Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas siekė 802,7 eur. Tuo metu vidutinė senatvės pensija – vos 344,12 eur.

Sostinėje dirbantis ir gyvenantis Tomas šiuo metu savo dabartinėmis pajamomis nesiskundžia, tačiau nusprendė išbandyti, kaip sektųsi gyventi Vilniuje, jei jis šiuo metu būtų pensininkas, gaunantis tik vidutinę senatvės pensiją. Kadangi vyras nusprendė eksperimentui skirti dvi savaites, jis nusistatė išlaidoms pusę vidutinės senatvės pensijos sumos (172 eur). Žinoma, viena iš Tomo sąlygų buvo, kad jam nebereikia mokėti nuomos ar banko įmokos už būstą, tikintis, kad senatvėje jis turės nuosavus namus.

„Supratau, kad man labai gaila pensininkų, kurie turi išgyventi iš tokios mažos pensijos. Taip pat sunku suvokti, kad kažkada pačiam gali reikėti taip gyventi, kaip jie gyvena dabar“, – po iššūkio sau kalbėjo vyras.

Parduotuvėje – tik pigiausias maistas

Tomas prisipažino, kad tikrai nesitikėjo, kad bus taip sunku: „Turėjau skaičiuoti kiekvieną centą ir labai džiaugdavausi, kai kas nors nupirkdavo man ledų. Perkant už savus išsiversti už tiek eurų tikrai nebūtų pavykę“.

Visgi vilniečiui pavyko per porą savaičių išleisti vos 172 eurų, tačiau su labai daug „bet“.

„Išgyvenau už tokią sumą tik todėl, kad automobilio bake buvo likę degalų, kuriuos buvau užsipylęs anksčiau. Laimė, kad neatsirado kitų netikėtų išlaidų, susijusių su automobiliu. Gerai, kad nereikėjo pirkti vaistų, tvarkyti dantų. O juk pensininkai be to tikrai negali apsieiti“, – svarstė pašnekovas.

Sostinės gyventojas pasakojo, kad atėjęs į parduotuvę turėjo pirkti tik pigiausią maistą.

„Lašišą, jautieną teko pamiršti. Džiaugdavausi galėdamas nusipirkti šiek tiek kiaulienos ar vištienos. Tiesa, gerai, kad namuose dar turėjau maisto rezervo, todėl tas dvi savaites galėjau jį tuštinti. Teko atsisakyti alkoholinių gėrimų, nes jie yra brangūs. Beveik atsisakiau ledų“, – vardijo Tomas.


Šias dvi savaites vyrui teko pakeisti ir savo laisvalaikį. Jis nebegalėjo sau leisti susitikti vakarais su draugais kavinėse ar baruose. „Nes ten be 20 eurų tikrai nėra ko eiti“, – reziumavo jis.
Kad kuo labiau susimažintų savo išlaidas, Tomas pradėjo į darbą neštis maistą pietums, nes įprastiniai dienos pietūs už 4 eurus jam tapo per didele prabanga.

„Vakarienei tekdavo virti košes, nes jos pigios ir sočios. Anksčiau nebuvau didelis košių mėgėjas“, – tvirtino jis.

Pašnekovas džiaugėsi, kad jam eksperimento metu nereikėjo pirkti drabužių, nes, pasak jo, tam tikrai nebūtų likę pinigų. „Jei ko būtų labai prireikę, nebūtų kitos išeities kaip tik eiti į dėvėtų drabužių parduotuvę ir ieškoti kažko už kelis eurus“, – svarstė vyras.

Finansinio iššūkio sau metu Tomas suprato, kad, jei jam tektų gyventi iš vidutinės pensijos, visų pirma jam tektų atsisakyti automobilio.

„Draudimas, remontas, padangų ir tepalų keitimas, kuras – pensininkui būtų per brangu. Turėčiau naudotis viešuoju transportu“, – konstatavo jis.

Pasibaigus eksperimentui vilnietis teigė supratęs, kaip iš tiesų sunku būti pensininku, neturinčiu papildomų pajamų ar artimųjų palaikymo.

„Norint išgyventi su tokia pensija reikia labai daug kūrybiškumo. Svarbiu tampa kiekvienas papildomas euras. Net ir atsisakius įprastų gyvenimo malonumų, vis vien reikėtų artimųjų pagalbos. O kaip nemalonu jos prašyti ar ją priimti. Visą gyvenimą dirbęs vėliau negali sau nieko leisti“, – savo išvadomis dalijosi vyras.

Pensininkų atstovė: ypač sunku našliams ir vienišiems be vaikų

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė sutiko, kad esant šiandienei situacijai į pensiją išėjusiems žmonėms gyventi tikrai sudėtinga.

„Jei žmogus gyvena vienas ar yra vienišas (našlys ar neturėjęs šeimos), tokiam žmogui labai sunku išgyventi, nes kainos už komunalines paslaugas yra pakilusios, o išlaidos tik auga. O tokių žmonių tarp pensininkų yra apie 70 proc.“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, ypač sunku, jei žmogus neturi papildomų pajamų, o dirbančiųjų pensininkų Lietuvoje yra tik apie 6 proc., kai Europos Sąjungoje pensinio amžiaus asmenų integracija į darbo rinką yra daug didesnė.

