Jei ne Justė, kaunietė parduotuvėje būtų mirusi: apsauginis sakė, kad jau viskas

Justė ir Mindaugas – du studentai, neseniai išgelbėję viename Kauno prekybos centre sukniubusios moters gyvybę. Kaunietė tąkart patyrė klinikinę mirtį ir nerodė jokių gyvybės ženklų. Tą dieną ne kiekvienas žinojo, kad ją dar galima išgelbėti, tačiau šiandien Justė teigia, kad tiesiog atliko paprasčiausią pareigą. Vis dėlto, apklausos rodo, kad kiek mažiau nei pusė gyventojų žinotų, kaip elgtis panašioje situacijoje.

Parduotuvės apsauginis sakė, kad „jau viskas“

Apsauginis pasakė: ne, jau viskas. Aš paklausiau – kas viskas? Nors moteris buvo dar šilta, bet nei pulso, nei kvėpavimo nebuvo

Justė

„Gerus darbus reikia daryti tyliai“, – įsitikinusi 23-ejų panevėžietė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos specialybės studentė Justė Gervytė. Turbūt todėl, paprašyta pasidalinti savo istorija, akimirkai ji sudvejoja.

Justei tai tebuvo įprastas apsilankymas Kauno „Iki“ prekybos centre P. Lukšio gatvėje, tačiau kas galėjo pagalvoti, kad tąkart jis bus lemtingas. Tai buvo lapkričio 26-oji – diena, kai parduotuvėje nukrito 71-erių kaunietė. Jai sustojo širdis, o aplink pradėjo burtis susirūpinę praeiviai.

„Visos priešistorės nežinau, nes kai ėjau pro šalį, moteris jau gulėjo. Sužinojau tik tiek, kad ji susmuko, o kai priėjau, pamaniau, kad ji tiesiog nualpusi. Šalia jos buvo apsauginis ir dar vienas vaikinas.

Kadangi studijuoju odontologiją, o pas mus būna, kad pacientai alpsta, žinojau, ką tokiais atvejais daro – guldo kuo žemiau ir minko kumščius, kad pagerintų kraujotaką. Pradėjau taip daryti, tačiau apsauginis pasakė: ne, jau viskas. Aš paklausiau – kas viskas? Nors moteris buvo dar šilta, bet nei pulso, nei kvėpavimo nebuvo“, – prisimena Justė.

Kartu su šalia buvusiu 19-mečiu vaikinu, vardu Mindaugas, jie atlaisvino moters kaklą. Vaikinas pradėjo daryti krūtinės įspaudimus. Justė prisimena, kad po maždaug šešių įspaudimų moteris giliai įkvėpė. Pulsas atsirado, bet tik trumpam. Gyvybės ženklų nebuvo – moteris nekvėpavo.

„Įspaudimus daręs vaikinas buvo labai išsigandęs. Pasiūliau jam apsikeisti – studijų metu mokiausi tai daryti ant manekeno. Mes kartu darėme įspaudimus. Girdėjau, kad aplinkiniai iškvietė greitąją pagalbą, kad ji jau atvažiuoja. Nežinau, kiek laiko taip praėjo, bet darėm įspaudimus tol, kol atvažiavo greitoji ir perėmė moterį“, – sako Justė.

Jei ne Justė ir Mindaugas, moteris vargu ar būtų išgyvenusi

Greitosios pagalbos medikai patvirtino, kad moterį buvo ištikusi klinikinė mirtis – jai buvo sustojusi širdis. Spaudinėdami moters krūtinės ląstą, jaunuoliai išgelbėjo jos gyvybę. Tuo metu, kai medikai pasveikino jaunuolius, žinojusius, ką daryti, Justė galvojo apie tai, kad tai yra nesudėtingas darbas, kurį turėtų mokėti atlikti kiekvienas.

„Man labai keista tai, kad nors pati studijuoju LSMU, pas mus pirmoji pagalba yra tik pasirenkamasis dalykas. Jo išvis gali nesimokyti, jei nenori. Bet kadangi žinojau, kad gyvenime to gali prireikti, pasirinkau mokytis. Nelaimė gali nutikti bet kam ir bet kur“, – įsitikinusi Justė.

