matavimo sistemos. Savivaldybės taip pat investuoja į saugaus eismo priemones – stebimi raudonos šviesos pažeidimai, greičio režimo pažeidimai.

Šiuo metu apie 50 proc. pažeidimų, nustatomų automatinėmis greičio matavimo priemonėmis, sudaro užsienio piliečiai. Todėl stengiamasi aprūpinti policijos automobilius kortelių skaitytuvais, kad galima būtų operatyviai išieškoti baudas. Ruošiamasi duomenų apsikeitimo procedūroms apie pažeidėjus su kitomis ES šalimis.

ITS taip pat padeda valdyti eismo srautus ir gerinti kelionės laiką. Tam pažangiomis transporto sistemomis renkama informacija apie eismo greitį, intensyvumą, incidentus ir avarijas. Pavyzdžiui, transporto elektroninė kelių administravimo sistema sunkiasvoriam transportui. Ji gali padėti įvertinti daug skirtingų parametrų: svorį, taršą, krovinio saugumą ir panašiai.

– Koks, jūsų nuomone, iki šiol pats sėkmingiausias ITS įdiegimo pavyzdys Lietuvoje?

– Mano nuomone, sėkmingiausias yra automatinė greičio kontrolė Lietuvos keliuose. Projektas vykdomas jau 10 metų ir vyksta taip, kaip ir buvo planuota pradžioje. Jokių pasikeitimų, jokių intrigų, jokių politinių kovų. Įdiegus šį projektą, Lietuvoje labai sumažėjo žuvusiųjų keliuose skaičius.

Taip pat kartu buvo sukurta sistema, kad pažeidėjų nuotraukos automatiškai patektų į policijos duomenų bazę be jokių tarpinių grandžių, kad būtų išvengta korupcinių schemų. Protokolai pildomi automatiškai, be žmogaus įsikišimo, policijos pareigūnui reikia tik įrašyti baudos dydį ir pasirašyti protokolą. Tai gana unikali ir moderni sistema. Lietuva šiuo požiūriu atrodo labai moderniai Europoje.

– Tarp ITS funkcijų yra paminėtas ir nacionalinis saugumas. Gal galite plačiau papasakoti, kaip ITS tam gali padėti?

– Labiausiai paplitusi yra vaizdo stebėjimo sistema – tiek miestuose, tiek keliuose. Geriausias to pavyzdys yra Londonas, kuriame yra įdiegta dešimtys tūkstančių vaizdo stebėjimo kamerų, kurios labai efektyviai padeda nustatyti nusikaltimo vykdytojus. Jei dar pridėsime veidų atpažinimo programas, esančias kamerose, ir galėsime naudotis visos ES duomenų bazėmis, tai turėsime ypač galingą ginklą.

Lietuvoje gal taip nėra kaip Londone, bet kiekvienas miestelis turi savo vaizdo stebėjimo sistemas, kaip ir privačiose teritorijose yra nemažai tokių priemonių.

Paskutiniu metu plinta autonominio transporto idėjos ir jų pritaikomumas bei naudojimo sritys. Tokios sistemos galėtų būti naudojamos krašto apsaugos sferoje ir kitose srityse.

– Kokie svarbiausi darbai, susiję su ITS, laukia Lietuvoje artimiausiu metu?

– Artimiausiu metu išliks aktualūs saugumo klausimai.

Turėtume sulaukti kelių apmokestinimo sistemos svarstymų ir variantų. Reikia neužmiršti, kad ES politika nukreipta į tai, kad būtų „mažiau lėšų į asfaltą, daugiau į technologijas“, todėl jau po 2020 m. susidursime su lėšų sumažėjimu keliams remontuoti ir tvarkyti. Reikės ieškoti alternatyvių sprendimų. Remiantis statistika, į Lietuvą atvykstančių tarnybiniais ar asmeniniais reikalais užsienio piliečių su lengvosiomis transporto priemonėmis gali siekti 200 tūkst. per metus. Tačiau Europos Sąjungos direktyvos neleidžia apmokestinti vien tik iš užsienio atvykstančių lengvųjų transporto priemonių arba joms įvesti mokestį už kelius. Vadinasi, tenka galvoti apie visuotinį kelių mokestį.

Automobilio mokestis taip pat yra aktualus, tačiau, mano manymu, jis svarbus ir reguliuojant ekologinės situacijos būseną Lietuvoje bei galėtų būti skatinantis atnaujinti gana pasenusį Lietuvos automobilių parką.

– Iš kokių gerųjų Europos pavyzdžių ITS srityje galėtų pasimokyti Lietuva?

– Kaip ir minėjau anksčiau, Lietuva Europos kontekste atrodo visai gerai. Atsižvelgus į tai, kad tik paskutiniais metais gana intensyviai pradėtos taikyti ITS, mūsų situacija tikrai atrodo neblogai. Visi inžineriniai sprendimai, kiek tai naudinga Lietuvai, yra daugiau mažiau žinomi ir kuriami.

Mes pasigendame vieningos ir ateičiai nukreiptos ITS politikos. Dauguma senųjų Europos šalių tokią politiką turi, o tai leidžia planuoti veiksmus ateityje arba juos išdėlioti kelių metų kontekste. Tau yra labai svarbu, žinant, kad technologijos vystosi milžinišku greičiu. Jau netrukus naudosimės 5G ryšiu, o tai kardinaliai pakeis informacijos ir vaizdų keitimosi greičius ir kokybę. Todėl labai svarbu savo veiksmus planuoti.

– Ar ITS diegimas šalyje yra tik valdžios interesas? Ar tuo domisi ir privatus kapitalas? Kiek jis gali ir prisideda prie ITS sprendimų ir idėjų?

– Ne, tai nėra tik valstybės reikalas. Privatus kapitalas gali dalyvauti kaip ir kitose srityse. Juk kelius jau tiesia pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. O kelių tiesimo dalis ir yra naujų technologijų pritaikymas.

Be to, pati pirkimo sistema yra konstruojama taip, kad dalyvautų ir privatus kapitalas. Anksčiau minėtas automatinis greičio matavimo projektas buvo sukonstruotas įrangos nuomos pagrindu dešimčiai metų. O tai reiškia, kad reikia investuoti nemažą pinigų sumą projekto pradžioje, o vėliau kas mėnesį gauti nuomos mokestį ir dešimčiai metų.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.