Interjerų architektė, „InArch“ studijos vadovė Indrė Dorofėjūtė sutinka, kad interjeras gali turėti įtakos žmogaus kūrybiškumui.
„Manau, žmogaus kūrybiškumui įtakos gali turėti daug kas. Be abejo, ir aplinkos, kurioje jis būna, interjeras. Nesvarbu kokios. Kadangi statistiškai aktyvų dienos laiką žmogus praleidžia daugiausiai darbe, manau, labai svarbu, jog aplinka būtų kūrybiška, netgi nebūtinai dirbant kūrybinį darbą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Per interjerą – kūrybiniai sugebėjimai
Vis dėlto, kalbėdama apie darbo aplinką, dizainerė pabrėžė, kad visgi svarbiausia tai, kokie žmonės supa, kolektyvas.
„Jeigu gera atmosfera darbe, žmonės nesijaučia varžomi, yra motyvuoti. Tuomet ir kūrybiškumui skleistis lengviau. Jeigu kalbėtume apie aplinką, manau, gerai, kai yra daugiau erdvės, t. y. biure yra judėjimo laisvė: žmogus nėra griežtai apribotas mažame kabinetėjyje, gali laisvai nueiti pabendrauti su bendradarbiu, yra poilsio erdvės, – vardijo I. Dorofėjūtė. – Taip pat apšvietimas ir spalvos. Tiesa, spalvos skirtingai veikia žmones. Vieniems geriau švaresnė, sterilesnė aplinka, kitiems reikia minimalaus chaoso ir spalvų. Tai labai priklauso nuo asmenybės tipo“.
Toliau tęsdama temą apie kūrybiškumui palankią erdvę pašnekovė paminėjo svarbią detalią, kad patalpos turėtų savo charakterį – savo veidą: „Jeigu tai senamiesčio biuras – atviros plytos, pabrėžiančios patalpų unikalumą. Jei tai loftas – atviras betonas, kabantys hamakai ir panašiai“.
Taip pat kuriant patalpų interjerą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia veikla jose užsiims žmogus. Pasak interjerų architektės, vienaip patalpos bus įrengiamos reklamos agentūrai, kitaip – mados dirbtuvėms, dar kitaip – advokatų kontorai.
„Bet kūrybiško mąstymo reikia bet kokiame darbe“, – pridėjo moteris.
Prisimindama savo klientus, kurių darbas reikalauja daug kūrybiškumo, I. Dorofėjūtė paminėjo, kad dažniausiai tokie klientai nori atviro (angl. open space) tipo darbo patalpų.
„Jie nebijo drąsių sprendimų bei grubesnių medžiagų, kontrastų. Nebijo rizikuoti, gal net šiek tiek šokiruoti, nes jie turi norą parodyti savo unikalumą, drąsą kūryboje“, – tęsė pašnekovė.
Paklausta apie interjero klaidas, kurios galėtų turėti neigiamą įtaką žmogaus kūrybiškumui, I. Dorofėjūtė vėl paminėjo bandymą riboti žmogų – suvaržyti jo judėjimą, bendravimą.
„Noras viską suniveliuoti, padaryti vienodus kabinetus, nuobodžius, kaip visur daroma, sprendinius, – apie klaidas, kurių reikėtų vengti, norint paskatinti darbuotojų kūrybiškumą, kalbėjo dizainerė. – Be to, ergonomika. Kai ji puikiai išspręsta, tuomet ir dirbti maloniau“.
Pirmiausiai – pažinti save
Studijos „Gyva erdvė“ įkūrėja ir vadovė, Feng Šui ir Bazi filosofijų konsultantė Ieva Karevičienė prieš pradėdama kalbėti apie interjero įtaką kūrybiškumui iš pradžių palietė patį kūrybiškumą.
„Kūrybiškumas savo esme yra pats unikaliausias žmogaus gebėjimas ir kiekvieno šis potencialas kitoks, todėl kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingos erdvės. Tai labai svarbu suvokti mums visiems. Pats bandymas įvardyti, kokios erdvės ar interjerai padeda kūrybiškumui, o kokios ne, yra nelabai korektiškas, nes kiekvienai individualiai būtybei – žmogui su savo unikaliu kūrybiškumu – reikia konkrečiai jam vienam tinkamo unikalaus erdvės sprendimo“, – pabrėžė ji.
