Jau netrukus eismas Lietuvoje atrodys visiškai kitaip: gatvių laukia daugybė inovatyvių sprendimų

Jau netrukus eismas Lietuvoje atrodys visiškai kitaip: gatvių laukia daugybė inovatyvių sprendimų

Kad kasdienės kelionės miestuose būtų patogesnės, savivaldybėse įgyvendinami darnaus judumo planai bei svarstoma, kokios inovacijos galėtų būti pritaikomos ateityje. Apie tai, kaip inovacijos keičia keliavimą miestuose, Delfi transliacijos metu kalbėjome su ekspertais.

Miestų keliuose pritaikomi išmanūs sprendimai

Miestuose įgyvendinami darnaus judumo planai su Europos investicijų pagalba leidžia miestams spręsti trūkstamos infrastruktūros problemas ir kurti naujas paslaugas tam, kad judėjimas miestuose būtų patogesnis ir greitesnis. Kaip teigia Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, darnaus judumo planuose atsirado naujas požiūris į susisiekimo sistemų planavimą – pirmiausia atsižvelgiama į žmonių poreikių tenkinimą, o ne, kaip būdavo anksčiau, eismo pralaidumą ar geresnes eismo sąlygas.

Įvardydamas darnaus judumo planuose numatytas intelektines transporto sistemas ir kitas inovatyvias priemones, J. Damidavičius pastebi, kad jų poreikis skiriasi priklausomai nuo miesto tipo.

„Vidutinio dydžio miestuose ir kurortuose didelio poreikio inovacijoms nėra, juose daugiau numatyta tokių priemonių, kaip švieslenčių viešojo transporto stotelėse ir elektroninio viešojo transporto bilieto sistemų sukūrimas, taip pat įvairūs interaktyvūs stendai, kurie skaičiuoja pėsčiųjų ar dviratininkų srautus, padeda orientuotis mieste, kas ypač aktualu kurortams. Dabar įprasta žmonėms daug naudotis mobiliaisiais telefonais, jie žiūri daug į žemę, dėl to įvedamos LED juostos šaligatvio dalyje, kad žmogus, net ir nebūdamas dėmesingas, pastebėtų raudoną šviesą ir sustotų ties pėsčiųjų perėja.

Kalbant apie didesniuosius miestus, inovacijos jose šiek tiek didesnės. Pavyzdžiui, Vilniuje numatytas eismo valdymo centrų ir platformų diegimas, taip pat viešojo transporto prioritetų sankryžose užtikrinimas, kad susisiekimas gyventojams būtų sklandesnis ir patrauklesnis“, – teigia J. Damidavičius.

Nauja šviesoforų sistema sostinėje dienos piką sutrumpino 12 minučių

Taikant eismą gerinančius sprendimus sostinėje, tenka atsižvelgti į kasmet augantį didesnį transporto srautų intensyvumą, lyginant su kitais šalies miestais. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Robertas Markovskis, valdant šiuos srautus, Vilniuje diegiamos inovatyvios priemonės, duodančios teigiamų rezultatų.

„Vienas iš pavyzdžių yra kintami kelio ženklai, kurių pagalba pastebėjome padidėjusį abiejų eismo juostų pralaidumą Vilniaus gatvėse. Kita svarbi naujovė – prieš pusantrų metų atnaujinome eismo valdymo sistemą, kuri atsakinga už transporto srautų suskaičiavimą, kas leidžia žinoti, kada kiekvienoje sankryžoje reiktų įjungti šviesoforo signalą pagal realius srautus. Taip pat labai džiaugiamės, kad pavyko įdiegti išmanų ir kol kas pirmąjį tokį Baltijos šalyse greičio matuoklį, kuris ne tik atlieka savo pagrindines funkcijas ir fiksuoja pažeidėjų greitį, bet ir kontroliuoja judėjimą viešojo transporto juostoje – jei joje atsiranda eismo dalyviai, kurių ten neturėtų būti, iškart fiksuojamos pažeidimo nuotraukos ir išrašomi pažeidimų protokolai“, – pastaruoju metu sostinėje įgyvendintus inovatyvius sprendimus vardija R. Markovskis.

Anot jo, labiausiai iš šių sprendimų pasiteisino šviesoforų sistemos atnaujinimas – paskaičiuota, kad jį įvedus per įprastą darbo dieną piko trukmė sutrumpėja 12 minučių. Skaičiuojant, kad metuose yra 250 darbo dienų, per metus kiekvienam eismo dalyviui tai leidžia sutaupyti apie 50 valandų.

Vienu pagrindinių ateities tikslų R. Markovskis įvardija prioritetą viešajam transportui, taip pat bus bandoma kai kuriose sankryžose įdiegti prioritetą pėstiesiems ir dviratininkams – pastarosios priemonės išbandymas kaip tik šiuo metu yra aptariamas su diegėjais.

Ateities keliuose – daugiau elektrinių ir autonominių automobilių

Kalbėdamas apie tai, kaip keliavimas miestuose galėtų keistis tolimesnėje ateityje, Intelektinių transporto sistemų asociacijos steigėjas Dainius Diska teigia, kad ilgainiui keisime savo įpročius ir keliuose matysime visai kitokį vaizdą, nei matome šiandien.

„Mano įsitikinimu, po kokių 10 metų mes turėsime apie 50 proc. elektrinio transporto ir manau, kad turėsime elektrinį visuomeninį transportą. Apie tai būtina galvoti, nes tai yra mažiau aplinką teršiančios priemonės. Taip pat maždaug 25 proc. transporto turėtų sudaryti autonominiai automobiliai, tiesa, pradžioje jie galbūt bus visuomeninio tipo, skirti pervežti didesnį keleivių skaičių. Galvojant apie personalinius autonominius automobilius, šis klausimas dar yra labai užstrigęs. Manau, po 10 metų bus daug kas pasikeitę – žmonės jau negalvos taip, kaip šiandien, kad būtinai reikia nusipirkt automobilį, nes reikia kažkur nuvažiuoti“, – teigia D. Diska.

Iki šiol sėkmingiausiais pažangių transporto sistemų įdiegimo pavyzdžiais jis vadina stacionarių greičio matavimo sistemų ir automatinio svėrimo projektus. O stebint, kad dirbtinis intelektas pritaikomas vis plačiau, galima tikėtis jo pritaikymą dažniau sutikti ir transporto srityje. Ateityje atsiras sąlygos miestuose judėti ir autonominiams automobiliams.

„Daug kas galvoja, kad autonominis automobilis visiems maišysis po kojomis, kad jiems atskirus kelius reikia organizuoti, o aš žiūrėčiau į tai kaip į normalų procesą, prie kurio laikui bėgant mes visi įprasime. Dabartinės visuomeninio transporto judėjimo juostos yra vienas iš pavyzdžių, kur autonominis automobilis galėtų judėti ir niekam netrukdytų“, – teigė D. Diska.