Vis dėlto, ji pastebi, kad ne visi ją supantys žmonės žinotų, ką daryti tokioje situacijoje. „Dauguma mano draugų žinotų, kaip elgtis, nes to mokosi. Tačiau žmonės, kurie, pavyzdžiui, studijuoja socialinius mokslus, sako, kad net nežinotų, nuo ko pradėti. Nors tai nėra taip sudėtinga – įpūtimų net nebūtina daryti, jei nepažįsti žmogaus ir nežinai, kuo jis serga. O spaudinėti krūtinės ląstą širdies srityje, manau, kad kiekvienas sugebėtų“, – sako Justė.

Mergina prisipažįsta, kad su moterimi, kuriai tą dieną išgelbėjo gyvybę parduotuvėje, daugiau nebendravo, tačiau žino, kad ji išgyveno. Apie tai pranešė moters anūkė, kitą dieną parašiusi Justei žinutę, kurioje dėkojo už išgelbėtą močiutės gyvybę.

Nors su išgelbėta moterimi Justė daugiau nesusitiko, kartu moterį gelbėjusį vaikiną Mindaugą jai dar teko pamatyti. Jaunuoliai susitiko atsiimdami padėkas, kurias jiems įteikė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Šie pripažino, kad jei ne Justė ir Mindaugas, vargu ar moteris būtų išgyvenusi.

„Norime padėkoti šiems žmonėms, padėjusiems išsaugoti gyvybę – be jų atlikto pradinio gaivinimo ši moteris šansų išgyventi būtų turėjusi labai mažai. Nepaisant to, kad greitoji medicinos pagalba atvyko per kelias minutes, pradinė pagalba spaudžiant krūtinės ląstą klinikinės mirties ištiktam žmogui dvigubai padidina tikimybę išgyventi. AČIŪ dalyvavusiems gaivinime!“ – skelbiama Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties paskyroje.

Ką daryti panašioje situacijoje žinotų kas antras šalies gyventojas

Tiesa ta, kad bet kuris iš mūsų galėjo papulti į panašią situaciją. Tačiau užduokime sau klausimą: ar nepasimestumėme ir ar tikrai žinotume, ką reikia daryti? Toks klausimas šalies gyventojams buvo užduotas „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktame tyrime.

Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma gyventojų – 95 proc. – nutikus nelaimei galėtų patikrinti tik pagrindines gyvybines žmogaus funkcijas – pulsą ir kvėpavimą. Deja, ne visi tyrimo rezultatai džiuginantys. Tyrimas parodė, kad, prireikus rimtesnės pirmosios pagalbos, ką daryti žinotų perpus mažiau žmonių.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje internetinėje apklausoje dalyvavo 505 respondentai iš visos Lietuvos, jų amžius – 18–75 metai.

43 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems būtų sunkiai įveikiamas iššūkis suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam žmogui. Taip pat tyrimas parodė, kad kas ketvirtam gyventojui yra tekę atsidurti situacijoje, kuomet šalia esančiam žmogui reikėjo suteikti pirmąją pagalbą.

Tai, kad nutikus nelaimei galėtų nukentėjusiam atlikti širdies masažą, nurodė 54 proc. respondentų.

Pirmoji pagalba, kai žmogus nekvėpuoja

Pamačius sukniubusį žmogų, reikėtų atlošti jo galvą, iškelti apatinį žandikaulį, priglausti prie burnos ausį ir klausytis, ar girdimas kvėpavimas, ar kilnojasi krūtinė.

Neišgirdus kvėpavimo po 10 sekundžių, reikia pradėti daryti išorinį širdies masažą – spaudinėti krūtinės ląstą. Visu kūno svoriu, ištiestomis rankomis spausti reikia vietą, esančią tarp spenelių, ant jos uždedant abi rankas, laikomas viena ant kitos.

Įspaudimai turi būti tokie tvirti, kad krūtinė būtų įspaudžiama apie 5 centimetrus. Paspaudimų tempas – 100-120 kartų per minutę. Kas 30 įspaudimų turėtų būti atliekami 2 įkvėpimai, tačiau, jei žmogaus nepažįstame, pakanka ritmiškų krūtinės ląstos įspaudimų.

Po galingų įspaudimų pagalbą suteikiantis žmogus greitai pavargsta, todėl svarbu, jei yra galimybė, pasikeisti su aplinkiniais žmonėmis. Tai svarbu, nes pavargusio žmogaus įspaudimai darosi ne tokie stiprūs, todėl jie mažiau efektyvūs.

Nepamirškime, kad tai gali išgelbėti gyvybę!

Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.