Pasak pašnekovės, pradinė kūrybiškumo pozicija yra paties žmogaus viduje: „Ir iš esmės tik jis vienas gali konkrečiai ir labai tiksliai įvardyti, remdamasis savęs stebėjimais, kokios erdvės jį stimuliuoja, atveria, kur jis jaučia jėgų antplūdį, natūraliai atsipalaiduoja bei patiria savo kūrybinę jėgą“.
Pasak jos, stresas, baimė, uždarumo būsena, nuolatinė įtampa – kūrybiškumo priešai. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad kūrybiškumas skleidžiasi ne tik darbe: jis įprasminamas labai skirtinguose gyvenimo srityse – nuo bendravimo iki konkrečių projektų įgyvendinimo.
„Taip pat kūrybinis procesas praeina skirtingas fazes: užgimimo, augimo, brendimo, žydėjimo, užbaigimo… nuo chaoso iki galutinio džiuginančio rezultato. Kiekvienai fazei gali prireikti kitokios aplinkos, todėl rekomendacijas galima siūlyti tik pagal kokį nors požymį, kuris yra aktualus konkrečiam žmogui“, – pasakojo I. Karevičienė.
Todėl, pasak pašnekovės, prieš kreipiantis į interjero specialistus labai svarbu suprasti pačiam, kokios erdvės padeda skleistis kūrybiškumui ir verčia jaustis gerai.
„Tada bus daug lengviau įvardyti savo poreikius architektams ir interjero dizaineriams kuria linkme formuoti ir apipavidalinti jums kuriamą erdvę ir svarbiausia, nepasiduodant išoriniam įtikinėjimui. Jei mes norime, kad erdvė mums padėtų skleisti mūsų natūralų prigimtinį kūrybiškumą, mes pirmiausiai turime skirti laiko savistabai, o tik paskui klausytis kitų specialistų rekomendacijų“, – tęsė ji.
Pirmas žingsnis – erdvės tūris
Kalbant apie patalpų interjerą, I. Karevičienė pirmiausiai pasiūlė atkreipti dėmesį į erdvės tūrį.
„Jei mūsų kūrybos kryptis orientuota į visiškai naujų, originalių dalykų atradimą, sukūrimą bei galutinis kūrybos produktas bus skirtas realizuoti sociume – mums aukštos lubos, didelis patalpos plotas, bet ne sporto salės dydžio, bus pagalbininkas. Jei ir erdvės interjeras yra „tylus“, kaip tuščias popieriaus lapas, tai dešinysis smegenų pusrutulis, atsakingas už intuiciją, abstraktų mąstymą, lengvai aktyvuosis. Tačiau, reikia nepamiršti, kad kartu sumažės racionalumas, todėl išaugs rizikingų sumanymų skaičius, todėl periodiškai vertėtų savo sumanymus aptarti su kitais prieš pradedant juos realizuoti. Graži tolių perspektyva matoma pro langą – papildoma premija. Ir atvirkščiai, jei mes norime susikaupti, ką nors užbaigti iki galo, įsigilinti ar išdirbti detales – mažesnio tūrio patalpos tiks labiau“, – aiškino ji.
Vienatvę mėgstantiems žmonėms taip pat tiks maža ir uždara erdvė. Vis dėlto gerai turėti skirtingas erdves ir jas kartas nuo karto keisti.
„Bet kuriuo atveju, intensyvi, perkrauta aplinka, išraiškingas interjeras su daugybe elementų ir ryškių dominuojančių akcentų – bus trukdis, nes atitrauks vidinį dėmesį, siųs vis tuos pačius impulsus kaip sugedusi plokštelė. Žmonės dažnai daro klaidą manydami, kad netikėti ir ekspresyvūs interjero sprendiniai skatina kūrybiškumą. Tai suveikia tik trumpam, todėl, jei nuolat ten gyveni, jokios detalės neskatins kūrybiško, bet jei trumpam patenki į erdvę, kurioje yra neįprasti tau sprendiniai ar elementai, tada tuo metu tave gali užlieti kūrybiškumo pliūpsnis“, – įsitikinusi pašnekovė.