„Kodėl mums, jauniems žmonėms, trykštantiems energija, yra tokia svarbi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija? Nes tai yra dokumentas, ginantis MŪSŲ, vaikų teises. Mūsų teises į švietimą, į vystymąsi, į asmeninę nuomonę ir augimą ramioje aplinkoje. O svarbiausia – ginantis teisę į laisvę. Laisvė yra pagrindinis kelias į galimybes – galimybes kurti, analizuoti bei veikti, ką tik nori“, – tokiais žodžiais savo pasisakymą pradėjo LMS jaunimo politikos koordinatorė Simona Statauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis priminė renginio dalyviams, jog Lietuva yra viena iš 74 valstybių, kuri uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus.
„Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija apima visus vaiko gyvenimo aspektus ir išdėsto pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, priklausančias visiems pasaulio vaikams. Iš esmės, tai gairės pasaulio valstybėms, ką jos turi daryti norėdamos užtikrinti geriausias sąlygas vaikams“, – pažymėjo ministras L. Kukuraitis.
Ministras pabrėžė, kad žvelgiant iš Lietuvos taško, yra keletas svarbiausių tikslų, kurių turime siekti visomis išgalėmis: visiškai išgyvendinti smurtą ir patyčias prieš vaikus – tiek namie, tiek viešoje erdvėje, padėti suaugusiems, kurie nemoka bendrauti su vaikais be smurto ar užgauliojimų, reikšmingai sumažinti vaikų skurdą
Pasak Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto atstovo Bragi Gudbrandsson, trisdešimt konvencijos istorijos metų įrodė, kad jie nenuėjo veltui ir įdėtas darbas atsipirko su kaupu. Neabejotinai, ryškiausias konvencijos pasiekimas – iš esmės pasikeitęs suvokimas, kad vaikai turi žmogaus teises.
„Tiesą sakant, „esminės permainos“ vyksta periodiškai. Tą puikiai iliustruoja įsitikinimas, kad Žemė yra visatos centras, užleidęs vietą visiškai priešingam supratimui įrodžius, kad Žemė nėra įsitvirtinusi vienoje fiksuotoje vietoje, bet juda aplink Saulę. Ši esminė permaina neįvyko per naktį ir jai buvo sulaukta didelio pasipriešinimo. Po Vaiko teisių konvencijos patvirtinimo buvusi esminė permaina neigė požiūrį, kad vaikas, geriausiu atveju, yra rūpinimosi ir priežiūros reikalaujantis objektas, kuris dar tik tampa žmogumi, kad jis – savo tėvų atžala ir nuosavybė. Naujoji konvencijos paradigma – permaina, teigianti, jog vaikas jau šiandien yra visavertis žmogus. Vaikas yra savarankiškas asmuo su savo poreikiais, interesais ir teisėmis, kurias reikia pripažinti, vertinti, įgyvendinti, gerbti ir ginti“, – pažymėjo Jungtinių tautų atstovas.
Vaikai sudalyvavo ir Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo svarstyta ir pritarta siūlymui 2020 metus Seimui skelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Svarstant šį klausimą buvo kreiptasi nuomonės ir į pačius „Vaikų forumo“ dalyvius.
„Negalime be vaikų nuspręsti, kas jiems yra geriausia bei svarbiausia. Turime išgirsti ir jų nuomonę šiais klausimais“, – posėdžio metu paminėjo Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, laikinai pavaduojantis Ministrą Pirmininką.
„Vaikų forumas“ pratęstas LRT studijoje, kurioje vaikai debatuos jų kartai ir pasauliui aktualiomis temomis – aplinkosauga ir klimato kaita, vaikui draugiška mokykla, saugus internetas, savęs pažinimas ir emocinė sveikata. Šios temos supa juos kiekvieną dieną, tad visuomenei labai svarbu suprasti, kaip jie jaučiasi, ką mano ir ką norėtų keisti tam tikrose gyvenimo srityse.
Vaiko teisių konvencija – tai 1989 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija sudaryta iš 54 straipsnių, kurie apima visus vaiko gyvenimo aspektus ir išdėsto pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, priklausančias visiems pasaulio vaikams. Dokumente taip pat nurodoma, kaip suaugusieji ir šalių vyriausybės turi bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad visi vaikai galėtų šiomis teisėmis nevaržomai naudotis.
Joje įtvirtinta, kad „kiekvienas vaikas – nepaisant jo rasės, lyties, religijos, kalbos, sugebėjimų ar bet kokio kito aspekto – turi savo teises.“