DELFI Vilniaus Gedimino prospekte praevių paklausė, ar jie žino, kokio amžiaus sulaukę įgis teisę į senatvės pensiją, ar ketinate ir toliau dirbti sulaukę pensinio amžiaus ir ar planuoja papildomus pajamų šaltinius pensijai? Ir jei taip, tai kokius?
„INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, sutikusi pakomentuoti praeivių atsakymus, pastebi, kad tikslų amžių, kada įgis teisę į senatvės pensiją, paprastai žino tie, kuriems pensinis amžius artėja. Specialistė pažymi, kad norint apsaugoti Valstybinio socialinio draudimo fondo išteklius, siekiant užsitikrinti pajamas ateityje, pensinį amžių didinti būtina, mat gaunančių išmokas, vis daugėja.
„Tam, kad būtų išlaikytas bent jau toks pat pensijų lygis, koks yra dabar, 42 proc. nuo pajamų, gali būti 3 scenarijai. Pirmas – didinti pensinį amžių 8 metais, antras – įsivežti į Lietuvą 600 tūkst. imigrantų, kurie čia dirbtų ir mokėtų mokesčius, arba trečias – padidinti mokesčius, mokamus „Sodrai“ 12 proc.“, – pastebi dr. D. Kolmatsui.
Valstybės, o tai yra mokesčių mokėtojų mokama pensija, anot D. Kolmatsui, dabartiniais skaičiavimais, 2040 metais turėtų sudaryti 34 – 35 proc. žmogaus buvusių pajamų iki jam įgijus teisę į senatvės pensiją ir nustojus dirbti. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui Europoje siūloma užtikrinti, kad europiečiai kuo ilgiau liktų darbo rinkoje tam, kad pavyktų išlaikyti jau veikiančias pensijų ir socialinės apsaugos sistemas. Darbą kaip vieną iš planuojamų pragyvenimo šaltinių išėjus į pensiją 2018 m. pradžioje „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos metu nurodė 22 proc. apklaustų šalies gyventojų.
„Tai nėra didelė dalis, maždaug penktadalis. Aišku, dar klausimas, ar leis sveikata, ar žmogus apskritai bus paklausus darbo rinkoje, mat didžioji dalis profesijų, kaip žinia, irgi labai greitai keičiasi. Poreikiai, reikalavimai keičiasi ir dar vieno tyrimo duomenys rodo, kad tik 18 proc. gyventojų investuoja į savo asmeninį tobulėjimą tam, kad būtų paklausūs darbo rinkoje ir vėliau. Galbūt jie dirbs, bet tie darbai bus kažkokios mažesnės kvalifikacijos, tikėtina, kad ir mažiau apmokami“, – sako „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį dirbančių vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis šalyje buvo 9 proc.
Anot dr. D. Kolmatsui, kuo anksčiau žmonės pradeda daugiau rūpintis savo ateitimi, ją planuoti, tuo labiau mažėja valstybinės pensijos vaidmuo.
„Kuo žmogus labiau domisi, kada išeis į pensiją, iš ko galės pensijoje gyventi, kokie bus jo finansiniai šaltiniai, kuo labiau planuoja savo karjeros kelią, tuo didesnė tikimybė, kad jis ir toliau, išėjęs į pensiją, gyvens taip, kaip planuoja. Dažnas pašnekovas paminėjo, kad ateityje gyvens taip, kaip dievas duos arba viskas priklausys nuo valstybės reguliavimo, politikų. Žodžiu, priklausys nuo kažkieno kito, bet tik ne nuo manęs. Tai reikėtų įsisamoninti, kad tas planavimas, suvokimas, kad tai yra tavo atsakomybė žinoti, kaip tu gyvensi, kada tu išeisi į pensiją, pasirūpinti papildomais lėšų šaltiniais.
Taip pat pašnekovai minėjo, kad kaupia antroje ar trečioje pakopoje, dar planuoja investuoti, o tą patarčiau pradėti kaip galima ankstesniame amžiuje, nes tuomet spės įsijungti ir sudėtinių palūkanų efektas“, – pataria dr. D. Kolmatsui.
Lietuva – tikrai ne vienintelė ES šalis, kurioje pensinis amžius bus ilginamas ilginamas. Pavyzdžiui, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Olandija, Ispanija jau yra nustačiusios pasiekti 67 m. pensinį amžių. O Airijoje – 2028 m. pensinis amžius sieks 68 m. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Danijoje 2050 m. pensinis amžius jau sieks 72 m.