Kalbėdama apie pensininkus, kuriems labai sunku išsiversti, V. Tūrienė paminėjo ir tuos, kurie turi sveikatos problemų: „Jiems tenka pirkti vaistų ir jie tikrai gyvena ant skurdo ribos“.

 Pernai buvo skelbta, kad žemiau skurdo ribos gyvena net 16,2 proc. Lietuvos pensininkų.


Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijų tinklo „Stop skurdas“ apžvalgoje 2018 m. yra pažymima, kad didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje – tarp pensinio amžiaus asmenų. Akcentuojama, kad jų situacija yra labai sudėtinga, nes pensininkai paprastai neturi galimybių pasididinti savo pajamų. Taip pat jie yra labai jautrūs bet kokiems kainų pokyčiams. Ilgėjant gyvenimo trukmei kartu su ja didėja ir negalios ar susirgimų galimybės. „Neretai pensininkai yra priversti taupyti savo sveikatos sąskaita – perka pigiausius maisto produktus, atsisako vaistų“, – rašoma apžvalgoje.

Pensininkų sąjungos atstovė teigė, kad vienintelis Lietuvos pensininkų išganymas šiuo metu – jų turimi sodai. „Nuo pat pavasario pensininkai užsidaro savo soduose, augina ir valgo savo daržoves. Taip ir gyvena. Tie, kurie turi vaikų, tai dar iš jų sulaukia kokių nors kelionių, dar sulaukia pagalbos“, – senyvo amžiaus žmogaus gyvenimo paveikslą piešė pašnekovė.

Reikia pasiruošti gyvenimo kokybės pokyčiams

Paskolų palyginimo platformos financer.com Lietuva atstovas Augustas Šilanskas pastebi, kad iš tiesų jauno ir pensinio amžiaus žmogaus gyvenimo kokybė labai skiriasi.

„Jaunas žmogus daug daugiau išleidžia laisvalaikiui – įvairioms pramogoms, kelionėms, kavinėms. Taip pat jaunesnis žmogus daug daugiau pinigų išleis elektronikos ir buitinės technikos prekėms, transportui, drabužiams bei paslaugų sektoriui, – kalbėjo jis. – Kita vertus, garbaus amžiaus žmonės daugiau išleidžia įvairiems medikamentams – vaistams, įvairioms sveikatos procedūroms bei masažams“.

Pasak jo, niekam ne paslaptis, kad pradėjęs gyventi vien iš pensijos žmogus sau gali leisti daug mažiau nei dirbantis, atlyginimą gaunantis asmuo.

„Kalbant apie išlaidų kaitą, sulaukus pensijos gyvenimo tempas gerokai sulėtėja, tad ir nemaža dalis išlaidų gerokai sumažėja – nebereikia mokėti įmokų už turimą nekilnojamąjį turtą, taip pat nebereikia išlaikyti vaikų ar leisti pinigų įvairioms išlaidoms, susijusioms su greitesniu gyvenimo tempu. Taip pat vertėtų paminėti, jog dalis išlaidų sumažėja dėl įvairių senjorams taikomų nuolaidų“, – įžvelgė A. Šilanskas.

Kuo anksčiau pradėti galvoti apie ateitį

Internetinės platformos atstovas patarė, kuo anksčiau pradėti galvoti apie savo ateitį, taip bus galima tikėtis finansiškai lengvesnės senatvės.

„Mano nuomone, jaunas žmogus turėtų ne tiek orientuotis į kaupimą pensijai, kiek turėtų siekti visiškos finansinės nepriklausomybės dabartyje – tikslingas, aktualus tikslas jaunuoliui teiks daugiau motyvacijos taupyti ir siekti geresnės gyvenimo kokybės, o pasiekus finansinę laisvę, bus nesunku palaikyti gerą gyvenimo kokybę ir tada, kai jaunuolis sulauks garbaus amžiaus“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, vienas iš gerų būdų to pasiekti – atsisakyti nebūtinų išlaidų ir pradėti taupyti, o sutaupytus pinigus įdarbinti – nelaikyti kojinėje, bet pagalvoti apie investavimą. Ir savo ateitimi pradėti rūpintis kuo anksčiau.

A. Šilansko nuomone, viena didžiausių jaunimo klaidų leidžiant pinigus – pirkimas vien dėl to, kad jie kažko nori, o ne dėl to, kad reikia.

„Tai vyksta dėl to, nes jauni žmonės gyvena greitu gyvenimo tempu ir neskiria sau laiko ramiai pasverti, ar jie to pirkinio iš tikrųjų nori ir ar jis jiems tikrai yra reikalingas. Momentinio susižavėjimo metu nusipirkti daiktai užkrauna nemaža finansine našta, tačiau pirkėjui gali ir neteikti realios naudos, išskyrus trumpalaikį vartotojiško gyvenimo būdo patenkinimą, o greitu metu gali tapti nebereikalingi“, – svarstė jis.

Gerai apsvarsčius visas savo išlaidas ir pagalvojus apie nebūtinų išlaidų susimažinimą, daugeliui jaunų žmonių pavyktų rasti laisvų pinigų taupymui ir senatvės planams.